Žvilgsnis aukštyn
Įsibėgėjęs kalendorinis pavasaris vis dažniau džiugina aukščiau pakylančia ir ilgiau šildančia Saule. Vis dažniau danguje nesimato nė vieno debesies, dienomis mus džiugina giedra žydrynė, o naktimis – žvaigždėtas skliautas. Mėgstantiems pasižvalgyti po dangų – tai pati geriausia proga atidžiau pasižvalgyti po danguje karaliaujantį Šienpjovių (Oriono) žvaigždyną.
Danguje žėri ir Didieji bei Mažieji Grįžulo ratai. Nesunku pastebėti ir Kasiopėją. Dangumi keliauja ir keletas planetų. Tik nusileidus Saulei, pietuose, prie Šienpjovių žvaigždyno, pasirodo pilnėjančio Mėnulio pjautuvas, šalia jo – šiuo metu ryškiausias dangaus taškas Jupiteris. Ši pora dar neišsiskirs keletą dienų. Mėnulis lydės Jupiterį iki pat laidos. Jupiteris už horizonto, vakaruose, pasislėps naktį, apie 0.30 val. Tačiau tuo metu naktiniu dangumi su savo žiedais jau keliaus Saturnas, patekėjęs rytuose apie 23 val. Saturnas naktiniame danguje užsiliks iki pat aušros, kuomet apie 6 val. ryto leisdamasis vakaruose užleis dangų Merkurijui, patekantį kaip tik prieš aušrą rytuose.
Tačiau miriadais žvaigždžių žėrinčiame naktiniame danguje tai bus ne vieninteliai ryškūs šviesuliai. Tuoj pat po saulės laidos pietuose, Šienpjovių žvaigždyno apatiniame kairiame kampe, žėrės viena ryškiausių žvaigždžių – Sirijus. O apie 21.00 val. šiaurėje patekės, galima sakyti, jo sesuo Vega. Sirijus pasislėps už horizonto beveik kartu su Jupiteriu, tuoj pat po vidurnakčio, tuo tarpu Vega danguje išbus iki aušros.
Kovo 24 d. naktį vis dar galime sulaukti meteorų lietaus iš Didžiųjų Grįžulo ratų bei 28 d. naktį – iš Slibino žvaigždyno šiauriniame danguje.
Mantvydas Prekevičius
