1863-ieji Verknės ir Nemuno krašte: kovos, viltys ir netektys (III)
Jurgis Laskaris (1828-1888). Birštono žemėje karštomis 1862 m. liepos dienomis kovoti ir išsivaduoti iš imperinės Rusijos priespaudos prisiekė žinomas Lietuvos ir Lenkijos poetas, rašęs lenkų kalba, Jurgis Laskaris.
Tai poetas, kilęs iš vienos aristokratiškiausių Europos giminių. Vienu iš šios giminės pradininkų yra laikomas imperatorius Konstantinas, panaikinęs draudimus krikščionybei ir ją palaikęs. Lietuvoje šios giminės atstovė buvo žinomo Pacų giminės Jiezno kanclerių šakos atstovo Lietuvos kanclerio Kristupo Zigmanto Paco (1621-1684) žmona Klara Izabele Eugenija de Maily Laskaris (1630-1685). Abu su jų mažamečiu sūneliu yra palaidoti Pažaislio vienuolyno kriptoje.
Laskarių giminėje buvo daug valdovų, mokslo žmonių, dvasininkų, menininkų, Jungtinės Abiejų Tautų Respublikos patriotų. Laskarių herbe „Laskarys“ yra ryškus dvigalvis juodas erelis su saule ir imperatoriaus karūna ant galvų. J. Laskario tėvas Teodoras dalyvavo Napoleono karuose, vėliau buvo perkeltas į rusų armiją. Jis mirė1832 m., kai sūnui buvo tik ketveri. Dar po kelerių metų mirė ir jo mama Viktorija, kilusi iš rusų didikų Sokolnikovų. Jurgį auklėjo tėvo giminaičio Mykolo Zaleskio šeima. Todėl jaunėlį labai dažnai galima buvo išvysti pas Antaną Zaleskį Kasciukiškėse. Vilniuje J. Laskaris gyveno tėvų paliktame name Užupyje, mokėsi miesto bajorų institute, kur jį auklėjo istorikas Aleksandras Zdanavičius. Toliau studijavo Peterburge.1853 m. grįžo į Vilnių, pradėjo rašyti eilėraščius, juos spausdinti to meto Varšuvos ir Vilniaus laikraščiuose „Tygodnik iliustrowany“, „Kurjer Wilenski“, „Teka Wilenska“ ir kituose. Vilniuje jaunasis literatas susipažino su žinomu literatu ir visuomenės veikėju J. Sirokomle-Kondratavičiumi, kompozitoriumi Stanislovu Moniuška, jau mums žinomu tapytoju Mykolu Elvyru Andrioliu ir kitais. Pirmąjį eilėraštį Jurgis parašė1850 m., o1856 m. Vilniuje išleido ir pirmąjį eilėraščių rinkinį „Gyvenimo paveikslėliai“ („Kartki z žycia“). Vėliau išleido dar keturias poezijos knygas. Jurgio Laskario kūrybą galime lyginti su Prano Vaičaičio kūryba, joje nepaprastai daug sodrių gamtos vaizdų, pagarbos tėviškei, tėvų tradicijoms.
1862 m. liepą poetas Birštone susipažino su ugningu patriotu Kletu Koreva, nuo 1862 m. gruodžio įsijungė į jo būrį. Vėliau kovojo Visloucho būryje (S. Zielinski. Bitwy i potyczki 1863-1864 r., Rapperswil, 1913, p. 61-62). 1863 m. vasarą poetas kovojo sukilimo vadų Antano Mackevičiaus bei Zigmanto Sierakausko būriuose. Tik per plauką išvengęs žūties, emigravo į Prancūziją, kur vedė kilmingą bajoraitę Antaniną Zabielaitę. Su ja gyvenime susilaukė dviejų sūnų ir dviejų dukterų. Jurgis Laskaris emigracijoje neturėjo nuolatinių pajamų, tad šeima gyveno labai skurdžiai. Tik 1871 m., po carinės amnestijos, šeima sugrįžo arčiau Vilniaus. 1888 m. poetas Jurgis Laskaris mirė Daubaruose (dabartinės Vilniaus rajono savivaldybės Dūkštų seniūnijos kaimas – V. K.), dar po kelių savaičių mirė jo gyvenimo bendražygė Antanina. Abu buvo palaidoti Rasų kapinėse. Prieš dvejus metus mirusi žinomo dailininko skulptoriaus E. Varno žmona, kraštotyrininkė Aldona Laguckaitė-Varnienė. savo darbe elektroniniame tinklapyje (http://nasz-czas1.tripod.com/022/laskar.html) atskleidė ir Jurgio Laskario vaikų ir anūkų likimus. Visi jie 150 metų gyveno Vilniuje, Užupio gatvėje Nr. 21 pažymėtame name. Sudėtingas Jurgio Laskario anūko Mykolo (1909-1999) likimas. Šis žmogus patyrė neišpasakytas kančias Buchenvalde ir sovietiniuose konclageriuose. Daugiau apie tai galima sužinoti aplankius Lietuvos ypatingąjį archyvą (F. K – 1, ap. 58. b. 46732/3).
