Nuo nanotechnologijų iki genų inžinerijos

Ko gero, viena svarbiausių žmonijos istorijos liudininkių yra tų pačių žmonių rankomis sukurta medicina. Netgi šiandien, atradus šimtus ar tūkstančius metų skaičiuojančius žmogaus palaikus, apie šio žmogaus aplinką sprendžiama iš dantų būklės ir taikytų jų ligų gydymo metodų.   Būtent dar prieš tūkstančius metų žmogaus noras pagyti po traumų, atsikratyti blogos savijautos privertė ieškoti būdų, …

Bendrovei „Google“ už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą Europos Komisija skyrė 4.34 mlrd. eurų baudą

Už neteisėtą praktiką, kuri susijusi su „Android“ mobiliaisiais įrenginiais ir kuria siekiama stiprinti „Google“ paieškos sistemos dominavimą, šiandien Europos Komisija bendrovei „Google“ skiria 4.34 mlrd. eurų baudą. Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Šiuo metu mobilusis internetas sudaro daugiau kaip pusę pasaulinio interneto srauto. Jis pakeitė milijonų europiečių gyvenimą. Ši byla susijusi …

Mes – Visatos dalis

Dangus nuo pat žmogaus atsiradimo akimirkos jį ir baugino, ir viliojo. Būtent nuo dangaus skliaute vykstančių procesų priklausė žmonijos egzistencija. Ji nuo šių procesų priklauso ir šiandien.   Nuo pat pirmos akimirkos žmogus matė dienos dangų, su jame tviskančia ir jį šildančia Saule. Matė ir nakties dangų, kurį dažnai papuošdavo Mėnulis. Nakties dangaus skliautas nuolat …

Mokslininkai: naujas trimatis Paukščių tako žvaigždėlapis bus „revoliucija astronomijoje“

Mokslininkai trečiadienį paskelbė Europos kosminio teleskopo „Gaia“ sudarytą „stulbinantį“ trimatį žvaigždėlapį, kuriame pavaizduota daugiau nei milijardas mūsų Paukščių tako galaktikos žvaigždžių bei jų spalva, atstumas nuo Žemės ir judesys kosmose. Ilgai lauktas katalogas apjungia maždaug 1,7 mlrd. žvaigždžių duomenis, kuriuos zondas rinko daugiau nei 22 mėnesius 2014–2016 metais iš savo unikalaus kosmoso stebėjimo taško, esančio apie 1,5 …

Kūrybinėse dirbtuvėse 10 stebinančių inovatorių idėjų virto prototipais ir produktais

Įsibėgėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamos išskirtinės kūrybinės dirbtuvės „Išmanūs daiktai“. Tai praktiniai užsiėmimai, kurių metu idėjos virsta inovacijomis, o kūrėjai darbus atlieka pasitelkiant įvairius įrenginius ir technologijas. Jose dalyvauja 10 jaunų (iki 3 metų) įmonių. Pastarosios techninių kūrėjų erdvėje VGTU „LinkMenų fabrike“ jau daugiau kaip mėnesį kuria arba tobulina skirtingų gaminių prototipus. …

Nanomokslas sprendžia vis daugiau praktinių uždavinių

„2018–2019 metais, bendradarbiaudami su Nacionaliniu vėžio institutu, planuojame sukurti išmaniąsias magnetines nanodaleles vėžinių ląstelių separavimui, taip pat itin stipriomis antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčias dangas ant titano paviršių“, – teigia dr. Arūnas Jagminas, vadovaujantis didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – Nanostruktūrų laboratorijai, kur kartu su kolegomis žengia naujus žingsnius kurdami …

Lietuvoje kuriamos patikimesnės nei „Teslos“ baterijos

Sutuoktiniai mokslininkai lietuvis Linas Vilčiauskas ir amerikietė Shannon Stauffer didžiausioje mokslinių tyrimų įstaigoje Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) – kuria ir vysto naujos kartos stacionarių baterijų technologijas, kurios būtų skirtos elektros energijai kaupti ir saugoti namų ūkiuose, taip pat komercinės, pramoninės ir visuomeninės paskirties pastatuose. Tokie elektros srovės šaltiniai galėtų patenkinti ištisų …

