PATIRTIES PAMOKOS. Patyčių prevencinių programų gerosios patirties sklaida
Balandžio pabaigoje Prienų pedagoginė psichologinė tarnyba sukvietė rajono švietimų įstaigų vadovus, Vaiko gerovės komisijų narius, klasių vadovus, specialistus ir mokytojus į konferenciją „Rajono švietimo įstaigų patyčių prevencinių programų gerosios patirties sklaida“.
Konferencijoje patyčių prevencines programas įgyvendinančios švietimo įstaigos dalinosi gerąja patirtimi: kokie rezultatai pasiekiami ir kaip sekasi formuoti vaikų socialinius įgūdžius, stiprinti psichologinį atsparumą bei tobulinti gražų tarpusavio bendravimą.
– Tema visiems aktuali, nes Lietuva patyčiomis pirmauja Europoje. Patyčias tiesiogiai ir netiesiogiai patiria septyniasdešimt procentų vaikų. Patyčių dažnis tiek kaime, tiek mieste, tyrimų duomenimis, beveik vienodas. Patyčių iniciatoriai ir aukos šiek tiek daugiau berniukai negu mergaitės. Tradiciškai yra manoma, kad smurtą įveikti galima pelnytai nubaudžiant baudėją, tačiau suprantame, kad tai netiesa. Pagalbą turime teikti tiek baudėjui, tiek aukai, – kalbėjo Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktorė Angelė Vasiliauskienė, pradėdama konferenciją ir dėkodama susirinkusiems švietimo įstaigų atstovams už atkreiptą dėmesį į aktualią temą, nuoširdų ir glaudų bendradarbiavimą, sprendžiant nelengvas problemas.
Konferencijoje gerąja patirtimi pasidalino specialistai iš Prienų l. d. „Pasaka“, „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ vidurinės mokyklos, Išlaužo pagrindinės mokyklos ir Prienų PPT.
Programa, skirta pagerinti emocinę vaikų savijautą
L. d. „Pasaka“ priešmokyklinės grupės pedagogė Asta Struckienė į ikimokyklinį ugdymą integruoja tarptautinę ankstyvosios prevencijos programą „Zipio draugai“, kuri reikšminga, siekiant pagerinti emocinę vaikų savijautą, padeda jiems įgyti gebėjimų įveikti socialinius ir emocinius sunkumus. „Pasakos“ l. d. priešmokyklinės grupės vaikai šioje programoje dalyvauja jau keletą metų. Vesdama valandėles, pedagogė teigė pastebėjusi, kad pradžioje atrodę susikaustę, nedrąsūs ir užsidarę vaikai jau po keleto užsiėmimų tampa drąsesni, nebijantys išsakyti savo nuomonę, pasakoti apie savo jausmus ir išgyvenimus. Net ir tie vaikai, kurie turi elgesio problemų, šių užsiėmimų metu geba susikaupti. Užsiėmimuose taikomos vaikams labai patinkančios įvairios vaidybinės situacijos, žaidimai, jausmų piešimo technika. Grupėje įrengtame „Zipio“ kampelyje talpinami vaikų darbeliai, vaikų užsiėmimų vertinimo anketėlės. Vėliau vaikai gauna diplomus, patvirtinančius, kad jie tapo tikrais „Zipio“ draugais. A. Struckienė akcentavo, kad vaikai tapo jautresni draugų ir artimųjų emocinei būsenai bei problemoms, draugiškesni, gebantys drauge ieškoti išeičių ir susitarti, pradėjo taikyti daugiau ir įvairesnių programoje nurodytų būdų nesutarimams spręsti. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mokydamiesi atpažinti savo ir pastebėti draugų būsenas bei parodyti savo jausmus, vaikai tapo atviresni ir tėvams. Pedagogės nuomone, vaikystėje įgiję visų šių gebėjimų, jie lengviau susidoros su kebliomis ir kritinėmis situacijomis ne tik ankstyvajame amžiuje, bet ir paauglystėje bei suaugę.
