Socialinės pašalpos dalinamos ne veltui

Praėjusiais metais pakeistas Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas ir priimtas naujasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuriame nurodyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys privalo „dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”.
Savivaldybės administracijos socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, skirdamas darbingo amžiaus žmonėms pašalpas, įspėja, kad už tai teks dirbti visuomenei naudingą darbą. Tokia tvarka siekiama skatinti žmones dirbti, o ne piktnaudžiauti parama.

Penkiose Lietuvos savivaldybėse (Panevėžio, Akmenės, Raseinių, Radviliškio, Šilalės) jau kuris laikas įgyvendinamas dar griežtesnis socialinių pašalpų skirstymo ir priežiūros pilotinis projektas, kurio tikslas – labiau kontroliuoti išmokų gavėjus. Rezultatai nenuvylė. Kai žmogus neturi darbo ir jam tikrai reikalinga pašalpa, jis  mielai pasidarbuoja visuomenės, kuri jį išlaiko, labui. Tačiau jeigu asmuo tuo piktnaudžiauja, turi kokį nors nelegalų darbą ar vykdo kitokią veiklą, tai jam neparanku.

Birštono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą dėl socialines pašalpas gaunančių žmonių darbo visuomenės labui.

– Tvarka yra gera ir skatina socialinę paramą gaunančių asmenų darbinę motyvaciją, pagal savo galimybes ir sugebėjimus prisidedant prie bendruomenės gerovės kūrimo.

Mūsų savivaldybėje tokias socialines išmokas gauna apie 200 asmenų (šeimų ir pavienių žmonių). Šiais metais kvietimus padirbėti gavo 59 asmenys, o dirbo tik 38. Dešimt asmenų pristatė pažymas, kad negali dirbti dėl pateisinamų priežasčių, o kitai dešimčiai pašalpų mokėjimas buvo nutrauktas. Tai rodo, kad žmonės turi kažkokį pragyvenimo šaltinį, ir jiems parama nereikalinga, – sakė Birštono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis.

Pagal įstatymą, padirbėti turi pilnametystės sulaukę, niekur nedirbantys ir nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, taip pat studijuojantys aukštosiose mokyklose ar besimokantys kitose mokyklose. Dirbti nereikės senjorams, nėščioms moterims, motinai, tėvui arba globėjui, auginančiam ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelankančius vaikus. Taip pat asmenims, kurie prižiūri negalią turinčius žmones ar patys yra neįgalūs.

Birštono savivaldybėje, kaip ir kitose vietovėse, dirbti reikia 40 val. per mėnesį, o per dieną – 4 val. Į įstaigas padirbėti paprastai asmenys siunčiami 2 mėnesių laikotarpiui, jie turi dirbti 80 valandų. Pasak Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus vedėjo, kai kurie dirba gerai, nuoširdžiai, tad darbdaviai tų pačių žmonių užsiprašo ir vėlesniam laikui. Bet yra tokių, kurie mano, kad valdžia turi mokėti pašalpą ir nereikalauti atidirbti.

Ką teko dirbti Birštono savivaldybės žmonėms, gaunantiems socialines pašalpas?

Kaip ir nurodoma įstatymuose, visuomenei naudinga veikla gali būti aplinkos tvarkymas, parkų, miškų, medelynų, želdinių tvarkymas ir priežiūra, pagalba socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijoje, pagalba nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse, pagalba teikiant socialines paslaugas, organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius.

Birštoniečiai daugiausia dirbo savo gyvenamoje vietoje. Teko darbuotis Nemajūnų dienos centre, Birštono seniūnijoje, gimnazijoje, o taip pat miesto tvarkymo tarnybos žinioje centriniame parke, Birštono sporto centre, daugiausia buvo dirbami aplinkos tvarkymo darbai.

Gražu, kai žmonės supranta, kad reikia prisidėti tuo, kuo gali ir ką pajėgi. Praėjusiais metais teko girdėti, kad kai kuriose savivaldybėse už pašalpas dirbančios moterys mezgė kojines ir pirštines, vyrai padėdavo ūkininkams. Sąžiningai dirbantys asmenys gerai užsirekomendavę gali gauti ir nuolatinį darbą.
Reikia pastebėti, kad tokia tvarka siekiama skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, bandoma užkirsti kelią piktnaudžiavimui parama.

Daugelis artimoje aplinkoje gyvenančių žmonių piktinasi, kad vieni už nieką gauna pinigus ir išleidžia juos ne pirmo būtinumo prekėms. Juk ne paslaptis, kad mūsų šalyje dar yra nemažai žmonių, dirbančių už minimalų atlyginimą ir neprašančių pašalpų.

Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus vedėjas sakė, kad dabar vyksta diskusijos, bet manoma, kad socialinių pašalpų mokėjimas bus deleguotas savivaldybėms, tad specialistams dar reikės didesnės kontrolės. O įstatymas dėl atidirbimo dar tikriausiai bus tobulinamas. Pasak vedėjo, gerai, kad Birštono savivaldybė nedidelė, vieni kitus pažįsta. Tad pašalpas gaunantiems žmonėms nėra kaip slapstytis, dirbti nelegaliai ir dar gauti pašalpas.

Stasė Asipavičienė