home Vertybių užuovėja GYVENIMO RETROSPEKTYVOS. Prasminga dirbti dėl žmonių ir žmonėms

GYVENIMO RETROSPEKTYVOS. Prasminga dirbti dėl žmonių ir žmonėms

Angelė Bajorienė, buvusi Prienų globos namų direktorė, šioje įstaigoje išdirbusi 20 metų ir iš esmės pakeitusi jų įvaizdį, nuo vasario 11 dienos pradėjo eiti LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas. Globos namuose jai teko dirbti su vyresnio amžiaus žmonėmis ir spręsti sudėtingas jų problemas, siekiant sukurti kokybiškesnį jų gyvenimą valdiškuose namuose. Gabi, aktyvi ir charizmatiška moteris, sutikdama eiti šias pareigas, jos teigimu, padarė didelę avantiūrą. Kaip ir kodėl Jūs apsisprendėte vadovauti Prienų globos namams? – Kodėl tuometinio „Naujo gyvenimo“ laikraščio atsakingosios sekretorės pareigas pakeičiau į globos namų direktorės pareigas, mūsų rajone žino daugelis. Tai buvo avantiūra dėl didelio noro pakeisti tuometę problemišką situaciją globos namuose. Per sudėtingus, daug kam nepriimtinus pokyčius perėjau ugnį ir vandenį. Situacija pakeista iš esmės. Tokiose įstaigose reikia dirbti, dirbti, dirbti. Keisti žmonių požiūrį yra sudėtingiausia. Užtat smagu, kai jį pakeiti. Palaima visiems, kai tavo darbu džiaugiasi, kai eini pakelta galva ir ne gėda pasakyti, kur dirbi. O man buvo labai gerai, kai laimingi buvo globos namų gyventojai, jų artimieji, didžiavosi darbuotojai, įstaigos darbą gražiai vertino visi, turintys ryšių su globos namais. Palaimingos vidinės būsenos, kokią kad ir per didžiausius sunkumus patyriau dėl savo darbo rezultatų, manau, jau daugiau nebus. 20 metų įdomus, tačiau sudėtingas, pakankamai dramatiškas, kasdien pilnas netikėtų iššūkių, painių situacijų darbas mane užgrūdino kaip žmogų, kaip vadovą. Tačiau „neišmušė“ jau išėjusios Anapilin mamelės įdiegtų vertybių – pagarbos žmogui ir tiesai, – sakė A. Bajorienė. Nuo2007 m. A. Bajorienė yra Europos globos įstaigų vadovų asociacijos generalinės tarybos narė, nuo2013 m. – vykdomosios valdybos narė. A. Bajorienė taip pat yra Lietuvos savivaldybių asociacijos socialinių reikalų komiteto narė, Lietuvos pagyvenusių ir neįgalių žmonių globos įstaigų ir vadovaujančių darbuotojų asociacijos „Rūpestinga globa“ prezidentė.   Su kokiomis problemomis teko susidurti pirmaisiais darbo metais ir kaip jas sprendėte, kad vėliau tapote pavyzdžiu kitiems? Pirmiausia esu dėkinga savo krašto žmonėms, kurių dauguma visada palaikė mano kūrybą, darbus, skatino, pasitikėjo. Ačiū, kad domisi mano sėkme, mato, girdi ir šiandien. Visada siekiau tobulumo žmonių santykiuose: padorumo, garbingumo ir tiesos. Kad to išmoktum, nereikia nei lėšų, nei laiko. Tiesiog reikia būti padoriam ir garbingam. Kodėl aplink tiek daug nepakantumo, nesveikos konkurencijos, netgi žulikystės (atsiprašau už taiklų, bet nelietuvišką žodį), veidmainiškumo, intrigų, pavydo, suktumo, keršto? Kiek galėtume sukurti gėrio, jei neeikvotume jėgų šioms emocijoms! Kokius „chemikalus“ naudoti, kad įveiktume šias „piktžoles“? Jei save sudegini negatyvu, nelieka jėgų ir laiko nešti pozityvą. Štai kur mūsų laiko rezervai. Begalę kartų daug metų man uždavinėjo klausimą, kaip suspėju, iš kur turiu laiko visoms veikloms, kodėl dažniausiai esu geros nuotaikos. Tiesiog „nedeginu“ savęs negatyviais jausmais. Gaila tam laiko ir gyvenimo. Skaitykime tą spaudą, kuri mato grožį, žiūrėkime tas laidas, kurios nesidrabsto purvais. Kaip galime, padėkime vieni kitiems susitvarkyti su jausmais, sėkime atviro, širdingo bendravimo sėjinukus, gal bent šį pavasarį po šalto kovo sudygs, augs. Apie politiką. Kažkada mėginau prašyti spaudoje, kad nebjaurotume tos geros sąvokos „politika“. Be jos neegzistuos nė viena valstybė. Kai nesilaikoma susitarimų, pristingama padorumo, garbingumo, negebama pasakyti tiesą į akis, kai kas mesteli: „Čia politika, taip reikia.