Kaip tobulėja nanotechnologija?
Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien atrandama naujovė, galinti pakeisti mūsų egzistenciją. Nors visuomenės reakcija skiriasi, laikui bėgant, tobulėjant vakarykštėms naujovėms, šios naujovės vis tiek prisitaiko prie kasdienybės. Nenuostabu, kad medicina taip pat ranka rankon siekia tobulumo. Greitėjant mūsų gyvenimo tempui, kartu su stresu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, netinkama mityba ar žalingais įpročiais, daugėja besiskundžiančių sveikatos problemomis. Mokslininkai ir gydytojai vis dažniau ieško būdų, kaip padėti žmonėms išlikti sveikiems. Teigiama, kad ateityje medicina nanotechnologijomis įveiks recesyvinę ligą-vėžį, egzistuojančią nuo pat žmogaus egzistavimo pradžios.
Žodis „nano“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „nykštukas“. Palyginti naujos technologijos ir mokslo sritys, pavadintos šiuo priešdėliu, yra visiškai nereikalingos
Mokslininkai naudoja daleles, kurias sunku įžiūrėti, net ir turint gerą mikroskopą, jos yra 80 000 kartų storesnės už žmogaus plauką. Norėdami suprasti ryšį tarp šių matmenų, turėtumėte palyginti nanodaleles su futbolo kamuoliais, kaip lyginame futbolo kamuolius su žeme. Turint omenyje tokį neįprastą dalelių kiekį, kyla klausimas, kokiose srityse jas galima panaudoti?
Nanotechnologijų kilmė siekia septintąjį dešimtmetį. Tuo metu vienas garsiausių fizikų, Nobelio premijos laureatas Ricardas Feynmanas (Ricardas Feynmanas) teigė, kad ateityje galima manipuliuoti materija atominiu lygmeniu. Mokslininkai neklysta, šiandien nanotechnologijos plačiai naudojamos fizikoje, biologijoje, chemijoje, inžinerijoje ir medicinoje. Mokslininkai mano, kad pastarajame šių technologijų dominavimas ateityje taps neišvengiamas. Nors pačios nanotechnologijos medicinoje vis dar tiriamos ir išbandomos ir galutinai nepritapo dirbti, teigiama, kad greitai bus įveiktos nepagydomos ligos, ilgės vidutinė gyvenimo trukmė, keisis visuomenės požiūris į mediciną.Didžiausias nanomedicinos privalumas yra jos efektyvumas, nes nanotechnologijos tiesiogiai veikia ligos paveiktas ląsteles, o šie metodai nesukelia jokio šalutinio poveikio, o iš nanotechnologijų gaunamuose vaistuose nėra mikrobų, o tai užtikrina, kad jie gali būti saugiai pristatyti.
Tyrėjai taip pat išvardijo nanotechnologijų galimybes įvairiose medicinos srityse: chirurgijoje, odontologijoje, širdies chirurgijoje, implantuose ir vaistuose
Įsivaizduokite, kad netikėtai susirgus gydytojai į mūsų organizmą suleis ne standartines antibiotikų dozes, o į mūsų organizmą suleis serumą, kuriame yra nanorobotų.Šie serumai yra užprogramuoti į tarpląstelinius objektus, kurie atlieka įvairias medicinines funkcijas. Atrodo, kad tai nuostabaus literatūrinio kūrinio faktas, tačiau mokslininkai jau kuria tokį planą ir skelbia apie šių jaunų chirurgų indėlį į mediciną. Jie teigia, kad nanorobotai atlieka daug funkcijų: saugos imuninę sistemą, pristatys vaistus į konkrečias kūno vietas, atlieka sudėtingas vidaus organų operacijas. Nors nanorobotai dar nėra iki galo išvystyti, jie palaipsniui pradedami taikyti praktikoje. Mokslininkai sukūrė 100 Hz mikropipetę su mažesne nei 1 mikrono adata, kuri gali nutraukti neuronų augimą – šiukšles, kurios gauna signalus iš kitų neuronų. Tokiu būdu neurono ląstelė nebus žudoma, ji išlieka sveika. Daugiau įdomių ir naudingų skaitinių rasite tnews.lt ir itbaze.lt.