Zipis tapo vaikų draugu
Tą pačią programą „Ažuolo“ progimnazijos pradinio ugdymo skyriuje taiko mokytojos Zita Dobilienė ir Odeta Stadalienė, kurios pasidalino programos įtaka 6-7 metų vaikams. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė Z. Dobilienė padėkojo buvusios ir dabartinės mokyklos administracijoms, kad pradėjusi taikyti „Zipio draugų“ programą Nemuno pradinėje mokykloje, turi galimybę tęsti ją ir progimnazijos pradinio ugdymo skyriuje, tobulėti pati ir pasidalinti savo patirtimi su kitais. Mokytoja prisipažino pasirinkusi šią programą todėl, kad anksčiau nieko panašaus mažiems šešiametukams nebuvo pritaikyta. Anksčiau dirbant grupėje tekdavo kurti įvairias istorijas, veiklos priemones, dažnai remtis gyvenimiškomis situacijomis, kurios vykdavo grupėje, ieškoti išeities kartu su vaikais. Programa „Zipio draugai“, pasak Z. Dobilienės, padeda ugdyti vaiko emocinį intelektą. Vaikas sugeba atpažinti savyje ir kituose jausmus ir pajusti jų kaitą. Kai jis moka atpažinti, dažniau prieina, apkabina, paguodžia draugą. Vienas iš šios programos privalumų yra tai, kad ją galima integruoti į bendrąsias programas. Antras – kad išeičių ieškotojas ir sprendėjas yra pats vaikas, tokiu būdu jis tampa atsakingas už tai, ką veikia ir kaip jam sekasi. Taikydama programą, mokytoja leidžia vaikams išjausti savo jausmus, neužgniaužti jų. Kartu moko atpažinti ir juos valdyti, nežeminant, nežalojant kito, suvokiant, kad visada galima surasti išeitį iš kritinės situacijos tiek bendraujant su draugais, tiek šeimoje. „Kai dabar matau vaikų pasikeitimus, suprantu, kad „Zipis“ nuveikia milžinišką darbą. Mane stiprina kaip pedagogą, padeda sukurti glaudų ryšį su vaiku, labai daug ko pasimokyti iš vaikų: atvirumo, nuoširdumo, tiesumo, gebėjimo klysti ir vėl kilti“, – teigė mokytoja, tvirtindama, kad Zipis, kaip personažas, tapo visų vaikų draugu, kurio jie niekada nepamirš.
Toliau mokydama mokytojos Z. Dobilienės ugdytinius, pradinių klasių mokytoja metodininkė O. Stadalienė sakė supratusi, koks svarbus programos tęstinumas. Tęsdama pradėtą programą, ji pastebėjusi, kad vaikai, dalyvavę programoje „Zipio draugai“, daugiau naudoja sunkumų įveikimo būdų, padidėjęs jų pasitikėjimas savimi, sumažėjo elgesio problemų, geba geriau susikaupti ir problemas sprendžia geriau nei jų bendraamžiai.
Pirmieji prevencijos žingsniai, padedantys išlikti saugiems
Vaikų išmokti asmeninio saugumo įgūdžiai dažnai yra pirmieji prevencijos žingsniai, padedantys išlikti saugiems. Pradinėse klasėse yra taikoma ir smurto prevencijos programa „Antras žingsnis“, kurios ypatumais pasidalijo „Ąžuolo“ progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Rasa Bartkutė ir Lilija Laimutė Vaitulevičienė. Ši programa padeda stiprinti vaikų saugumą ir gerovę, mokant juos įgūdžių, kurie mažina agresiją ir ugdo socialinius gebėjimus. Į dalykų pamokas integruojamos atskiros temos, mokomasi empatijos (emocijų pažinimo), impulsų, pykčio valdymo. Anot R. Bartkutės, labai svarbus tėvelių požiūris į šią programą, todėl su tėveliais palaikomas glaudus ryšys. Mokytoja L. L. Vaitulevičienė papasakojo apie vaizdines priemones, kurios naudojamos užduotims ir yra tarsi vedlys einant problemų sprendimo keliu. Konkreti situacija pateikiama vaizdine priemone, o mokiniai turi atrasti problemą, atpažinti jausmus bei surasti teisingiausią sprendimo būdą. Klasėse yra įrengti nusiraminimo kampeliai, kuriuose yra plakatai, patariantys, ką daryti, kai esi piktas. Ši programa, pasak L. L. Vaitulevičienės, naudinga ir mokytojams, nes mokytojo knygoje yra laiškai tėveliams. Mokytoja įsitikinusi, kad tėvai, kaip ir mokytojai, yra pavyzdžiai šeimoje ir vaidina lemiamą vaidmenį formuojant vaiko socialinius įgūdžius, todėl norėtų, kad tėveliai betarpiškai dalyvautų „Antro žingsnio“ programoje.
