home Kultūra 1863-ieji Verknės ir Nemuno krašte: kovos viltys ir netektys (XII)

1863-ieji Verknės ir Nemuno krašte: kovos viltys ir netektys (XII)

Buvo tikimasi, kad Vakarų didžiosios valstytbės ateis į pagalbą sukilėliams. Tačiau pažadai liko tik pažadais. Nikolajus Muravjovas kartuvėmis, šaudymais, žiauriu trėmimu paskandino kraujuje sukilimą. Dabartinės Lietuvos teritorijoje žuvo apie 6000 sukilėlių. Ištremtų, atiduotų į rekrūtus buvo apie 22 tūkstančius. Jau vykstant sukilimui, carizmo valdžia uždraudė spaudą ir raštą lotyniškais rašmenimis, pradėjo spausdinti vadovėlius, maldaknyges kirilica. Į Lietuvą pradėti atkeldinti rusų kolonistai, buvo uždaromos bažnyčios, jos paverčiamos cerkvėmis arba statomos naujos. Lietuviams ir lenkams buvo uždrausta įsigyti žemę  gimtajame krašte. Laikotarpis po sukilimo iki 1872 metų istorikų apibūdinamas kaip karo stovis. Jo metu vyko sistemingas daugelio krašto žmonių persekiojimas, jų nuolatinis sekimas.   Buvusių sukilėlių slapstymasis Birštono apylinkėse   Iki šiol šia tema dar nebuvo rašyta. Lietuvos valstybės istorijos archyve esantys dokumentai tai atskleidžia: „Pranešame Jums, kad Birštone slapstosi Vilniaus dvarininko, susijusio su maištininkais, Kviatkovskio našlė Dominyka. Ji turi imperatoriaus išduotą pasą gyventi visose imperijos vietose. Kadangi ji slapstosi Birštone arba apylinkėse, reikia surasti priežastį prie jos prieti. Pvz., jai pasakant, kad labai miela su ja bendrauti, bet ją dar nepriregisravo policijos pristavas“ (LVIA, f. 1386, ap. 1, b. 26, l. 79) 1867 m. liepą rašė Trakų apskrities žandarmerijos valdybos viršininkas vienam iš agentų. Toliau dokumente rašoma: o jeigu ji yra išvykusi, tai sužinok, kur ir kada grįš, su kuo ji bendravo. Ar ji nėščia, ar tik tokia apsimeta. Tą vikriai sužinok pas gydytoją Balinskį. O jeigu teks iš jos atimti kelionės bilietą, tai daryk labai gudriai. Pats jo neimk, o paprašyk arba ekonomą, arba daktarą. Žinoma, kad ligi liepos 11 d. čia ji tikrai buvo“ (Ten pat, p. 9) Trakų apskrities žandarų valdybos agentas ryškiai „persistengė“, tad Dominykos Kviatkovskos ir pėdos ataušo. „Atsakydamas į Jūsų liepos 17 d. raštą, turiu pranešti, kad D. Kviatkovskos kurorte tikrai nebuvo, yra tik jos sena motina, kuri apie dukros buvimo vietą sakanti nieko nežinanti“ (Ten pat, l. 9 ap). „Prašom skubiai nuvykti į Paverknių sodybą šalia Verbyliškių palivarko ir suimti Mykolą Dobkevičių, gyvenantį čia Domiko (turėtų būti Dominyko – V. K.) Dembovskio pavarde, turi jį areštuoti ir arešto kvitą atiduoti skyriais viršininkui (Butrimonių – V. K.), o jį patį nuvežti į Suvalkų gubernijos Kalvarijos miestelį arba pačiam pristatyti į Trakus, į apskrities policijos valdybą“ (Ten pat, l 42), – rašė savo agentui Trakų žandarmerijos šefas. Cariniai žandarai negalėjo žinoti, kad Dobkevičiai ir Geištarai vieno medžio giminės ir kad slapstymosi vietą parūpino giminaičiai – Verbyliškių dvaro savininkas Aleksandras Geištaras su savo sūnumi Jonu. Darytos kelios kratos Paverkniuose, tačiau per pusantro mėnesio Mykolo Dobkevičiaus aptikti ir suimti nepavyko (Ten pat, l 112-121). Jis pasislėpė kitur.   Sekimas   Daugiau kaip 10 metų Trakų žandarmerijos valdybos agentai siautė tarp Birštono, Jiezno ir Stakliškių ir sekė žmones, įtrauktus į nepatikimųjų sąrašą, Buvo sekami: 1) Panemunės dvaro savininkas Adomas Bartoševičius, 2) jo svainis Kisieliškių dvarininkas Leonas Jotkovskis, 3) Ustronės dvaro savininkas Apolinaras Moravskis, 4) Nemajūnų miestelėnas Henrikas Barysas, 5) Panemunio bajoras Tomas Stankevičius, 6) Panemunio bajoras Martynas Šikeris, 7) Šilėnuose – visi bajorai Daunoravičiai, Jaciunskai, Oseckos, Buinauskai, 8) Tolimose Pelėsiškėse – bajoras Žemaitėlis Daunoravičius, 9) Kalvotose Pelėsiškėse – Florianas, Jonas, Konstantinas, Anupras Daunoravičiai, 10) Žvirgždėnuose – bajorai Antanas Daunoravičius ir Martynas Butkevičius, 11) Verbyliškėse – dvarininkai: Aleksandras Geištoras su sūnumi Jonu, taip pat Mykolas Kulieša, Liudvikas Antanas Kulieša bei giminaitis atsargos poručikas Stanislavas Jakovickis, 12) Kurmoniškių dvarininkas Jonas Vaicekavičius, 13) Niskadvorčių dvarininkas Juozas Vyšnevskis, 14) Trezentalio dvaro dvarininkai Rybickiai 15) Jiezno dvarininkas Juozas Žaba. (LVIA, F. 1386, ap. 1, b. 26, p 3-124)   (Bus daugiau)

Vytautas Kuzmickas,

 istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close