„Per gerus žmones pas mane ateina Dievas“
Rugpjūčio 28 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko poetės Stefos Juršienės eilėraščių knygos „Prakalbintoji upė“ sutiktuvės. Į susitikimą su poete atvyko Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, Kultūros sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas Vladas Buragas su žmona, gydytoja ir rašytoja Dalia Milukaite. Atskubėjo ir poetės brolis, buvę bendradarbiai ir mokiniai, poezijos mylėtojai.
Pabendrauti su labai gražiu ir šviesiu žmogumi, Prienų krašto poete Stefa Rimkute-Juršiene ir išgirsti jos gyvenimo upe plukdomas mintis poezijos mylėtojus pakvietė Justino Marcinkevičiaus biblioteka. Popietę vedė ir eiles iš naujosios knygos skaitė kūrėjų klubo „Gabija“ narės Asta Ferevičienė bei Janina Gylienė.
Keletą jautrių ir artimų sau eilėraščių paskaitė ir pati knygos autorė. Jie geriausiai atspindi esatį, dabartinę būseną, nes, anot poetės, „tai kažkas daugiau nei vasara baigiasi…“ Daugiau – tai pats gyvenimas, kurį poetė – kaip ir kiekvienoje savo knygoje – išjaučia kitaip, savitai ir apie kurį sukasi visi 103 kūriniai. Šioje labiausiai atsiskleidžia patirties ir jausmų branda,
„Prakalbintoji upė“ – jau dešimtoji S. Juršienės eilėraščių knyga. Ją pasveikino ištikimi poetės ir jos kūrybos gerbėjai. Kiekvienas susitikimas atveria vis naujas Stefutės, kaip ją švelniai vadina kūrybinės aplinkos žmonės ir bičiuliai, asmenybės spalvas. Šįkart jai teko atsakyti į daugybę renginio vedėjos klausimų, įsileisti į dar nežinomas širdies kerteles, atskleisti metų ir patyrimo lydėtus ieškojimus, kūrybinius išgyvenimus.
Pirmuosius eilėraščius, pasakojo knygos autorė, ji parašiusi dar vaikystėje, o pirmasis, išspausdintas rajoniniame laikraštyje mokantis dešimtoje klasėje, atspindėjo jaunatvišką pasiryžimą dideliems sumanymams ir vadinosi „Ryžtas“. Pavadinimą poetė prisimena todėl, kad tais – sovietiniais – laikais jaunieji kūrėjai buvo raginami rašyti eiles, kuriose būtų aukštinamas jaunatviškas polėkis, užsidegimas. Eilėraštukai apie meilę, gamtą buvo brangūs gal tik sau pačiam. Juk kas, pasak jos, vaikystėje ir jaunystėje nerašęs eilių apie meilę.
Besimokydama Rietavo vidurinėje mokykloje, priklausė jaunųjų literatų būreliui, kurio pirmininkas tuo metu buvo bendramokslis, vėliau tapęs tūkstančių lietuviškų dainų žodžių autoriumi, poetas Stasys Žlibinas. „Mes žinojome, kad Stasys rašo geriausiai, bet jis nebuvo man įkvėpėjas. Man atrodo, kad aš niekuo nesekiau“, – prisipažino poetė S. Juršienė. Paklausta, kas ją verčia judėti į priekį, kai būna labai sunku, ji atsakė: „Aš labai daug ką myliu, bet labiausiai – gyvenimą, nes nieko svarbesnio nėra. O jis gražus ir didelis. Aš labai noriu gyventi, visi nori – ir mažas vabaliukas, pajutęs pavojų, sprunka į savo urvelį. Aš gyvenu savotiškame savo urvelyje, bet įsivaizduoju, kad tai mano esaties Didysis šventadienis“.
Eilėraščių knygoje daugiau nei šimtas eilėraščių, iš jų – 33 sonetai, sudėti į pirmąjį skyrių, pavadintą „Tas rugio žydėjimo vyksmas trapus“. Šiais žodžiais, kaip sakė autorė, labai daug pasakyta. Ketvirtajame skyriuje lyg ir atiduota duoklė gimtajam kraštui – Rietavui. „Ten aš ir jis, mano Alkas – kaimas, kuriame augau, kurio gyvastis vos vos rusena“, – sentimentais pasidalino poetė.
S. Juršienė dėkojo visiems, kas paskatino ir padėjo išleisti dešimtąją knygą, ragina nenurimti toliau. „Per gerus žmones pas mane ateina Dievas“, – sakė ji, asmeniškai padėkojusi šviesios atminties kraštiečio Juozo Palionio šeimai, jo vardo paramos ir labdaros fondo įkūrėjams: žmonai Julijai, vaikams Editai ir Andriui.
Susitikime kalbėjo ir poetės bendraminčiai, kūrėjai. Gera jos draugė ir kolegė, daugybės knygų recenzijų autorė, mokytoja Anarsija Adamonienė paskaitė tas iš visų eilėraščių sudėtas eilutes, kurios atliepia ir jos dabartį. „Tai, sakyčiau, tobulas senatvės, egzistencinės vienatvės paveikslas, nutapytas švelniais jausmų pustoniais, grakščiom metaforom ir skambantis kaip smuiko melodija“, – kalbėjo mokytoja, paaiškindama, kuo, jos nuomone, ši knygelė skiriasi iš kitų – „susimąstymu apie būties prasmę, apie nepaprastą žmogaus gyvenimo trapumą, o kartu ir pastangomis susisiekti su kažkokia kita – anapusine – realybe“, – savo pamąstymais pasidalino A. Adamonienė.
Susitikimui baigiantis nusidriekė ilga sveikintojų eilė. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas V. Buragas su žmona Dalia prie gražių sveikinimų ir linkėjimų įteikė Nepriklausomų rašytojų sąjungos leidžiamo nacionalinio mėnraščio „Gintaro gimtinė“ prenumeratą, abiejų kartu parašytą knygą „Gerumu vienas kitą apgynę“, o Dalia Malukaitė – dar ir savo naujausią kūrybos knygą. Vertingų dovanų poezijos mylėtojams svečiai paliko ir Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje.
Poetę sveikino Prienų rajono savivaldybės atstovai, krašto kūrėjų klubo „Gabija“ vadovė Rasa Zdanevičienė, klubo nariai, Juozo Palionio labdaros ir paramos fondo įkūrėjai, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, Birštono „Bočių“ klubo vardu – pirmininkė Julija Barutienė, Prienų ligoninės gydytojos, buvę poetės kolegos, bendradarbiai, auklėtiniai, draugai ir bičiuliai. Sveikinusieji dėkojo už padovanotą sielos šviesą, linkėjo geros sveikatos, energijos, kūrybinės sėkmės.
Į popietės metu skambėjusią eilių ir pašnekesių pynę dainų ir smuiko melodijų puokštę įpynė poetės širdies draugė mokytoja Roma Ruočkienė ir jaunoji smuikininkė Gintarė Baranauskaitė.
Roma Sinkevičiūtė
