Naujienos
Barsukas viduržiemį pramiegojo
Onutė Valkauskienė
Sausio 25-oji nuo seno mūsų krašte vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Rytų Lietuvoje, kai kur ir kitur, pusiaužiemiu laikoma vasario 2-oji.
Šią dieną šeimininkai įvertindavo žiemos laikotarpiui sukauptus išteklius: kiek liko maisto atsargų, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jei sunaudota daugiau nei pusė, tai reiks patausoti, kad užtektų ir antrai žiemos pusei. Namų šeimininkas šią dieną senu papročiu apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų. Buvo sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus patraukia gyvatės, tad ši diena dar vadinta Kirmėline, Kirmių, Kirmėlių. Per pusiaužiemį senoliai vengdavę iš miško vežti medžius, nešti šakas, nes gyvatės į namus iš girios gali ateiti. Sakoma, kad šią dieną barsukas išlenda iš olos ir stebi orą. Jeigu diena saulėta, tai barsukas, pabūgęs savo šešėlio, atbulas lenda atgal. Tuomet žiema dar tęsis ilgai. Jeigu diena apsiniaukusi, jis išlendąs iš olos pasivaikščioti. Vadinas pavasaris jau neužilgo.
Šiemet mūsų krašte sausio 25-oji buvo graži, rami žiemos diena. Saulutė ramiai tūnojo virš storų debesų patalo, iš kurių retkarčiais pabirdavo snaigės. Bet kitame Lietuvos kampe buvo ir pragiedrulių. Šiauliečių šeima, išsiruošusi prie barsuko olos, net jo pėdų nepamatė. Nusprendė, kad barsukas pramiegojo viduržiemį. Apie tokį gyvūnėlio elgesį senoliai nutyli. Kaip ten bebūtų žiemos su sniego skraiste jau sulaukėme, Nemunas pasipuošė ižu, o šaltukui spustelėjus, bus sukaustytais ir ledo šarvais. Žiemužė neilgai karaliaus, vasario 16-ąją jau vysim žiemą iš kiemo...
Autorės nuotraukose - Pusiaužiemio grožybės
Naujienos
|
