Vis dar pilnas energijos ir gyvenimo džiaugsmo

Mūsų visuomenėje yra nemažai garbaus amžiaus žmonių, kurie vis dar pilni energijos ir gyvenimo džiaugsmo, kai kiti jaučiasi seni nuo pat penkiasdešimties. Jiems nieko nereikia, niekas neįdomu ir laukia gyvenimo pabaigos būdami našta ne tik sau, bet ir artimiesiems. Prienietis Česlovas Dauginas priklauso pirmajai kategorijai žmonių, kurie viskuo domisi, dalijasi prisiminimais ir gyvenimo patirtimi.

Česlovas gimė 1932 metais, tad dabar skaičiuoja 83-iuosius gyvenimo metus. Prienuose prabėgo jo vaikystė ir gražiausi jaunystės metai, čia baigė mokslus, pradėjo darbinę veiklą, sukūrė šeimą. Didelių mokslų nebaigė, nes, kaip sako pats pašnekovas, mokėsi, nes reikėjo mokytis, o gerų rezultatų nesiekė, tad ir pritrūko keleto balų, kai norėjo stoti į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

Vėliau teko mokytis Šiaulių politechnikume, tačiau ten pasidarė nuobodu ir grįžo į gimtinę. Dirbti ir kurti buvo įdomiau gal ir dėl to, kad Česlovas kilęs iš stalių dinastijos ir tai buvo jau užkoduota jo genuose. Teko padirbėti ir bibliotekoje, ir partijos komitete, ir saugumo technikos inžinieriumi, tačiau geriausi darbinės veiklos metai prabėgo Prienų sportinės aviacijos gamykloje, kur pravertė ir staliaus patirtis.

Teko gaminti lėktuvų modelius

„Įdomiausias darbas buvo Maskvos kino studijos užsakytas lėktuvo, kuriuo lakūnas Čkalovas skrido į Ameriką per Pietų ašigalį, modelis. Gaminome šį modelį pagal išlikusias nuotraukas. Vieno sparno ilgis buvo 11 m, liemens skersmuo – 2 m. Sparnų nerviūras ir lonžeronus gaminome iš pušies medienos, liemens lankus – iš 4 mm storio suklijuotos keturių sluoksnių faneros. Sparnai ir liemuo buvo aptraukti fanera, priklijuota epoksidiniais klijais. Metalo darbus atliko šaltkalviai. Lėktuvo modelį pagaminome maždaug per 10 mėn. Už šį darbą man buvo suteikta VI staliaus kategorija ir pakeltas atlyginimas“, – pasakojo Č. Dauginas.

Šį užsakymą Č. Dauginas atliko kartu su dviem abiturientais, kurie žadėjo stoti į aviacijos mokyklą. Tokiam svarbiam darbui atlikti buvo skirtos nemažos patalpos, padaryti dideli stalai

Kai jau ruošėsi išeiti į pensiją, Česlovas gavo pasiūlymą restauruoti lėktuvą pagal suomio, buvusio Vokietijos diplomato, užsakymą. Darbas prie šio projekto vyriškį sudomino, todėl ilgai nedvejojęs iššūkį priėmė. Gaminys išlaikė visus bandymus ir netgi skraidė. Šiuo metu, kiek žinoma, šis lėktuvas yra viename iš Vokietijos muziejų. „Įdomiausia buvo tai, kad ardydami senus šio lėktuvo sparnus radome įrašus, kad lėktuvą gamino belaisviai ukrainiečiai. Aš taip pat palikau autografą ir užrašą „Lithuania“, kad kiti žinotų, jog jis restauruotas Lietuvoje, Prienų sportinės aviacijos gamykloje“, – prisiminimais dalijosi Č. Dauginas.

Šis darbas įstrigo atmintin ir dėl to, kad užsakovas, pamatęs, jog Č. Dauginas dirba su senais primityviais grąžtais, atvežė dovanų daug modernesnį ir lengvesnį.

Sodininkystė ir daržininkystė – malonus užsiėmimas

Česlovas, kaip ir jo mama, myli gamtą, augalus ir gyvūnus, mėgsta eksperimentuoti su augalais. Anksčiau, kai dar nebuvo nebuvo medelynų, su malonumu skiepydavo vaismedžius. Aprūpindavo jaunais sodinukais daugelį prieniečių, turėjo įskiepijęs nemažai vyšnių, trešnių.

Dabar sodininkyste jau neužsiima, tik augina braškes, vynuoges. O sodelyje stovinčiame komposto konteineryje puikiausiai dera agurkai.

Susižavėjo paukščiais

„Kiekvienas paukštis yra savaip gražus, ypač jo plunksnos, forma. Pirmiausia buvau susižavėjęs fazanais, kurių turėjau keletą rūšių – auksinių, deimantinių, kareliškųjų, medžioklinių. Kaip jų gali nemylėti, kai jie tokie gražūs“, – sakė Česlovas.

