Jurgis Krikščiūnas – garsus Lietuvos agronomas ekonomistas, žemės ūkio kooperacijos, visuomenės veikėjas, politikas. Profesorius J. Krikščiūnas gimė 1894 metų balandžio 22 dieną, Ašmintos kaime, Prienų valsčiuje (dabar Prienų rajonas) pasiturinčių valstiečių Mato ir Agnetės gausioje šeimoje. J. Krikščiūnas buvo šeštasis vaikas šeimoje.

1902 – 1906 mokėsi pradžios mokykloje, vėliau 1906 – 1914 m. mokslus tęsė Marijampolės gimnazijoje. Būdamas gimnazistu dalyvavo įvairiose idėjinėse moksleivių organizacijose – aušrininkų (1912–1914 m. vadovavo aušrininkų kuopelei), blaivininkų ir kituose. Baigęs gimnaziją J. Krikščiūnas išvyko studijuoti gamtos mokslų į Petrogrado (dabar Sankt Peterburgas, Rusija) universiteto Matematikos – gamtos fakultetą. Studijų metais aktyviai įsijungė į visuomeninę lietuvių veiklą: priklausė vietos lietuvių studentų draugijos valdybai, studentų liaudininkų kuopai, tuo pačiu ir Lietuvos socialistų liaudininkų partijai, pabėgėliams šelpti draugijoje „Grūdas“ užėmė reikalų vedėjo pareigas. 1915 m. pradėjus leisti savaitraštį „Naujoji Lietuva“, J. Krikščiūnas tapo nuolatiniu laikraščio bendradarbiu ir redakcijos kolektyvo nariu.

Deja nepalankios Karo ir revoliucijos aplinkybės neleido pabaigti studijų. Įsigalėjus Rusijoje bolševikams, 1918–1920 m. Lietuvoje dirbo Karo ligoninės Kauno raštinėje ir Spaudos (propagandos) biure. Tais pačiais metais (1920 m.) J. Krikščiūnas išvyko studijuoti į Vokietiją, Halės universitetą (dabar Halės-Vitenbergo universitetas). Čia (1924 m.) jis apgynė daktaro disertaciją tema: „Cukrinių runkelių auginimo Lietuvoje sąlygos, išaiškintos nuosavais bandymais“ ir įgijo agronomijos mokslų daktaro laipsnį.

1926 m. pavasarį pradėjo dirbti lektoriumi ŽŪA. 1929 m. rudenį paskirtas docentu, 1938–1944 m. ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pareigas (išskyrus pirmąjį sovietmetį 1940–1941 m.). Dėstė visuomeninės agronomijos, žemės ūkio ekonomijos kursus. 1926 m. ir 1939 m. buvo žemės ūkio ministras. Būdamas ministru ir dirbęs sudėtingomis sąlygomis dėl šalyje vykusios ekonominės krizės, J. Krikščiūnas siekė, kad būtų naikinami stambūs dvarai, savininkams paliekant 80 ha žemės, kuriami vienkiemiai, žemės ūkiams suteikiamas ilgalaikis kreditas ir parama naujakuriams, savanoriai aprūpinami žeme, vykdomi melioracijos darbai, kad visi norintieji piliečiai savo reikmėms galėtų lygiomis sąlygomis įsigyti miško medžiagos, kad iš miškų ir apskritai žemės valdymo administracijos būtų atleisti susikompromitavę valdininkai, daugiau lėšų skiriama žemės ūkio darbininkų švietimui.

Ministras J. Krikščiūnas išreiškė susirūpinimą dėl ŽŪA reformos, Žemės ūkio rūmų uždavinių įgyvendinimo, Žiemos žemės ūkio mokyklų steigimo ir veiklos, siekta ūkininkus supažindinti su Vakarų Europos naujausiais pasiekimais agrarinėje srityje. Ministras žadėjo išleisti daugiau literatūros ūkininkams (pvz., pievų ir laukų tręšimas, gyvulių auginimas), daugiau dėmesio kreipti į pieninių, linų apdirbimo punktų, vaisių džiovyklų steigimą, laukų nusausinimą, ūkininkų ūkių kreditavimą

