GERIEJI AITVARAI. Vaikai svajoja – suaugusieji svajones pildo

Pirmąją Naujųjų metų dieną baigiasi projektas „Vaikų svajonės“, kurio partneriai yra ir Prienų bendruomenė. Projekto koordinatorė Prienuose, Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo centro projekto vadovė Vilma Bražukaitienė džiaugėsi, kad jau įgyvendintos beveik visos projekte dalyvavusių vaikų svajonės.

Projektas „Vaikų svajonės“ vyksta jau ketvirtus metus. Projekto metu renkami sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų norai ir svajonės, kad kuo daugiau jų gautų išsvajotas kalėdines dovanas.

Vaikų svajonės buvo publikuojamos projekto tinklapyje. Projekto organizatoriai ir partneriai kvietė geros valios žmones prisidėti prie šio projekto ir išpildyti svajones tų vaikų, kurių gyvenimas nėra toks šviesus, koks turėtų būti.

Prienų bendruomenė projekte dalyvauja antrą kartą. Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo centro projekto vadovė V. Bražukaitienė sakė, kad praėjusiais metais buvo įgyvendinta 20 vaikų svajonių. Geros valios žmonės dovanojo vaikams dviratį, stalo žaidimų, lėlių, garso kolonėles kompiuteriui ir kitų daiktų. Vieno berniuko svajonę – gauti Kalėdoms stalo teniso raketes – įgyvendino ir pats įteikė vienas atvykęs geradarys.

Pasak organizatorių, labiausiai žmonės buvo skatinami vaikų svajones išpildyti dovaną įteikiant asmeniškai. Juk vaikams svarbiausia – dėmesys ir bendravimas. Tačiau labai užimti žmonės nupirktą dovaną galėjo nusiųsti socialiniam darbuotojui, kuris ir įteikė ją vaikui. Projekto iniciatoriai akcentavo, kad svajonėms išpildyti reikalingi nebūtinai nauji daiktai – tai gali būti garaže laikomas nebenaudojamas dviratis, stalčiuje gulintis, tačiau puikiai veikiantis mobilusis telefonas ar žaislai, su kuriais dar galima žaisti.

Pernai Lietuvoje buvo pasiektas projekto rekordas – įgyvendinta 4,6 tūkst. svajonių, kurių vertė siekė beveik 467 tūkst. Lt, t.y. tris kartus daugiau negu 2011 metais.

 

38 vaikų svajonės

Prienų bendruomenė šiais metais buvo pateikusi 38 vaikų svajones. Iš jų tik keletas likę neįgyvendinta. Pati pirmoji įgyvendinta svajonė buvo puikūs žiūronai, apie kuriuos svajojo 14-metė paauglė. Žiūronus nupirko vilniečių šeima, o mergaitei juos atvežė ir įteikė jos vienmetė mergaitė su mama. Paklausus, koks jausmas apima, matant gana jaudinantį svajonės išsipildymo momentą, V. Bražukaitienė sakė: „Tokį jausmą nupasakoti sunku – reikia būti šalia. Viešnias iš Vilniaus iki mergaitės namų palydėjome su užimtumo specialiste Laura. Keturiolikmetė iki paskutinės minutės netikėjo, kad tokią svajonę kas nors įgyvendins. Patikėjo tik tada, kai pamatė svečius su dovana tarpduryje. Daug buvo džiaugsmo, gražių sveikinimų, palinkėjimų. Viešnios buvo sutiktos su vaišėmis – kaimišku sūriu, namine duona, žolelių arbata. Labai džiaugiamės, kad abi mergaitės ir toliau bendrauja tarpusavyje“.

Aštuonmetės Augustės svajonę – turėti savo kankles, kuriomis mergaitė mokosi groti Meno mokykloje – įgyvendino Kastytis iš Vilniaus. Mergaitė labai džiaugiasi kanklėmis, jai nebereikia ateiti į Meno mokyklą anksčiau, kad pasimokytų prieš pamoką, nes šį laiką išnaudoja mokydamasi namuose.