Patyčių pasitaiko visose mokyklose
Apie „Olweus patyčių ir smurto prevencijos programos“ įgyvendinimą „Revuonos“ vidurinėje mokykloje kalbėjo mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė. Pasak direktorės, visas mokyklos personalas yra apmokytas atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai bei laiku į jas reaguoti. Ji aptarė tyrimo duomenis, kuriose vietose mokiniai dažniausiai patiria patyčias. Prieš keletą metų atlikta mokinių apklausa parodė, kad daugiausia patyčių patiriama koridoriuose, laiptinėse, klasėse be mokytojo, mokyklos kieme, sporto salės persirengimo kambaryje, pakeliui iš mokyklos. Po metų, taikant „Olweus patyčių ir smurto prevencijos programą“ ir atlikus naują tyrimą, rezultatai buvo daug geresni. Be privalomų klasės valandėlių, mokykloje rengiamos įvairios akcijos, renginiai, taikoma visa sistema priemonių, kad patyčių apraiškų ugdymo įstaigoje mažėtų. Direktorė džiaugėsi savo kolektyvu, kad jis nesustojo pusiaukelėje ir priėmė sprendimą toliau dalyvauti „Olweus“ kokybės užtikrinimo sistemoje ir kovo mėnesį pasirašė tęstinę programos sutartį.
Taikomos vaikų drausminimo priemonės
Kokios praktinės drausminimo priemonės, siekiant tinkamo mokinių elgesio, taikomos Išlaužo pagrindinėje mokykloje, papasakojo vyr. socialinė pedagogė Onutė Lebedinskienė. Pasak jos, be žodinio perspėjimo, informacijos mokytojui, tenka imtis griežtesnių priemonių: surašyti pažymą apie vidaus taisyklių pažeidimą arba informuoti tėvus. Dažniausiai mokinys pasitaiso ir griežtesnių priemonių neprireikia, tačiau muštynių atveju tik perspėjimai netaikomi. Vaikams turbūt nėra malonu, kai tenka atsistoti prieš mokyklos Vaiko gerovės komisiją. Čia jiems tenka patiems įsivertinti savo elgesį ir įsipareigoti keistis. „Pasikalbėjus vaikai dažniausiai pripažįsta savo klaidas. Visiems nusikaltusiems vaikams palinkime sėkmės. Pastebėjome, kad tai jiems itin svarbu“, – teigė O. Lebedinskienė.
Visos prevencinės programos padeda mažinti patyčias ir smurtą
Apibendrindama visų prevencinių programų svarbą bei būdus, kuriais galima kovoti su patyčiomis ar prievartos plitimu mokykloje, mintimis pasidalijo Prienų PPT socialinė pedagogė ekspertė Dalia Daiva Gasparavičiūtė. Ji akcentavo, kad visos programos yra labai svarbios, bet turi ir pliusų, ir minusų. Vienos orientuotos į 5-7 metų vaikus, kitos – į pradinių klasių mokinius, „Lion Quest“ įgyvendinama programos dalis „Paauglystės kryžkelėse“ skirta lavinti esminius socialinius ir emocinius mokinių įgūdžius paauglystėje. Kreipdamasi į mokyklas, kurios dar nėra pasirinkusios patyčių prevencinės programos, PPT specialistė kvietė atkreipti dėmesį į „Olweus“, viena iš veiksmingiausių pripažintą sisteminę programą, pagrįstą pasauliniais moksliniais tyrimais. „Programa išsiskiria tuo, kad dirbti smurto prevencijos srityje yra mokoma visa mokyklos bendruomenė, nuo mokyklos vadovo iki pagalbinio darbuotojo. Taip pat stengiamasi, kad patys mokiniai būtų įtraukti į smurto ir patyčių problemų sprendimą“, – pabrėžė D. D. Gasparavičiūtė.
Po pranešimų vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose konferencijos dalyviai turėjo galimybę praktiškai susipažinti su ugdymo įstaigose taikomomis prevencinėmis programomis, jų privalumais ir trūkumais.
Konferencijos metu PPT direktorė A. Vasiliauskienė pasidžiaugė, kad turi galimybę savo renovuotose patalpose rengti vaikų darbų parodas: meno dirbinių, piešinių, rankdarbių. Keletas mokyklų jau tuo pasinaudojo. Dėkodama už pirmąsias gražias parodas, A. Vasiliauskienė įteikė padėkas Velykinę parodą surengusiam „Revuonos“ vidurinės mokyklos specialiojo ugdymo skyriui, šiuo metu besisvečiuojančios karpinių parodos vadovams iš Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos ir pakvietė pasinaudoti šia galimybe kitas rajono švietimo įstaigas.
Roma Sinkevičiūtė