1927–1939 m. J. Krikščiūnas redagavo labai svarbų agronomams ir gamybininkams žemės ūkio politikos ir mokslo žurnalą „Žemės  ūkis“. Šiame, taip pat kituose žurnaluose ir laikraščiuose („Tautos ūkis“, „Talka“, „Vairas“, „Ūkininko patarėjas“, „Lietuvos ūkininkas“) randame ikikarinėje Lietuvoje J. Krikščiūno paskelbtų straipsnių. Taip pat jis parašė apie 40 populiarių knygelių apie žemdirbystę, augalininkystę, sodininkystę, daržininkystę, gyvulininkystę, kooperatyvų steigimą, kurios skirtos ūkininkams ir jauniesiems ūkininkams. Parašė ir išleido keletą informacinių leidinių apie Lietuvos žemės ūkį vokiečių kalba.

Tačiau didžiausias J. Krikščiūno nuopelnas šioje srityje – penkių tomų veikalas: „Žemės ūkio vadovas“ (1930–1934). Jis buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius, kai kurių dalių autorius, pagrindinis organizatorius. Nors šis daugiatomis veikalas buvo skirtas žemės ūkio specialistams, bet jį stengėsi įsigyti ir pažangesni ūkininkai.

Buvę J. Krikščiūno bendradarbiai pripažįsta, kad profesorius buvo vienas žymiausių Lietuvos žemės ūkio kooperacijos sąjūdžio veikėjų. Tokiose kooperatinėse organizacijose, kaip: „Lietūkis“, „Pienocentras“, „Kooperacijos bankas“, „Sodyba“, „Lietuvos kooperatinio draudimo sąjunga“ Jurgis Krikščiūnas buvo renkamas tarybos, valdybos nariu, o neretai ir pirmininku.

Ryškiausia J. Krikščiūno veikla buvo 1939–1944 m. Tuomet jis organizavo ir vadovavo kooperatyvų sąjungai „Linas“. Ši sąjunga, gavusi paramą iš „Lietūkio“ ir sujungusi pavienius kooperatyvus, perėmė Lietuvos žemės ūkiui labai svarbią gamybos veiklą į savo rankas.

Jurgis Krikščiūnas dažnai Lietuvai atstovaudavo dalyvaudamas tarptautiniuose kooperatininkų kongresuose: Berlyne, Londone, Paryžiuje, Osle, Romoje. Ten skaitė pranešimus apie Lietuvos kooperatininkų veiklą. Beje, J. Krikščiūnas buvo ilgametis Agronomų sąjungos pirmininkas.

J. Krikščiūnas aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų veikloje. 1927–1939 m. vadovavo jiems priklausiusiai Žemės ūkio tyrimo įstaigai. Jau 1927 m. Joniškėlyje ir Rumokuose buvo įkurtos lauko bandymų stotys. Vėliau į žemės ūkio mokslinį tiriamąjį darbą buvo įtrauktas Žemės ūkio akademijos bandymų laukas, Dotnuvos selekcijos stotis, Augalų apsaugos stotis ir Gyvulininkystės stotis Dotnuvoje. Visa tai tapo vėliau sukurto bandymų stočių tinklo Lietuvoje pagrindas.

1944 m. Jurgis Krikščiūnas su šeima pasitraukė į Vokietiją. Ten 1946–1947 m. profesoriavo Hamburge, Pabaltijo universitete, kur skaitė agrarinės politikos kursą. Buvo Lietuvių sąjungos, Lietuvių tremtinių sąjungos valdybos pirmininkas.

Ikikarinėje Lietuvoje J. Krikščiūnas pasižymėjo kaip puikus žemės ūkio specialistas, geras pedagogas, kooperatinės veiklos, davusios Lietuvai daug naudos, organizatorius, labai paspartinęs ikikarinės Lietuvos žemės ūkio pažangą.

Jurgis Krikščiūnas mirė 1947 m. kovo 24 d. Hamburge, Vokietijoje.

Svaja Gudžiūnienė

Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė

Rengiant straipsnį remtasi šiais šaltiniais:

1. https://www.vle.lt/straipsnis/jurgis-kriksciunas/ [Žiūrėta 2024-04-24].

2. Mindaugas Tamošaitis. Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos. Krikščiūnas Jurgis. Nuoroda: https://s.vle.lt/doc/Kriksciunas-Jurgis.pdf [Žiūrėta 2024-04-24].

3. Prienų krašto muziejaus medžiaga: „J. Krikščiūno biografija“.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close