Pasak V. Bražukaitienės, buvo dovanų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš prieniečių,  net iš Anglijoje gyvenančių lietuvių. „Kai kalbamės su geros valios žmonėmis, kurie įgyvendina vaikų svajones, ir klausiame jų, kodėl tai daro, dauguma tvirtina, kad visada maloniau yra duoti, nei gauti, gera pasidalinti, jei gali ir turi kuo pasidalinti, ypač laukiant šv. Kalėdų. Paklausti, kaip pasirenka svajones, visi teigia pirmiausia ieškantys netradicinių ir neįprastų svajonių. Ne užgaidų, o tikrų svajonių. Turbūt be išmaniojo telefono, IP‘odo dar galima gyventi, o mylinčiam gamtą, mėgstančiam stebėti iš arti paukščius, svajojančiam sportuoti, kai arti kaime nėra jokio sporto aikštyno, vaikui gauti Kalėdoms išsvajotą krepšinio kamuolį, krepšinio lentą ar netgi žiūronus yra tikras džiaugsmas“, – pasakojo projekto koordinatorė V. Bražukaitienė.

Gruodžio 13 d. į Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo centrą atkeliavo krepšinio lenta Alvydui. Šią berniuko svajonę įgyvendino pati „Vaikų svajonių“ komanda su vadovu Juliumi Gregorausku priešakyje.

 

Kai svajonės virsta realybe…

Tą pačią dieną Vaikų dienos užimtumo centre apsilankė geradariai iš Vilniaus, Kauno ir Birštono, atvežę kalėdines svajonių dovanas dar trims centro vaikams. Dvi mergaitės gavo kuprines, o penkiametis Kajus – stalo žaidimą „Monopolis“. Judrus mažylis ypač džiaugėsi savo svajone – juk dabar jis galės žaisti su broliais ir sese, taip pat turės kuo užsiimti ir vienas, kad netrukdytų broliams ruošti pamokų.

Birštonietė Rasa, atvykusi su dukrelėmis – Agne ir vos trejų mėnesių Elena, atvežė kuprines. Rasa yra gimusi Prienuose, čia augusi, baigusi mokyklą, todėl pirmiausia stengiasi įgyvendinti šio krašto vaikų svajones. Moteris pasirinkusi dvi mergaites, nes jų norai buvę panašūs. Tačiau vežė dovanų ir berniukams į Prienų socialinių paslaugų centrą, kuris taip pat šiais metais dalyvauja projekte „Vaikų svajonės“.

Nors kai kurių skeptikų Rasa buvo perspėta, kad geri darbai gali atsisukti prieš ją pačią, esą nežinia, kaip tai bus priimta, moteris sakė nesanti nusivylusi. Pamačiusi, kaip svetingai atvykusius svečius pasitiko Vaikų dienos centro užimtumo darbuotojai ir patys vaikai, jaunoji moteris džiaugėsi. „Geras jausmas – dovanoti, dalintis“, – sakė Rasa, džiaugdamasi ir tuo, kad kartu atsivežė savo atžalas. Nuo mažens matydamos gerumo, atjautos pavyzdžius, degančias vaikų akis, mergaitės ir užaugusios mokės tuo pasidalinti su kitais.

Kaip ir Rasa, jaukiai centre pasijuto ir jauna pora – Ieva su Šarūnu. Kajus tuoj pat įsitaisė Ievai ant kelių ir kalbinamas vis šypsojosi. Kaunietė Ieva ir plungietis, dabar Vilniuje gyvenantis Šarūnas savanoriais labdaros akcijose dalyvauja nebe pirmus metus. Abu jie pavasarį dalyvavo „SOS vaikų kaimų“ ir „Southwestern Advantage“ bendrame projekte, kurio metu net 100 studentų rinko aukas Vilniaus ir Kauno rajone. Ieva džiūgavo, kad savanoriai per vieną dieną surinko 22 021,76 litų „SOS vaikų kaimų“ globojamiems sergantiems vaikams.

