home Vertybių užuovėja GERIEJI AITVARAI. Nepaprasti įspūdžiai iš Olimpinių žaidynių

GERIEJI AITVARAI. Nepaprasti įspūdžiai iš Olimpinių žaidynių

Dar gyvi įspūdžiai iš praėjusių olimpinių žaidynių Londone, kuriose dalyvavo gausus būrys lietuvaičių, dar džiaugiamės ir didžiuojamės, kad tokios mažos šalies sportininkai parsivežė visų trijų spalvų medalių. Tačiau ne vien tik sportininkai prakaitą liejo. Svarbų ir reikalingą darbą atliko ir mūsų kraštiečiai  savanoriai. Londono olimpinėse žaidynėse savanore dirbo birštonietė Lina Karčiauskaitė Bartusevičienė Krivickienė.

Londone pasiliko ilgam

Kaip ir dažnas mūsų tautietis, Lina  išvyko į Londoną tik keletui mėnesių, o jau 11 metų čia gyvena ir dirba. O šiais metais vykusiose Olimpinėse žaidynėse netgi teko dirbti savanore ir iš arti pamatyti jų didingumą, dalyvių gausą, džiaugtis ir didžiuotis savo mažos šalies sportininkų laimėjimais, jaudintis išgirdus Lietuvos himną. – Lietuvoje dirbau kineziterapeute Birštono „Tulpės" ir „Versmės" sanatorijose. Atvykusi į Londoną įgijau sporto masažo terapijos diplomą. Dabar esu Jungtinės Karalystės sporto masažo asociacijos narė. Šiuo metu gyvenu3 myliosnuo garsaus Greenwich parko ir observatorijos. Klinika, kurioje dirbu, įsikūrusi vos už keleto žingsnių nuo šio parko.  

Gavo pasiūlymą dirbti savanore

Asociacijos pasiūlymą dirbti  2012 metų Londono Olimpinėse žaidynėse Lina gavo prieš trejus metus. Užpildžiusi atsiųstą anketą apie išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą vairuoti automobilį bei patirtį dirbti komandoje, laukė kvietimo. Po 5 mėnesių buvo pakviesta pokalbiui. Teko atsakyti į klausimus apie  motyvaciją dirbti žaidynėse, įvairius psichologinio pobūdžio klausimus. – Atsakymo laukti teko apie 6 mėnesius. Elektroniniu paštu gavau pranešimą, kad esu paskirta Nacionalinio Olimpinio Komiteto (NOC) asistente. Vėliau vyko 5 mokymo moduliai, kuriuose buvo aiškinama apie atvykimo, sveikinimo ceremonijas, darbą sutinkant ir palydint delegacijas olimpiniuose objektuose, NOC serviso centro darbą, sportininkų apgyvendinimą, akreditacjas, medicinos ir antidopingo servisus, atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Taip pat teko 2 dienas atlikti vairavimo testą, prižiūrint vairavimo trenerei, išbandyti naujuosius BMW automobilius su specialiomis GPS sistemomis, kurios buvo pritaikytos pasiekti olimpinius objektus važiuojant specialiomis „olimpinėmis“ linijomis. Su kuria komanda teks dirbti, buvo laikoma paslaptyje. Tik atvykę į paskutinį modulį, buvome nukreipti į grupeles ir sužinojome, su kuria komanda grupei teks dirbti. Kadangi ketvirtoji kalba, kurią moku. yra lenkų, buvau paskirta Lenkijos Olimpinio komiteto misijos asistente. Iš viso grupėje buvo 10 asistentų. Vienu iš motyvų dirbti olimpinėse žaidynėse buvo tai,  kad prieš įstodama į Kūno kultūros institutą (dabar Akademija) Lina mokėsi Birštono sporto mokykloje, lankė akademinio irklavimo treniruotes, dalyvavo įvairiose varžybose, pelnė daug prizinių vietų savo amžiaus grupėje. Tačiau jai, kaip sportininkei, neteko dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Todėl Londono olimpinės žaidynės buvo puiki proga viską pamatyti iš arti. – Savanoriai, dirbantys olimpinėse žaidynėse, turėjo patys pasirūpinti pragyvenimu. Man kelionė iki Olimpinio kaimelio užtrukdavo 45 min, tačiau buvo savanorių, kuriems tekdavo keliauti kasdien po 1,5-3 val. į vieną pusę. Mes buvome aprūpinti asistentų uniformomis, mobiliaisiais telefonais, važiavimo bilietu ir maitinimosi talonais. Dirbant teko rūpintis olimpinės komandos buitimi, sutikti aerouoste atvykstančius pavienius sportininkus, kurie ruošėsi varžyboms kitose šalyse, surasti vežant iš aerouosto „pasiklydusį" sportinį ar medicinos inventorių, sutikti komandos svečius, atvykstančius susitikti su komanda, apžiūrėti Olimpinį kaimelį, lydėti olimpinės misijos vadovus jiems vykstant į varžybas, lydėti komandą į atidarymo ceremoniją.  