FTMC laboratorijoje sukurti lazeriai pasklinda po visą pasaulį

Didžiausioje mokslinių tyrimų įstaigoje Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) – kuriami naujos kartos kvantiniai kaskadiniai lazeriai yra paklausūs daugelyje pramonės sričių visame pasaulyje ir stebina pačiomis įvairiausiomis pritaikymo galimybėmis. Jų paskirtis labai plati: nuo molekulinės spektroskopijos medicinoje analizuojant paciento iškvepiamą orą ir diagnozuojant galimas ligas – iki priešininko automatinio taikymo raketų apakinimo …

Mirė iškilus britų kosmologas Stephenas Hawkingas

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas), dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, mirė būdamas 76 metų, trečiadienį pranešė jo šeimos atstovas. 1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingo super žvaigždės statusą. …

VGTU studento įspūdžiai NASA: Lietuva yra žinoma pasaulyje kaip turinti potencialą vystyti mažuosius palydovus

Narūnas Kapočius, VGTU Telekomunikacijos inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalinasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl mūsų palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos. Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardino, kad žino …

Pažinkime žemės gelmes

Vaikštome žeme kiekvieną dieną, bet kas yra giliau, kaip žemė susidarė ir kokie procesai vyksta, negalim sužinoti be geologų pagalbos, todėl Lietuvos geologų sąjunga saugomų teritorijų specialistams surengė seminarus apie geologinę įvairovę. Pagrindinis seminarų tikslas – apmokyti specialistus originaliai ir paprastai perteikti geologinę informaciją visuomenei. Saugomų teritorijų specialistai privalo mokėti supažindinti gyventojus su šalia esančiais …

Ar leonidai išvaikys debesis?

Kasmet, naktį iš lapkričio 17-osios į 18-ąją, Žemės planeta praskrieja per Tempelio-Tutlio kometos skriejimo trajektoriją. Ši kometa atrasta dar 1865 m. gruodžio 19 d. Vilhelmo Tempelio bei dar kartą aptikta ir patvirtinta 1866 m. sausio 6 d. Horaso Parnelo Tutlio. Žemė reguliariai kirsdama šios kometos kelią praskrieja ir pro jos paliktas daleles. Tempelio-Tutlio kometa Saulės sistema …

Šiandien laikas atsukamas viena valanda atgal

Šiandien Lietuvoje pereinama prie žiemos laiko – laikas persukamas vieną valandą atgal. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį – laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį. Vasaros laikas atšaukiamas kasmet paskutinį spalio sekmadienį. Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį …

Japonijos sveikatos problemas spręs aparatai, iš balso gebantys aptikti sunkiausias ligas

Japonijos sveikatos problemas spręs aparatai, iš balso gebantys aptikti sunkiausias ligas Japonija pirmauja visame pasaulyje tiek pagal vyrų, tiek pagal moterų gyvenimo trukmę. Tačiau su ilgesne gyvenimo trukme ilgėja ir skaičius metų, kuriuos statistinis japonas praleidžia sunkiai sirgdamas. Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ „Tanita“ korporacijos vadovas Yuki Yonai ir Tokijo universiteto atstovė Kanako Shinohara dalinosi …

Fotonikos diena Saulėtekyje: nuo fotonų šėlsmo ir roko muzikos – iki lazerių šou

Jau ketvirtąjį kartą Lietuvoje ir pasaulyje spalį švenčiama Fotonikos diena. Fotonikos dienos renginiai yra vienas iš būdų populiarinti šio šviesos mokslo ir su juo susijusių technologijų pasiekimus, supažindinti su jais plačiąją visuomenę. Šiemet Fotonikos diena pirmą kartą buvo minima naujose mokslinėse erdvėse – pernai duris atvėrusiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre.   „Saulėtekis yra …

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai

Ray‘us Hammondas visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip verslininkas. 17 knygų išleidęs ir net „Google“ savo paskaitas skaitęs ekspertas dar prieš 33 metus išpranašavo interneto svarbą, o Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ pateikė šešias problemas, kurios suformuos 2030-ųjų pasaulį. 1.      Neproporcingas populiacijos augimas Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, jog 2030-aisiais Žemėje gyvens maždaug 8,2 milijardo …

2017-ųjų Nobelio medicinos laureatais tapo cirkadinio ritmo mechanizmą tyrę amerikiečiai

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteko amerikiečiams Jeffrey C. Hallui (Džefriui S.Holui), Michaelui Rosbashui (Maiklui Rosbašui) ir Michaelui W.Youngui „už cirkadinius ritmus kontroliuojančių molekulinių mechanizmų atradimą“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute. „Jų atradimai paaiškina, kaip augalų, gyvūnų ir žmonių biologiniai ritmai prisitaiko taip, kad jie sinchronizuotųsi su …

