Birštono tiltas vėl kelia emocijas
Jau kelinti metai netyla kalbos apie tilto būtinumą Birštone. O kad jis reikalingas, supranta visi. Ir dauguma tam pritaria. Ypač kada prisimenama, kaip virė gyvenimas „anoj pusėj Nemuno“. Ten įsikūrusioje turistinėje bazėje vykdavo daug ir įvairių renginių, vasaros metu veikė stovyklos vaikams, buvo puiki šašlykinė ir kt. Tiesa, tada žmonės iš Birštono į kitą Nemuno pusę keldavosi keltuku, per dieną kelis kartus kursavo autobusas.
Dabar į mūsų kurortą atvyksta kur kas daugiau poilsiautojų ir turistų, kurie norėtų apsilankyti ir kitoje Nemuno pusėje, pamatyti ne tik buvusį poligoną, bet ir nepaprastai gražų Druskų mišką, aplankyti Atminties taką.
Apie tai kalba ir diskutuoja ir birštoniečiai, ir anos pusės gyventojai, kurie jaučiasi atskirti nuo pasaulio, tiksliau, nuo savojo Birštono. Juk galima sakyti, gyvena Birštone, o vykti į jį reikia per Prienus.
Žinoma, statyti tiltą į „niekur“ – neapsimoka. Tačiau ir ten gyvena žmonės, ir jie nori patogesnio, kokybiškesnio gyvenimo. Juk kaip tik anoje pusėje galima paties Birštono kurorto plėtra. Kažkada ėjo kalbos apie vaikų sanatorijos, privačių ir daugiabučių namų statybą.
Pavargo anos pusės gyventojai laukdami, kol ateis šiltas metų laikas ir pradės veikti keltas, arba kol ledo tiltą pastatys žiema. Turint galvoje, kad pas mus žiemos darosi vis trumpesnės ir šiltesnės, tai iš gamtos malonių laukti lyg ir neverta.
Birštono savivaldybės tarybos posėdžiuose jau kuris laikas vis kalbama apie galimybę sujungti abi Nemuno puses. Buvo idėja, kad tam galėtų pasitarnauti lynų kelias, kuriuo būtų keliamasi gondolomis. Jau lyg ir pradžia buvo, bet…
Vėl kilo diskusija, kai pastarąjį kartą Birštone per sankryžos atidarymą lankėsi LR susisiekimo ministras. Merė N. Dirginčienė bandė įtikinti, kad Birštonui tiltas labai reikalingas, tačiau ministro perkalbėti nepavyko.
Pagalvojus – gerai ir gražu tos gondolos būtų kurorte. Tačiau, jeigu žmogus susivėlina ar nori kur nors anksti išvykti ir reikia skubėti į autobusą, kaip tada? Juk gondolos neveikia ištisą parą, o ir joms prižiūrėti reikia kelių specialistų.
Pasak gyventojų, jau ne tiek ir svarbu, koks tiltas bus statomas, kad tik būtų pastovus susisiekimas.
Kokio tilto reikia Birštone?
Diskusijos ir kalbos nenutyla, nes nerandama bendro sutarimo, kokio tilto reikia Birštonui? Taigi, kad padėtis būtų aiškesnė arba visai aiški, kovo 10 d. Birštono savivaldybė, rengdamasi tilto per Nemuną projekto įgyvendinimui ir siekdama su bendruomene aptarti Birštono miesto gyventojų pateiktą pėsčiųjų tilto per Nemuną idėją, surengė diskusiją „Dėl tilto per Nemuną“.
Diskusijoje dalyvavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo, Investicijų ir strateginės plėtros skyriaus vedėja Jovita Tirvienė, Birštono savivaldybės bendruomenių atstovai, seniūnijos seniūnaičiai, taip pat specialistai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis,
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas, Tiltų ekspertų centro techninis direktorius Stasys Maciukevičius, Saugomų teritorijų tarnybos Nemuno kilpų regioninio parko direktorė Dalia Križinauskienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyr. specialistė Vilija Skėrienė.