Paklausti, kaip sužinojo apie „Vaikų svajonių“ projektą, jaunuoliai pagyrė svajonių komandą ir koordinatorę Vilmą, kurių dėka informacija buvo plačiai paviešinta socialiniuose tinkluose ir Facebook‘e. Būtent šiame socialiniame tinkle jie sužinojo apie prieniečių svajones. Pradėję domėtis plačiau, pasakojo rinkęsi svajonę, atsižvelgdami į vaiko amžių, šeimą, gyvenamąją vietą. „Mes pamatėme, kad Kajus yra tik penkerių, iš didelės šeimos, nori išmokti žaisti „Monopolį“, kad netrukdytų broliams ir sesei ruošti pamokų. Mums tai patiko. Be to, Prienai – beveik pakeliui: Šarūnas gyvena Vilniuje, aš – kol kas Kaune, todėl važiuoti iš Kauno į Vilnių per Prienus mums visai patogu. Taip išsirinkome Kajaus svajonę“, – pasakojo Ieva, pridurdama, kad ir vardai visų penkių vaikų labai gražūs (pagyrimas mamytei).

Paklausus, ar šiais metais tai jau paskutinė akcija, kurioje jaunuoliai dalyvauja, Šarūnas prasitarė, jog iki Naujųjų jie su Ieva buvo užsibrėžę padaryti tris gerus darbus. Jau pirko ir vežė maisto globojamiems benamiams gyvūnėliams į VšĮ „Penkta koja“, įgyvendino Kajaus svajonę. „Dar iki Naujųjų kokią senutę per gatvę pervesim“, – šyptelėjo Šarūnas. Drįsčiau manyti, jog toks darbas šiems šauniems jauniems žmonėms – kasdienybė, jis neįeis į didžiųjų trijų gerų darbų sąrašą. Nors…turbūt kiekvienas, nors ir mažytis, kasdien atliekamas darbas yra didelis tiems, dėl kurių jis daromas.

 

Ypatingą svajonę įgyvendino visa kūrybinė grupė

Viena mažųjų svajonė šiais metais buvo ypatinga. Visos Lietuvos ir krašto žmonių pamilta jieznietė Urtė svajojo su visa klase nuvykti į spektaklį. Šią mergaitės svajonę nupirko geradarė iš Vilniaus Jurgita Viltrakienė. Gruodžio 17 d. į Jiezną atvyko jaunimo teatro trupė, padovanojusi Urtei ir šimtui pradinių klasių mokinių spektaklį „Senelės pasaka“.

S. Nėries eilėraštis „Senelės pasaka“ daugeliui primena vaikystę ir tikėjimą paprastais stebuklais. Pirmasis teatro laboratorijos ATVIRAS RATAS spektaklis vaikams sukurtas būtent šio eilėraščio pagrindu. Muzikinis spektaklis-improvizacija „Senelės pasaka“ skirtas ir patiems mažiausiems žiūrovams, ir  jų tėveliams. Tai spektaklis, kuriame atgiję žinomų pasakų personažai – žąsinas Moliūgas, trečias brolis Jonas, Našlaitėlė, žalčio žmona Eglė bei daugelis kitų – atvirai ir žaismingai pasakoja savo neįtikėtinas istorijas bei drąsiai kviečia mažuosius kurti pasaką kartu. Pasaką, kur žąsinai gali skraidyti, o žuvys – kalbėti. Kur kiekvienas gali virsti kuo tik panorėjęs, o stebuklai užklupti tada, kai mažiausiai jų lauki ir tikiesi…

Aktorių, pradinių klasių mokinių ir jų mokytojų dėka muzikinis spektaklis-improvizacija ne tik vaikams „Senelės pasaka“ tapo vartais į paslaptingą bei nuotaikingą pasakos pasaulį. Užkrečiančios dainelės bei įsimintina spektaklio režisieriaus Aido Giniočio melodija, parašyta eilėraščiui „Senelės pasaka“, neleido niekam sėdėti ramiai sudėjus rankų… Spektaklyje visi nebijojo kurti bei žaisti kartu.

Atsidėkodama už nepaprastą dovanotą svajonę, Urtė ir jos draugai, mokytojai, gimnazijos direktorius Povilas Veteris bei mama Erika Švenčionienė įteikė aktoriams simbolines dovanėles. Šiltą kalėdinę dovaną perdavė parvežti į Vilnių ir geradarei Jurgitai.

Atsisveikindami aktoriai dėkojo mažajai Urtei už jos gerumą. „Ačiū, Urte, kad tu tokia dosni. Aš žinau, kad mes dar pasimatysime“, – spausdamas Urtei ranką tarė aktorius Vytautas.

Roma Sinkevičiūtė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close