Lietuvos mokslininkai plėtoja bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus mokslininkai laimėjo finansavimą jau antram Europos kosmoso agentūros (ESA) projektui. Kaip ir 2016 m. pradėtas vykdyti projektas, šis yra skirtas naujų puslaidininkinių medžiagų technologijos vystymui. Naujam projektui skirtas 200 tūkst. eurų finansavimas. Planuojama, jog projektas truks 2 metus. „Šiam projektui bus naudojama mūsų sukurta nauja puslaidininkinė medžiaga …

Į kosmosą pakilo viltis suprasti ir išgydyti Parkinsono ligą

Eksperimentai siekiant geriau suvokti Parkinsono ligą ir kosminių spindulių kilmę keliauja į Tarptautinę kosminę stotį po pakilimo kosminiu erdvėlaiviu „SpaceX Dragon“ lėktuvu vakar. NASA Kennedžio kosmoso centre, Floridoje, 12-osios komerciškai atnaujinamos misijos kompanijoje, perkeliančioje daugiau nei 4400 svarų sterlingų mokslinių tyrimų įrangą, krovinius ir atsargas, kosminis laivas „SpaceX Dragon“ pakeltas su „Falcon 9“ raketa iš …

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? Arba kaip sulaukti pripažinimo jaunajam mokslininkui

Dažnai Lietuvos mokslininką galime įsivaizduoti labai stereotipiškai – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio praradęs ryšį su realybe žmogus.   Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra realus? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad prasklaidytume įsigalėjusius stereotipus, kalbiname Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkę …

NASA pasirinko pasiūlymus galaktikų, žvaigždžių, planetų tyrimams

NASA pasirinko šešis astrofizikos tyrėjų programos pasiūlymus koncepcijų studijoms. Siūlomose misijose būtų ištirti gamtinių spindulių ir rentgeno spinduliuotės iš galaktikų grupių ir neutronų žvaigždžių sistemų, taip pat infraraudonųjų spindulių iš galaktikų ankstyvojoje visatoje ir atmosferose eksoplanetų, kurios yra planetos už mūsų Saulės sistemos ribų. Atrinkti pasiūlymai, trys „Medium-Class Explorers“ misijos ir trys „Explorers Mission“ reikalauja …

Mokslininkai: chemija taip pat gali būti ekologiška

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) dirbantys mokslininkai siekia sukurti pigesnes mikrodumblių ardymo technologijas. Bioelektrochemijos laboratorijoje dirbančių mokslininkų įdirbis gali atpiginti ir išpopuliarinti mikrodumblius, kaip alternatyvų energetikos išteklių. Šis išteklius taptų žaliosios energetikos plėtros dalimi ir prisidėtų prie pasaulinio žaliosios chemijos proveržio.   Dar praėjusio amžiaus pabaigoje JAV teršalų ir nuodų prevencijos tarnyba, nusprendusi imtis …

Pažinti ateities technologijas padės profesoriai iš Stanfordo ir Japonijos

Nuo naujų mokslo metų KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (KTU MGMF) bus galima rinktis ateities technologijoms skirtas studijas. Medžiagų fizika ir nanotechnologijos – pirmoji Lietuvoje I pakopos dvikryptė studijų programa anglų kalba, siejanti fizinius ir technologijos mokslus. Šiai programai KTU MGMF pasitelkia kviestinius lektorius iš JAV Stanfordo universiteto, Japonijos Tokijo technologijos instituto ir Šizuokos …

NASA: Saulės užtemimą JAV rugpjūčio 21 d. stebės 11 kosminių laivų

Pirmą kartą po 99 metų visos Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) galės vėl stebėti pilną Saulės užtemimą, kuris vyks rugpjūčio 21 d. JAV bei viso pasaulio smalsuoliai užtemimą galės stebėti per specialią tiesioginę Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) transliaciją, kurios metu Saulės užtemimas bus fiksuojamas 11 kosminių laivų, mažiausiai trijų NASA lėktuvų, 50 dideliame aukštyje …

Narystė CERN: galimybė įgyti neįkainojamos patirties

Birželio 27 d. Lietuva pasirašė sutartį su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) ir tapo asocijuota didžiausios pasaulyje mokslo institucijos nare. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, Lietuvos verslui ši narystė atveria kelius dalyvauti daugiamilijoninės vertės CERN organizacijos viešuosiuose pirkimuose, o mokslininkams – prisidėti prie garsiausių pasaulio išradimų.  „Lietuvos narystė CERN reiškia, kad mūsų …