Daug pasiruošimo darbų jau atlikta
Pirmiausia Birštono savivaldybės Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus vedėjas M. Michaliunjo pristatė atestuotų tiltų projektuotojų parengtą tilto sprendinių analizę ir galimybių studiją, taip pat ir numatomą tiltui vietą – tarp Žvėrinčiaus gatvės ir Žvėryno šilo. „Tai vienintelė ir logiška automobilių ir pėsčiųjų tilto vieta. Dešiniajame krante yra atvira vieta, neapaugusi mišku, šlaitas gana aukštas, tad privažiavimo kelio pylimas būtų minimalaus aukščio. Šioje vietoje upės vaga yra siauresnė, palyginti su kitomis vietomis – 17 m. Kairiajame krante tektų iškirsti dalį miško, tačiau jo vertė yra nedidelė, nėra privačių sklypų. Tiltas, pastatytas šioje vietoje, būtų logiška jungtis tarp abiejų Birštono miesto dalių, atkreipiant dėmesį į Birštono vystymosi planą, kuriame numatyta miesto plėtra būtent šioje vietoje. Žvelgiant į regiono plėtros perspektyvas, pėsčiųjų tiltas neišspręstų vis didesnio pėsčiųjų skaičiaus ir automobilių transporto augimo šioje Birštono miesto vietoje problemų“, – kalbėjo M. Michaliunjo. Pasak architekto, visi namų darbai padaryti, atlikta galimybių studija, analizės, belieka gauti lėšų projektui rengti.
Buvo kalbama ir apie tilto reikalingumą Birštone bei norimus įgyvendinti tikslus, pateikta pavyzdžių apie kitus Lietuvoje pastatytus tiltus, tarp jų ir Alytuje.
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja J. Tirvienė kalbėjo, kad lynų (gondolų) kelias per Nemuną bus pastatytas, nes jau atlikta daug darbų ir finansavimą tikimasi gauti iš saugomų teritorijų projektų.
Vedėja sakė, kad tilto statyba strateginiuose planavimo dokumentuose numatyta jau 2006 metais, o tilto techninis projektas Vyriausybės dokumentuose yra nuo 2008–2009 metų. Techniniam projektui parengti gali reikėti apie 600 000 eurų.
Tik kur gauti finansavimą, kai yra ne vienas prioritetas?
Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas D. Miškinis pažymėjo, kad Birštono savivaldybės merė ne kartą kreipėsi su prašymu statyti tik pėsčiųjų tiltą. Tačiau tai neapsimokėtų, nes pėsčiųjų tilto kaina nedaug skiriasi nuo rimtesnio (automobilių) tilto kainos. O kad susirinkusiems būtų aiškiau, D. Miškinis pasakė, kad šiuo metu Birštono tiltui pinigų nėra, nes yra svarbesnių objektų. Pasak jo, lėšų galima gauti iš Kelių priežiūros plėtros programos ir ES paramos lėšų. „Prioritetų daug, bet svarbiausia – saugus eismas. Tiltas papuoštų Birštoną, padarytų jį patrauklesnį, bet ar jo statybą galima pagrįsti ekonomiškai? Kur reikėtų pirmiau investuoti pinigus – į Birštono vienkiemio viaduką, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas, ar į tilto statybą? Tačiau realios galimybės dabar to neleidžia“, – sakė D. Miškinis.
Nepaisant to, kad Birštono tilto statybai finansavimo svečias nežadėjo, merė pasidžiaugė, kad šiais metais bus išasfaltuota 4,6 km Puzonių kelio, kad bus atnaujinta kelio danga nuo žiedo iki Prienų, kad mūsų savivaldybė gavo nominaciją už dviračių takų tinklą.
Taigi, numatoma šiemet rengti pėsčiųjų viaduko Birštono vienkiemyje projektą. Birštonas pretenduoja gauti 500 tūkst. eurų iš Rezervo fondo, kurį skirsto vyriausybė…
„Anos pusės“ gyventojai jaučiasi atskirti
Anos pusės Nemuno, Kaupiškių gatvės (o gal kaimo?) gyventojas skundėsi, kad jie niekam nerūpi, nes palikti likimo valiai, atskirti nuo pasaulio. Už šiukšlių išvežimą moka, nors konteineris yra 1,5 km nuo sodybos…
Savo motyvus dėl tilto statybos išsakė ir seniūnaitis Justinas Beleška. „Tiltas žmonėms reikalingas susisiekti su pačiu Birštonu. O kada atsipirks tas tiltas – neaišku, juk didelio judėjimo nebus ir jis bus tuščias. Tačiau vadinamoje „anoj pusėj“ yra didelės galimybės vykdyti statybas, statyti gyvenamuosius namus, sanatorijas ir kitokius objektus“, – sakė J. Beleška.
Nors ir nedaug, bet anoje Nemuno pusėje yra ir gyventojų, ir viešbučių-restoranų. O važiuojant iš Birštono į kitą pusę Nemuno į abu galus susidaro bene 35–40 km, kai atrodo viskas ranka pasiekiama.
Žmonės išsakė apmaudą, kad Alytus turi keturis tiltus, o Birštonas – nė vieno. Aišku, kad sovietiniais laikais, kai buvo mažas transporto judėjimas, kai į sanatorijas atvykdavo mažai žmonių, nebuvo poreikio, bet dabar jau gėda kam pasakyti, kad miestas padalintas į dvi dalis ir nėra kaip susisiekti.