Jurgis Laskaris, Lietuvos ir Lenkijos patriotas, žinomiausias aristokratas, iki šiol pabuvojęs Birštone.
Vladislavas Dmachauskas (1841-1913)
1862 m. liepą Birštone tarp besiruošiančių1863 m. sukilimui buvo ir Vladislavas Dmachauskas. Gimė jis1838 m. Vilniuje. Tėvai – kilmingi bajorai iš Dmachauskų ir Orlovskių giminių. Tėvas Vincentas Dmachauskas buvo žinomas Lietuvos ir Lenkijos dailininkas, tapęs paveikslus įvairiomis Lietuvos istorijos temomis, nutapė ir tariamo1336 m. kryžiuočių Punios puolimą (Istorikai šią versiją jau yra paneigę – V. K.). 1854-1855 m. žinomas tapytojas gyveno Stakliškėse, tad jo sūnus jau tuomet galėjo būti aplankęs ir Birštoną. Iš pradžių Vladislovas studijavo Vilniaus meno mokyklą, lankė tėvo dailės studiją, 1857-1862 m. dailę studijavo Paryžiuje. Jo kūrybai didelę įtaką padarė pažintis su žinomu Lenkijos dailininku Julijum Kosaku.1862 m. kovo mėnesį mirė tėvas V. Dmachauskas. Vladislavas grįžo į Lietuvą, paveldėjo Vilkiškės dvarą Šalčininkų rajone, o liepos mėnesį atvyko į Birštoną, kur prisiekė būsimai kovai. Kilus1863 m. sukilimui, į jį aktyviai įsijungė. Kovojo savo giminaičio, taip pat dailininko, Henriko Dmachausko sukilėlių Dysnos karinio pavieto viršininko būryje1863 m. gegužės mėn. H. Dmachausko būrys kovoje su carine kariuomene buvo išblaškytas, būrio vadas žuvo, Vladislavas Dmachauskas pateko į nelaisvę, buvo ištemtas į Viatkos guberniją. Tik po 3 metų buvo paleistas iš tremties, jam buvo leista apsigyventi Varšuvoje. Ten jis iliustravo to meto populiariausius Lenkijos žurnalus: „Klosy“, ,,Tygodnik iliustrowany“, „Wieniec“. Nuo1872 m. dėstė piešimą įvairiose Varšuvos ir Čenstakavos mokyklose, išleido dar dvi poezijos knygas. Daugiausia akvarele ir aliejiniais dažais tapė buitines kompozicijas bei medžioklės vaizdus. Nuo1884 m., atgavęs dvarą Pavilnyje, Naharadavičiuose, ten iki mirties ūkininkavo. Mirė1913 m. Benekainyse, dabartinės Baltarusijos Varanavo rajone, ten buvo ir palaidotas. Pateikiamame darbe „Naktigonė“ tarsi juntame1862 m. karinės manifestacijos panemuniais epilogą – po žygio pavargę žirgai ilsisi.
1862 m. liepos mėn. Birštone duotai kovos priesaikai buvo ištikimi ir kiti Birštono susitikimo dalyviai. Žaslių dvarininkas Jonas Kučevskis caro budelių buvo nužudytas po Kleto Korevos egzekucijos, jo brolis Edmundas likusį gyvenimą praleido tremtyje. Jonas Kupsia pirmomis savaitėmis po sukilimo buvo ištremtas į Sibirą ir sukilime jau negalėjo dalyvauti. Birštone duotą priesaiką jie išsaugojo visą gyvenimą.
(Bus daugiau)
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