NASA baigė dar vieną etapą kuriant dar tylesnį viršgarsinį X-lėktuvą

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija baigė dar vieną sėkmingą etapą kuriant dar tylesnį viršgarsinį X-lėktuvą (Supersonic X-plane). Vyriausieji ekspertai bei inžinieriai iš NASA bei Lockheed Martin korporacijos patvirtino, jog naujasis tylaus viršgarsinio transporto (Quiet Supersonic Transport arba QueSST) korpusas jau pajėgus ne tik skrieti viršgarsiniu greičiu, bet ir sukelia mažą garso virpesį vietoj didelio garsinio sprogimo. …

Stipendiją „Mokslo moterims“ pirmą kartą gavo ir Lietuvos mokslininkė

Šįmet pirmą kartą stipendija „Mokslo moterims“ įteikta visų Baltijos šalių mokslininkėms. Iškilmingoje ceremonijoje Latvijos mokslų akademijoje šiandien, gegužės 26 dieną, 6000 eurų dydžio stipendijas gavo penkios mokslininkės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.   Jaunoji Lietuvos mokslininkė dr. Urtė Neniškytė dirba Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedroje. Jos tyrimas turi potencialą atskleisti tikslią …

Matematikos ir fizikos studijos atveria plačias karjeros galimybes

Kaip ir kasmet artėja laikas, kuomet abiturientai vėl turės priimti sprendimą dėl būsimos profesijos, specialybės. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė įsitikinusi, kad matematikos ir fizikos studijos apima visus būtiniausius gebėjimus, kurie yra labai aktualūs ne tik šiandien, bet ir ateityje baigsiantiems studijas ir sieksiantiems karjeros. Analitiškumas, loginis mąstymas, lankstumas, …

Mokslininkai chemikai didina pramonės įmonių konkurencinę galią

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ieško naujų kelių efektyviam mokslo ir aukštųjų technologijų verslo bendradarbiavimui. Centre kuriamos specializuotos mokslinės laboratorijos, skirtos versle atsirandančioms problemoms spręsti. Vienas tokių pavyzdžių – Cheminių dangų industrinė laboratorija, sukurta FTMC ir kompanijų „Ekspla“, „Šviesos konversija“, „Standa“, „Stevila“ bei „Sparnai“ iniciatyva. Laboratorijoje ne tik kuriamos technologijos šioms įmonėms, bet per …

Lietuvė chemikė – tarp perspektyviausių Europos tyrėjų

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkė dr. Rasuolė Lukošė, laimėjusi prestižinę Europos Sąjungos Marie Skłodowskos-Curie stipendiją, pateko į Europos Komisijos skelbiamą perspektyviausių Europos tyrėjų trisdešimtuką. Į šį sąrašą, sudarytą pažymint žymios mokslininkės vardu pavadintos programos 20-metį, pateko tyrėjai, 2016 metais individualių stipendijų konkursuose gavę aukščiausius įvertinimus.   Marie Curie individualias stipendijas sudaro atskiros programos, …

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje vykdomi milijonų eurų vertės verslo projektai

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas Lietuvoje vis stiprėja – vien Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) per 2016 metus įvykdyti 6 mln. eurų vertės užsakomieji darbai. Virš 50 Lietuvos ir užsienio šalių įmonių kreipėsi į didžiausią šalies mokslinių tyrimų įstaigą dėl taikomojo mokslo vystymo projektų. Tai išties sėkmingas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad praėję metai Centrui …

Tikslaus laiko saugotojai: minutė gali turėti daugiau nei 60 sekundžių

Lietuva, vadovaudamasi Europos Sąjungos direktyva, du kartus per metus kaitalioja laiką. Apie tai daugiausiai kalbama pavasarį, kai paskutinį kovo sekmadienį iš mūsų yra „pavagiama“ viena valanda miego.   „Diskusijos apie vasaros laiko įvedimą vyksta nuolatos. Tačiau mažai kas žino, kad yra dar viena su laiko skaičiavimu susijusi problema – keliamosios sekundės. Keliamosios sekundės yra papildomos …

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. Dabar mikroskopu skenuojamus vaizdus galima gauti net 4 kartus greičiau, nei bet kam anksčiau yra pavykę ir bent 100 kartų greičiau, nei gali įprastiniai komerciniai atominių jėgų mikroskopai. Išrastas būdas turi didžiulį potencialą iš esmės praplečiant šio tipo …

