Dirbtinis intelektas keičia žaidimo taisykles: žmogiškojo kontakto poreikis – didės?

Dirbtinio intelekto (toliau – DI) sprendimai šiandien vis plačiau išnaudojami įvairiose verslo srityse. Prognozuojama, kad DI rinkos vertė, šiuo metu siekianti 200 mlrd. JAV dolerių, turėtų išaugti 9 kartus ir iki 2030-ųjų pasiekti beveik dviejų trilijonų sumą. Ekspertai vieningai sutinka, kad išmokti įgalinti ir efektyviai pasinaudoti DI įrankiais ateityje turėsime kiekvienas, tačiau kartu pabrėžia, kad dar bent artimiausią dešimtmetį DI neturi galimybių visiškai pakeisti žmogaus, todėl šiandien svarbu tiek įvaldyti naujus, tiek ir tobulinti jau turimus įgūdžius. Tad kokie įgūdžiai bei gebėjimai būtini greitai kintančiame technologijų pasaulyje?

Ne tik naikins, bet ir kurs naujas darbo vietas

„IBM“ duomenimis, per ateinančius trejus metus dėl dirbtinio intelekto diegimo 40 proc. darbuotojų turės persikvalifikuoti, o „McKinsey“ prognozuoja, kad iki 2030 m. generatyvinis DI galėtų automatizuoti iki 70 proc. verslo veiklų beveik visose profesijose. Kita vertus, pagal „McKinsey“, efektyvus ekonominis augimas, inovacijos ir investicijos galėtų sukurti ir pakankamai naujų darbo vietų, kurios kompensuotų išnyksiančias darbo pozicijas.

Tarptautinei pardavimų bendrovei „Altacom” vadovaujantis ir su kibernetinio saugumo, el. parašo bei skaitmenizacijos klausimais dirbantis Mindaugas Bliūdžius įsitikinęs, kad DI nereikėtų pervertinti.

„DI yra technologinis lūžis, kurį galime prilyginti išmaniojo telefono atsiradimui. Į DI turėtume žvelgti kaip į puikų algoritmą, kuris mums, gyvenantiems informacijos pertekliaus laikais, sukuria didžiulę naudą ir gelbsti, kai, pavyzdžiui, reikia surasti bei apibendrinti didžiulius informacijos srautus ir pagal juos priimti vienus ar kitus sprendimus. Todėl naivu galvoti, jog DI yra kažkas mistiško ar sunkiai paaiškinamo, o jam atsiradus, robotai ims ir užvaldys pasaulį“.

Specialistai šiandien sutinka, kad robotai ir DI pamažu perims rutinines funkcijų grupes, t. y. tas, kurios gali būti lengvai automatizuotos ar pritaikytos robotams. Be to, plečiantis sritims, kuriose diegiami dirbtinio intelekto sprendimai, kartu atsiras ir naujų funkcijų bei darbo vietų, taigi, išaugs ir naujų žinių bei įgūdžių, ypač susijusių su verslu ir technologijomis, poreikis. Vis didesnę vertę ateityje įgaus tarpdiscipliniškumas.

„Nesvarbu, kokį darbą, reikalaujantį konkrečios srities žinių, bedirbtume, norint būti sėkmingiems ateityje, teks susidraugauti su DI, išmokti išnaudoti jo siūlomas galimybes ir turėti bent minimalių techninių žinių bei įgūdžių. Visai tai, manau, tikrai netruksime padaryti, kaip neužtrukome perprasti ir mobiliųjų telefonų siūlomų galimybių“, – sako M. Bliūdžius.

Žmogiškojo kontakto poreikis išliks

Anot specialistų, dar bent artimiausią dešimtmetį DI neturės galimybių visiškai pakeisti žmogaus, o strateginio ir analitinio mąstymo, kompleksinio problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas efektyviai dirbti komandose bei tarpusavyje komunikuoti išliks kaip niekad svarbūs.

„Kasdien tiek versle, tiek ir visose kitose gyvenimo srityse mes kuriame santykius vieni su kitais – bendraujame, perkame, parduodame ir t.t., visur dalyvaujame mes, žmonės. Todėl esu tikras, kad šis žmogiškojo kontakto poreikis, atsiradus DI, jei ne augs, tai tikrai išliks, ir mes turime to neužmiršti bei lavinti šiuos įgūdžius“, – pasakoja M. Bliūdžius, savo karjeros pradžioje šiuos įgūdžius lavinęs ir dalyvaudamas pasaulinėje jaunimo verslumo programoje „Southwestern Advantage“, kuri, pasak specialisto, davė kaip niekad aiškų suvokimą apie asmeninio ryšio vertę.

„Šiandien darbe pastebiu, kad žmonės, ypač jaunimas, pamažu vis labiau vengia gyvo kontakto, netgi verslą nori vystyti ir pardavimus atlikti el. paštu. Tačiau esu tikras, kad šiandien versle laimi tas, kuris sugeba analizuoti ir strateguoti, užmegzdamas asmeninį kontaktą – vien elektroniniu laišku pardavimo nepadarysi, nes sprendimus priima žmonės, o jie mėgsta juos priimti pasikalbėję, pasitarę su kitais žmonėmis. Čia labai svarbus pasitikėjimo aspektas – žmonės vadovaujasi ne tik sausais skaičiais, bet ir emocijomis, nuojauta, kurių joks DI nėra pajėgus pakeisti“, – patirtimi dalijasi „Altacom“ vadovas M. Bliūdžius, pabrėždamas, kad technologijas reikia mokėti įdarbinti, tačiau taip pat reikia mokėti ir įgyti pasitikėjimą, išlaikyti santykį su kitu žmogumi.

Svarbu ruoštis iš anksto

Šiandien ekspertai vieningai sutinka, kad nors verslo procesų palengvinimui įvedama vis daugiau automatizuotų funkcijų, tokie žmogiškieji įgūdžiai bei savybės, kaip kritinis mąstymas, emocinis intelektas, empatija ar kūrybiškumas taip pat niekur nedings, ir išliks svarbūs tiek darbinėje srityje, tiek ir prisidės prie mūsų asmeninio augimo.

„Įvertinkite savo užimamas darbo pozicijas ir vadovaukitės mokymosi visą gyvenimą principu, taip būsite pasiruošę bet kokiems ateityje laukiantiems pokyčiams, greičiau prie jų prisitaikysite. Jei dar tik svarstote apie karjeros galimybes, pagalvokite, kokie darbai ateityje bus paklausūs, juo labiau, kad daugelio darbų dar net neegzistuoja, tad galbūt verta imti ir juos susikurti patiems?“, – patarimais dalijasi Pasaulinės jaunimo verslumo programos „Southwestern Advantage“ atstovas Veiko Tell, akcentuodamas, kad ruoštis pokyčiams reikia jau dabar.