home Kultūra Dešimties laiškų sindromas

Dešimties laiškų sindromas

Dar daug kas turbūt atsimena prieš 15 ir daugiau metų egzistavusį žaidimą, kuris vienus erzindavo, kitus priversdavo patikėti jo paprastumu ir žadama laime, dar kitus tiesiog prajuokindavo. Laikais, kuomet interneto platybės ir jo galimybės tebuvo svajonė, šis žaidimas buvo užkariavęs pašto dėžutes. „Išsiųsk 10 laiškų ir tau nusišypsos laimė“, -  tokia rekomendacija suviliodavo ne vieną.   Gal todėl senesniais laikais paštu, o dabar elektroniniu paštu dažnai keliauja tie „siųsk 10 laiškų“ pasiūlymai. Turbūt ne vienas yra gavęs tokį laišką, kuriame kalbama apie kilnius dalykus ir rekomenduojama kuo skubiau tą laišką perrašyti ir išsiųsti 10 ar daugiau draugų arba nepažįstamų žmonių. Tokiam laiškui patekus pas žmogų, kuris tuo patikėdavo, ratas prasiplėsdavo. Ilgainiui tai tapo ir savotišku žaidimu. Atsiradus elektroninio pašto galimybei, šis žaidimas persikėlė į interneto erdvę. Čia jis tapo paprastesnis – nereikalingas popierius, nereikia vargti perrašinėjant. Poros klavišų spustelėjimas, ir gautasis laiškas jau keliauja kitur. Pasikeitė tik mastai. Elektroninis paštas leidžia šiems laiškams keliauti žymiai greičiau ir didesniu kiekiu. Skubant ir nesivarginant suvesti 10 adresatų, kuriems norėtųsi šį laišką persiųsti, dažniausiai laiškas po poros spustelėjimų keliauja nustatytai grupei žmonių arba tiesiog visiems turimiems adresatams. Deja, elektroninės informacijos sklaidos priemonės irgi turi ribotas galimybes. Per didelis duomenų kiekis tiesiog užkiša interneto ryšio kanalus ir taip lėtina interneto darbą, blogina ryšio kokybę. Todėl visi interneto ryšio tiekėjai, bei elektroninio pašto paslaugų tiekėjai taiko įvairiausias laiškų peržiūrėjimo priemones, stengdamiesi kiek įmanoma daugiau blokuoti bevertę informaciją. O ar tikrai ji bevertė? Ilgą laiką daugelis gaudavo tokio turinio laišką: „Tai – NASA nuotrauka. Ji padaryta panaudojus teleskopą. Ši nuotrauka vadinama „DIEVO AKIMI". Tai nutinka tik vieną kartą per 3000 metų. Ši nuotrauka atnešė daug stebuklingų pasikeitimų daugeliui. Žiūrėdami į nuotrauką sugalvokite norą. Tikima, kad tai atneš teigiamų pasikeitimų į jūsų gyvenimą, tikite jūs tuo ar ne. Nepalikite šio laiško pas save. Persiųskite bent 7 žmonėms.“ Prie laiško pridėta ir „Dievo akies“ nuotrauka. Po kelis kartus gautas laiškas pradeda vėl naują ratą ir vėl keliauja per interneto platybes. Šie laiškai, dažniausiai pasiekę savo „piką“, nurimsta ir grįžta po 3-4 metų. Taigi kartojantis tokiam laiškui kyla klausimas, kada tas vienas kartas per 3000 metų? Ar buvęs, ar esamas, ar būsimas? Vien tai, kad nuotrauka padaryta teleskopu, verčia abejoti faktu, ar tikrai tas vienas kartas įvyksta kartą per 3000 metų. Pirmasis teleskopą planetų ir žvaigždžių stebėjimui panaudojo Galilėjo Galilėjus. Tai įvyko 1610 m. Nors stiklas pirmą kartą pagamintas 3500 m. pr. m. e., pirmą kartą skaidrų jį pavyko pagaminti tik 100 mūsų eros metais. Nesunku suskaičiuoti, kad netgi keliant nepagrįstas teorijas apie ankstesnes teleskopų egzistavimo galimybes, vis tiek nepavyksta sutilpti į 3000 minimų metų. Be stiklo atsirasti teleskopas negalėjo, o jeigu „akis“ atrasta tik teleskopu, žmogus savo paprasta akimi niekaip negalėjo jos pastebėti. Taigi kyla klausimas: jeigu šis „stebuklas“ atsiranda kas 3000 metų, kas ir kaip jį galėjo pastebėti prieš 3000 metų? Iš tikrųjų, šis „stebuklas“ yra Sraigės ūkas, astronominiuose klasifikatoriuose turintis ir savo numerį – NGC 7293. Šią nuotrauką pavyko padaryti Europos Pietinės observatorijos Čilėje astronomams. Ūkas yra už 700 