Apetitas auga bevalgant – naujausių technologijų gamintojai nežada sustoti

Niekas nepaneigs, kad pastarieji keli metai – technologijų ir inovacijų aukso amžius. Mūsų kasdienybę papildė virtualios realybės įrenginiai, skraidyklės, riedžiai ir begalė kitų daugybe funkcijų pasižyminčių prietaisų. Bendrovės „ACME Europe” Produktų plėtros skyriaus vadovas Ignas Rumbutis 2016-aisiais aplankęs ne vieną naujausių technologijų parodą ir neseniai grįžęs iš vartotojų elektronikos parodos „CES“ dalijasi įžvalgomis apie naujausių …

Paukščių Tako judėjimą lemia ne vien trauka, bet ir stūma, sako mokslininkai

Galbūt mes to nejaučiame, bet mūsiškė Paukščių Tako galaktika skrieja Visatoje daugiau kaip 2 mln. km per valandą greičiu. Pirmadienį astronomai paskelbė atradę tolimajame kosmose itin tuščią zoną, kuri galbūt padės paaiškinti mūsų galaktikos judėjimo kryptį ir greitį. Paaiškėjo, kad mūsų galaktika yra ne vien traukiama galaktinių jėgų, bet ir jų stumiama, turėjai rašo straipsnyje, …

Japonija įtaria eksperimentinės kosminių šiukšlių gaudyklės gedimą

Eksperimentinės kosminių šiukšlių gaudyklės, turinčios pašalinti iš Žemės orbitos smulkius nepageidaujamus objektus, veikla tikriausiai sutriko, antradienį pranešė japonų mokslininkai. Jeigu šis gedimas bus patvirtintas, jis gali tapti dar vienu nepatogiu incidentu Tokijo aukštųjų technologijų programoje. Aplink mūsų planetą skrieja daugiau kaip 100 mln. kosminių šiukšlių, tarp kurių esama nebenaudojamų palydovų ir jų dalių, raketų detalių …

Nuo sausio 23 dienos Lietuvoje moterys mokslininkės kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti L’Oréal Baltic stipendijų programos Mokslo moterims konkurse.

Sausio 17 dieną Lietuvos mokslų akademijoje vykusios oficialios ceremonijos metu Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir L’Oreal Baltic atstovai pasirašė pirmąjį bendradarbiavimo protokolą dėl L’Oreal Baltic „Mokslo moterims“ stipendijų programos Lietuvoje.   Jau 18 metų UNESCO ir L´ORÉAL Fund pagal programą Mokslo moterims apdovanoja pasižymėjusias mokslininkes ir paremia naujas bei talentingas tyrėjas iš …

NASA paskelbė pradedanti juodųjų skylių ir kosminių rentgeno spindulių tyrimo misiją

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA, JAV) pasirinko mokslinę misija, kurios pagalba astronomai galės tyrinėti dar nežinomus žvaigždinių ir supermasyvių juodųjų skylių, neutroninių žvaigždžių ir pulsarų faktus. Tam bus naudojami trys Italijoje sukurti Imaging X-ray Polarimetry Explorer (IXPE) kosminiai teleskopai, kurie skriedami fiksuos kosminius rentgeno spindulius. Tai leis mokslininkams atsakyti į pamatinius klausimus apie procesus, vykstančius neprieinamose erdvėse, kuriose gravitaciniai, …

Didžiausia Nobelio viltis, CERN fizikas, misijos „Lietuva Mėnulyje 2018“ vadovas, moterų lyderystės skatintoja, 18-metis IT genijus ir kiti mokslo pasaulio lietuviai garsina mūsų šalies vardą ir keičia mokslo vaidmens visuomenėje suvokimo ribas

Šie lietuviai – vieni iš pirmųjų svečių, kurie lapkričio 4–5 d. renginyje „Išmani Lietuva“ dalysis savo įkvepiančia patirtimi ir sėkmės istorijomis. Jaunimui barjerų nėra Dar mokantis bakalauro studijose, galima pradėti siekti pasaulinių, o gal net kosminių aukštumų. Tai įrodo Mikalojaus Brazdžiūno pavyzdys: jis tapo pirmuoju Lietuvos studentu, gavusiu galimybę stažuoti NASA (JAV aeronautikos administracijoje). Stažuotė …