Įspūdžiai nepakartojami

– Darbas tokiame renginyje paliko dideli įspūdį. Komandos atvykimo sveikinimo (Welcome) ceremonija, Olimpinių žaidynių atidarymo generalinė repeticija, netikėtas susitikimas su Didžiosios Britanijos Premjeru Davidu Cameronu sportininkų valgykloje, man lydint svečių delegaciją iš Lenkijos. Susitikimas su Lietuvos olimpinės misijos vadovu, buvusiu mano dėstytoju A. Raslanu prieš atidarymo ceremoniją, Lietuvos sportininkų pasiekimai ir jausmas girdint Lietuvos himną čia, Londone, išliks visam gyvenimui. Atsisveikindami su Lenkijos Olimpinės misijos nariais juokavom, kad išsiskiriame neilgam, tik iki kitų olimpinių žaidynių. Jeigu būtų galimybė, vėl norėčiau dalyvauti tokiame renginyje, kur matai ne tik labai gražią šventę, bet kitą pusę – sunkų darbą, didelius reikalavimus, tikslumą atliekant užduotis, gerą darbų organizaciją bei nuoširdžią kolegų pagalbą ir patarimus.  

Nepaprastų švenčių šiemet netrūksta

Šie metai Linai ypatingi, paženklinti nepaprastais įvykiais ir asmeniniame gyvenime. Birželio 8 dieną ji atšventė savo jubiliejinį gimtadienį, o kitą dieną susituokė su savo išrinktuoju Žydrūnu Krivicku Birštono šv. Antano Paduviečio  bažnyčioje. Tuoj po šventės išskubėjo į Londoną, nes po trijų savaičių turėjo prasidėti  darbas žaidynėse. Kaip olimpinių žaidynių savanorė Lina turi pakvietimą rugsėjo 10 dieną dalyvauti parade, pagerbiant Didžiosios Britanijos olimpiečius ir paraolimpiečius. Taip pat turi pakvietimą dalyvauti specialioje šventėje savanoriams, kuri vyks rugsėjo 13 dieną olimpiniame kaimelyje. Taigi laukia dar ne vienas įsimintinas renginys.  

Apie ateities planus

Pasak pašnekovės, kalbėti apie ateitį sunku. Yra toks posakis: „Jeigu nori prajuokinti Dievą, pasakyk jam savo planus". Prieš 15 metų net nebuvo minčių išvykti iš Lietuvos. Vėliau, jau apsistojus Londone, galvojo čia padirbėti tik metus ar dvejus. – Norėčiau sugrįžti į Lietuvą,  kur mano artimieji: sūnus Vytautas su žmona Laima ir anūkas Matukas, sesers Jūratės šeima ir draugai, su kuriais nenutrūko ryšys, nors skiria didelis atstumas. Tačiau šiuo metu, kol yra jėgų, norisi būti šiame gyvenimo verpete, kuris įtraukia ir jau sunku ištrūkti,  kur gali dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti renginiuose, susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio, su jų papročiais, tradicijomis ir gyvenimo būdu.  Pradžioje Londone buvo sunku priprasti. Į darbą tekdavo keliauti perpildytu traukiniu apie valandą. Ten labai greitas gyvenimo tempas ir atvykusiesiems iš Lietuvos atrodė, kad žmonės tiesiog bėgte bėga. Tačiau nors ir skubantys žmonės užkliudę atsiprašo, paklausia, ar viskas gerai. Anglijoje mandagaus elgesio mokoma nuo mažų dienų. – Miestas man labai patinka: nuostabusis Greenwich parkas su puikiais  gėlynais ir įžymiąja Greenwich observatorija bei  nuliniu dienovidžiu, apie kuriuos prisimename iš vidurinės mokyklos geografijos pamokų. Žavi Celsy rajonas su prabangiomis gatvėmis, nuostabusis Richmondo rajonas – čia nepaprastai graži  gamta, parke jautiesi lyg laukinės gamtos salelėje. Čia ganosi šimtai laukinių elnių, kuriuos galima stebėti pro automobilio langus, nes greitis čia ne didesnis kaip20 myliųper valandą. Big Benas, Westmisterio abatija, Parlamento rūmai, Bakingemo rūmai, Rytų Londono rajonai, kurie primena Azijos miestus. Ir dar daugybė vietų Londone, kurias norisi aplankyti, – pasakoja Lina, vis dar besižavinti suteikta galimybe pažinti pasaulį ir žmones.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close