šviesmečių nuo Žemės Vandenio žvaigždyne. Ši kosminė „Dievo akis“ – mėlynas vyzdys, baltos spalvos baltymas, kūno spalvos vokai – sudaryta iš centrinės žvaigždės „nusimesto“ dujų apvalkalo, kuris susimaišė su dulkėmis. Pasak astronomų, tai įprastas į mūsų Saulę panašių žvaigždžių gyvenimo etapas, prieš joms pavirstant vadinamosiomis baltosiomis nykštukėmis. Atstumas nuo vieno „akies“ krašto iki kito yra toks didelis, kad šviesai prireikia 2,5 metų jam įveikti. Pasak astronomų, nuotrauka yra tokia kokybiška, kad „akies“ obuolyje gerai matyti tolimos galaktikos. Taigi šiame laiške yra nebent toks stebuklas ir gali atsitikti toks teigiamas pasikeitimas, kad galbūt šio ūko nuotrauka privers moksleivius daugiau domėtis astronomija, pažinti pasaulį, esantį aplink mus. Galbūt sudomins savo paslaptingu Visatos šydu. Ne ką sumanesnis laiškas dažnai aplanko ir elementarios matematikos mėgėjus. Šis skamba taip: „Įdomus faktas apie 2010 metų spalio mėnesį. Šis spalis yra ypatingas, jis turi 5 penktadienius, 5 šeštadienius ir 5 sekmadienius! Ir viskas per vieną spalio mėnesį! Tai atsitinka vieną kartą per 823 metus. Tai yra pinigų maišas. Išsiųsk šią žinutę 8 geriems žmonėms, ir tave aplankys daug pinigų per 4 dienas. Tai nustatyta pagal kiniečių Feng Šui. Jeigu žinutės neišsiųsi, tuomet nieko ypatingo nenutiks.“ Laiške dažniausiai keičiasi metai ir mėnesiai. Kodėl? Ieškant stebuklo šiame laiške, tereikia pasiimti kalendorių. Ypatingą mėnesį mes turime kaip tik šį – kovą. Turėsime tokį mėnesį ir birželį. Pernai stebuklas, įvykstantis kartą per 823 metus, mus aplankė rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Stebuklas, kad vasario mėnuo per 4 metus tik vieną kartą turi 29 dienas, tikrai yra žymiai didesnis už šį. Reikia džiaugtis, kad yra malonus pranešimas, jog žinutės neišsiuntus nieko nenutiks. Vietoj jos galėjo būti senais, dar paprastojo pašto laikais, dažnai būdavęs bauginimas griausmais, žaibais ir velnio šakėmis. Dažnai elektroninio pašto dėžutėse randamas laiškas apie vėžiu ar kitokia ligą sergančią mergaitę su jos nuotrauka. Po graudžiu laišku būna oficialūs Kauno Medicinos universiteto klinikų (KMUK) gydytojos rekvizitai. O gale laiško prierašas: kiekvienas jūsų persiųstas laiškas bus įvertintas piniginiu indėliu į mergaitės banko sąskaitą, skirtą jos gydymui. Pasak pačios KMUK gydytojos, nuo šio laiško ją kamuoja košmarai. Ji to laiško niekad nerašė ir niekada nepasirašė. Tokia mergaitė irgi neegzistuoja. Jungtinėse Amerikos valstijose tokio pobūdžio laiškas keliauja jau daugiau kaip 10 metų, priversdamas skaitytojus krūpčioti nuo mergaitės nelaimės, o interneto ir elektroninio pašto paslaugų tiekėjus rautis plaukus nuo galvos dėl šlamštu užgrūdamo duomenų srauto. Lietuvoje šis laiškas keliauja tik 5 metai. Nenuostabu bus, jeigu jis užsiliks dar penkeriems metams. Nereikėtų lengvai patikėti, kad išsiunčiamas laiškas ar koks mygtuko paspaudimas suteiks paramą. Jau greičiau jums už šlamšto platinimą pagrūmos „piktas dėdė“ iš interneto paslaugų tiekimo įmonės. Dažnai žmonės patiki tuo, kas yra sakoma, rodoma, rašoma. Ne visi yra smalsūs kaip vaikai. Retas kuris nusprendžia pirma pamatuoti, o paskui „pjauti“. Neretai šis nežinojimas priveda ne tik prie bereikalingo laiko gaišimo ir papildomų išlaidų su tuo susijusiems asmenims, bet ir prie neteisingo aplinkos suvokimo, kas gali įtakoti asmeninį gyvenimą, paversti niekais daugelio žmonių viltis ir svajones. Aklas tikėjimas ir nežinojimas dažnai priveda ir prie karo.

(bus daugiau)

Mantvydas Prekevičius

   

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close