Rekomenduoja medinį tiltą
Savo nuomonę dėl tilto statybos išsakė ir pilietinės iniciatyvos „Tiltas per Nemuną Birštone“ atstovas Rimvidas Skorupskis. Jis paminėjo, kad susibūrę į grupę pilietinės iniciatyvos nariai atliko nemažai darbų ir buvo juos pateikę Savivaldybės tarybos posėdyje. R. Skorupskio nuomone, Birštonui reikia gražaus, medinio, lengvo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nemuną. Juk šiais laikais yra įvairių patvarių medžiagų, tinkančių ir tiltų statybai.
Reikia pasakyti, kad pastaruoju metu daug kalbama apie medinius daugiaaukščius namus Vokietijoje ir Norvegijoje. Žinoma, kad medis yra labai patvarus, ypač toks kaip maumedis, kuris nuo labai senų laikų buvo naudojamas laivų statybai. O žinant dabartines technologijas ir turint gerų norų galima rasti įvairių variantų.
Lynų kelias irgi turėtų būti
Nemuno kilpų regioninio parko direktorė D. Križinauskienė pastebėjo, kad plano schemoje patvirtintas tiltas per Nemuną, kad labai svarbu, kurioje vietoje jis bus ir kokią įtaką darys gamtovaizdžiui. „Mes gausime struktūrinių fondų lėšas, kurios buvo numatytos lynų keliui finansuoti. Tačiau objektai yra sudėlioti pagal prioritetus, ir mes į I etapą nepakliuvome“, – sakė D. Križinauskienė.
Kultūros ir paveldo vyr. specialistė V. Skėrienė priminė, kad saugomose teritorijose veikla yra reglamentuota, todėl teks atsižvelgti ir į šiuos faktus. O jeigu bus vystoma veikla ir renovuojami pastatai kitoje pusėje Nemuno, tada greičiau atsipirks ir tiltas.
Visi birštoniečiai tikisi tilto
Savo nuomonę diskutuojamu klausimu išsakė ir kiti dalyvavę specialistai. Niekas neabejojo, kad tilto reikia, bet kokio ir kada jis bus – niekas neprognozavo.
Į diskusiją įsijungė ir kiti: studentas G. Grušelionis, anos pusės gyventojas Vytautas Petronis, Tarybos narys Audrius Šeržentas ir Jurgita Šeržentienė, Tarybos narys Darius Šeškevičius, birštonietis Arvydas Narkeliūnas. Visi tvirtino, kad tiltas Birštonui reikalingas ir reikia dėti visas pastangas, kad tai būtų įgyvendinta kuo greičiau. Labai gerai vienas iš kalbėjusiųjų pasakė: „Kol nėra tilto, anoj pusėj Nemuno nieko gero nebus, o kol ten nieko nebus – tilto irgi nebus.“ Tai kaip išspręsti šią dilemą?
O kad Birštonas vystysis ir anoje pusėje, tai jau dabar aišku, nes ir ten yra rasta mineralinio vandens išteklių, kurie turi būti panaudoti sanatorijose pacientams gydyti. Anoj pusėj Nemuno – labai gražios vietos, puikus miškas, tyras oras ir visa kita, ko reikia žmogui.
„Visi projektai turi atnešti naudą“
Diskusijos pabaigoje D. Miškinis akcentavo – statant bet kokį tiltą reikia įvertinti, kad nemaža suma bus skiriama jo priežiūrai. „Mes manome, kad jeigu jau rengiamasi statyti tiltą, tai jis turi būti toks, kuriuo važiuoti galėtų ir lengvieji automobiliai, ir specialusis transportas. Visi projektai turi atnešti naudą“, – pabrėžė D. Miškinis.
Tik po šios diskusijos žmonėms nepasidarė aiškiau. Sako, supratom tik viena, kad pinigų nėra ir nežinia kada bus. O nėra pinigų – nebus ir abi Nemuno puses jungiančio tilto, kurio verkiant reikia. Gal per mažai prašėme valdžios, gal dar prieš rinkimus reikėtų „išpešti“ bent realius pažadus? Juk Birštonas – ne paprastas miestelis, o rimtas kurortas, kuris vystosi, auga ir gražėja. Tad kodėl viskas turi būti kitiems miestams, o ne Birštonui? Juk kuo daugiau žmonių kurorte apsilanko, tuo daugiau gaunama pajamų, tad ir tiltui pastatyti gal kiek kliūtų…
Susijęs straipsnis: http://www.naujasisgelupis.lt/?p=12103