Vėliau jis augino ir gulbių porelę, nupirktą iš zoologijos sodo, baltas muskusines antis, feniksų veislės vištas. Dabar sodyboje gyvena viandotų veislės gaidys, mandarininės antys, povas, peri retų kochinchinų, feniksų veislių vištos, kalakutai.

Tačiau yra ir tokių paukščių, kurie Česlovui nepatinka. Tai – balandžiai. Pasak pašnekovo, nors jie turėtų būti tikri „taikos paukščiai“, bet iš tikrųjų mušasi ir yra labai žiaurūs, gali vienas kitą užkapoti negyvai.

Nesėdi Česlovas vienas namuose, triūsia savo ūkelyje prie paukščių, o šeštadieniais sėda ant dviračio ir keliauja į turgų. Kartais kokį paukštį nuveža parduoti, kai daugiau priaugina. Žmonės mėgsta gražius dekoratyvinius gaidžius ir višteles, žavisi muskusinėmis antimis.

Daug skaito ir viskuo domisi

Kad žmogus daug kuo domisi, rodo kambario lentynose sudėta galybė įvairiausių knygų. Česlovas domisi istorija, krašto praeitimi, aviacija, gydomosiomis žolėmis, turi literatūros apie paukščius, bites, gyvūnus ir kt.

Pašnekovas patikino, kad jis, nors ir sulaukęs garbaus amžiaus, nėra sirgęs rimtesnėmis ligomis. Jaunystėje buvo išoperuota struma – ir viskas. Geros sveikatos pagrindas – sveikas gyvenimo būdas. Jis niekada nerūkė, nepiktnaudžiavo ir alkoholiu. Stengiasi ir maitintis sveikai. Jeigu kokia negalia užklumpa, gydosi savarankiškai.

„Kai susergu – nieko nevalgau, tik sriubą, geriu daug arbatos, vandens, kad nebūtų apkrautas skrandis, organizmas galėtų savo energiją panaudoti kovai su liga. Gyvenu kaip gyvena gyvūnai, gydausi natūraliais būdais. Juk kiekvienas susirgęs gyvūnėlis pirmiausia atsisako maisto, guli“, – pasakoja Č. Dauginas.

Knygomis susidomėjo dirbdamas bibliotekoje. Pasak pašnekovo, knygų pasaulis jį užbūrė, užhipnotizavo. Ir dabar Česlovas mėgsta pavartyti knygas, paskaityti apie augalus, paukščius, bites. Pasak jo, kai daug skaitai, daugiau sužinai, išpleti akiratį. Tada ir su žmonėmis gali lengviau bendrauti, būti įdomus pašnekovas.

Gyvenimu nesiskundžia

Šiuo metu Česlovas gyvena dideliame name vienas, bet žada dar susiremontuoti tame pačiame sklype esantį medinį tėvų namą, nes šis aiškiai per didelis, sunku žiemą šildyti. Taip jau gyvenimas susiklostė, kad žmona apsigyveno Šiauliuose, nes reikėjo prižiūrėti nusenusius tėvus. Česlovas Šiauliuose negalėjo pasilikti, nes jo tėvai irgi norėjo, kad sūnus padėtų. Taip gyvenimo buvo priversti kurį laiką vis gyventi atskirai. Nepaisant to, užaugino du puikius sūnus, turi dvi anūkes ir keturis anūkus, kurie, turėdami laiko, užsuka pas Prienuose gyvenantį senelį. Tačiau daugiausiai Česlovui namų ruošoje padeda sesuo, gyvenanti čia pat, Prienuose. Juk reikia ir kambarius sutvarkyti, ir braškyną apravėti. Vyriškis nesiskundžia, kad sunku gyventi, verčiasi paukštininkyste, laiko bites. Juk iš tikrųjų žmogui nedaug reikia – kai nereikia pirkti vaistų, sveikai maitinantis, pakanka ir tos nedidelės pensijos.

Česlovas pasakojo, kad visur, kur dirbo, ieškojo teisybės, nebijojo jos į akis pasakyti ir viršininkams. Ir dabar jam rūpi, kad viskas būtų teisinga ir teisėta. Besikalbant Česlovas užsiminė, kad „ant dvariuko“, einant į kalną auga Sosnovskio barščiai. Kai nuėjome pasižiūrėti, jie jau buvo nupjauti. Nepatinka žmogui, kad ant kaimyno tvoros auga greitai plintančios piktžolės (lipikai), kad kaimynai jų nenaikina. Prieš keletą metų Česlovui teko net į teismus eiti, kad įrodytų, jog kiti kaimynai teršė aplinką skerdyklos atliekomis.

Taigi garbiam žmogui veiklos ir aktyvumo netrūksta, tad ir galvoti apie nugyventus metus ir skųstis nėra kada. Jam dar įdomus gyvenimas, žmonės, mėgstama veikla. Be to, Česlovas dar rašo ir prisiminimus. Jo raštas gražus, kaip ir jo tėvo, nesunkiai įskaitomas. Juk, kaip sakoma, senatvė – ne liga, o sielos būsena. Ir ji ateina tada, kai žmogus pats to nori.