“ Ne, čia ne politika, o tiesiog vienas ar kitas žmogus. Juk politiką daro žmonės. Jūsų darbo patirtis pasklido ne tik Lietuvoje. Jūsų mintimis, sprendimais bei iniciatyvomis domimasi ir kitose šalyse. Kaip to pavyko pasiekti? Man labai malonu, kad į mūsų Lietuvėlę, kuriai atstovavau aš, viena lietuvė, globos įstaigų srityje su pagarba žiūri tokios šalys, kaip Austrija, Šveicarija, Liuksemburgas, Vokietija, Prancūzija ir kitos. Keletą metų aktyviai dalyvauju kartu kuriant ilgalaikės priežiūros politiką Europoje. Ir šiandien prašo, kad dalyvaučiau europinėse veiklose, ketina netgi posėdžius organizuoti Lietuvoje, suprasdami mano užimtumą. Tik, matyt, neužteksiu laiko. Dvidešimt metų vienoje darbovietėje – netrumpas laiko tarpas. Spėjote pažinti ne tik žmones, bet ir perprasti visą socialinę sistemą. Kokios yra vizijos ir galimybės ne tik globos namų gyventojų, bet ir kitų senjorų gyvenimą padaryti kokybiškesnį? Ką Jūs, būdama viceministre, žadate nuveikti socialinės apsaugos sistemoje? Darbų ir neišvardinsi. Jų numatyta labai daug. Žinau, kad tikrai ne viską bus įmanoma padaryti. Man priimtina šios Vyriausybės programa, požiūris į socialinius pokyčius, noras juos daryti kuo greičiau, ieškoti galimybių. Socialinių paslaugų artinimas prie žmogaus, socialinis būstas, parama įvairioms socialinėms grupėms, neįgaliųjų reikalai, neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymas, smurtas prieš moteris, vaikai socialinės rizikos šeimose, pačios rizikos šeimos – labai norisi visiems jiems padėti. Kai suskaičiuoji, milijonai skiriami tai pagalbai, tik efekto greito čia nebūna. Juk darbas su žmogumi yra pats sudėtingiausias, reikalaujantis milžino sveikatos, krūvos pinigų, profesionalumo, stiprios ir atsidavusios širdies. Tai ne konvejerio linijos produktas. Ar senjorų globos namai, pensionatai turi ateitį ir perspektyvas? Nė vienos šalies nėra ir nebus be globos įstaigų. Prie šios demografinės situacijos jų tikrai reikės. Tik valstybių finansiniai pajėgumai vis mažėja, bauginamės ateities krizėmis. Sunku įsivaizduoti, kad Jūsų nėra Prienų globos namuose. Ar nebuvo gaila palikti savo kolektyvo ir globos namų gyventojų? Nepriminkite tų atsisveikinimo jausmų. Retsykiais aplankau, man dažnai parašo, paskambina globos namų gyventojai. Karjerą aš suprantu kitaip: aukščiausias taškas yra tada, kai darbe matai laimingus ir pats esi laimingas – rajone, regione, Lietuvoje, Europoje. Tokios karjeros, kaip dirbdama globos namuose, aš gyvenime jau, ko gero, nebeturėsiu. Pagaliau atėjusio pavasario proga visiems savo krašto žmonėms, ypač senjorams, neįgaliesiems ir Prienų globos namams, linkiu dvasios tvirtybės kasdienoje, mokėjimo rasti džiaugsmą dažnoje valandoje ir nešti geriausius jausmus visiems, su kuriais bendraujame. Juk šiluma visada tirpdo ledą.  

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close