Birštono savivaldybės valdžios atstovai susitiko su Birštono vienkiemio gyventojais

Susitikti su Birštono vienkiemio gyventojais ir aptarti šiuo metu aktualius klausimus atvyko Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, pavaduotojas Vytas Kederys, administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo bei keletas Tarybos narių. Susirinkimą vedė seniūnas Jonas Kederys.

Merė pasidžiaugė nuveiktais darbais ir Savivaldybės tarybos narių aktyvumu, gražėjančia Birštono vienkiemio gyvenviete ir gerai tvarkomomis sodybomis, nutiestomis gatvėmis, įrengtu apšvietimu ir kita infrastruktūra. Tačiau, pasak merės, reikia atkreipti dėmesį ir į tuos, kurie neprižiūri savo namų aplinkos ir gadina bendrą gyvenvietės vaizdą. Savivaldybės vadovė atkreipė dėmesį ir į apgriuvusius, negyvenamus pastatus gyvenvietės centre ir galimus sprendimo būdus.

Apie darželio-mokyklos likimą

Daugelis jau girdėjo sklandančias kalbas apie neseniai 25-metį atšventusio Birštono vienkiemio darželio-mokyklos galimybes. Pasak merės, pastatas kiauras, jam reikia kapitalinio remonto arba vadinamosios renovacijos. Tam reikia nemažų lėšų. Didžiausia problema ta, kad pastaraisiais metais vis mažėja mokyklą lankančių vaikų. Ne visose pradinėse klasėse yra po 10 mokinių. Taigi, ekonomiškai laikyti pastatą ir darbo kolektyvą neapsimoka. Panaikinus mokyklą-darželį, darbuotojai būtų įdarbinti gimnazijoje ir Birštono vaikų lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“.

Vaikai į Birštono gimnaziją ir iš gyvenvietės būtų vežiojami geltonuoju autobusiuku. Žinoma, šioje vietoje niekas neskaičiavo moralinės vertės, nepagalvojo, ką vaikams reiškia ta mokyklėlė ir ko jie ten išmoksta, kiek gauna dėmesio ir šilumos iš mokytojų. Ten, kur pradinėse klasėse mokosi daug vaikų, nemažai atsiranda prastai besimokančių, besiskundžiančių, kad ko nors nesuprato, bet nedrįso paklausti.

Tuo pačiu klausimu kalbėdama N. Dirginčienė paminėjo, kad vietoj apleisto buvusios seniūnijos, vėliau – socialinio būsto, pastato, jį nugriovus būtų galima pastatyti modernų vaikų darželį. Naujas darželis bus pradėtas projektuoti šių metų pabaigoje.

Dėl eismo saugumo ir kelių būklės

Kalbėdama apie kelių būklės gerinimą, savivaldybės vadovė paminėjo, kad praeitais metais buvo išasfaltuota 900 m kelio, vedančio į Puzonis. Šiais metais ši atkarpa gerokai pailgės – žadama pakloti 4 km 600 m asfalto dangos. Dar kitais metais gal bus išasfaltuotas kelias iki pačių Puzonių.

„Dėl gyventojų saugumo šiais metais bus suprojektuotas viadukas ir apšviesta saugumo salelė, perprojektuota pati sankryža. Taip pat nuo Birštono žiedo iki Prienų tilto bus naujai paklota asfalto danga“, – sakė merė.

Dėl gyvenvietės prijungimo prie Birštono miesto

Dar pereitais metais buvo kalbama ir svarstoma apie Birštono gyvenvietės prijungimą prie Birštono kurorto. Merė pastebėjo, kad visa gyvenvietės infrastruktūra atitinka kurorto reikalavimus.

Tačiau gyventojai nuogąstavo, kad gali padidėti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Bet buvo patikinta, kad Savivaldybės taryba šių mokesčių nedidins, jie liks tokie, kokie buvo, arba, kaip tai reglamentuoja įstatymai, priklausys nuo žemės vertės ir kt. Žemės ant kalno, netoli vandenvietės, paskirtis gali būti pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, todėl jos kaina parduodant labai pakils, nes čia bus galimos statybos. Merė sakė, kad bus daromas detalusis šios žemės planas, bus suprojektuoti sklypai. Tam reikės dar sukviesti visus žemių savininkus ir su jais aptarti šiuos reikalus.

M. Michaliunjo sakė, kad Birštonas yra vienintelė maža savivaldybė, tarsi atskiras Birštono kvartalas, o Palanga ir Neringa yra prisijungę ir atokesnes kaimo vietoves. Todėl ir Birštonui vertėtų paskubėti, jeigu norime pagerinti infrastruktūrą, tiesti kelius ir gatves, įrengti apšvietimą ir atlikti kitus darbus, kol dar galima gauti europinę paramą. Jam pritarė ir seniūnas J. Kederys, kuris patikino, kad apie 2020 metus baigsis visos ES paramos, o finansavimą savivaldybė gaus mažesnį, kadangi teritorija lieka ta pati, o gyventojų skaičius mažėja.

„Man, kaip bendruomenės pirmininkui, rūpi, kaip gyvensime toliau. Prisijungę prie kurorto gausime daugiau lėšų, pagerinsime gyvenimo kokybę. Žemės mokestis tikrai nedidės, nes ką Savivaldybės taryba pažada, tą ir padaro.

Tarybos narė Birutė Vokietaitienė paklausė, ar nesikeis žemės mokestis, jeigu čia gyvenančio žmogaus žemė kitoje vietovėje? Buvo paaiškinta, kad bus mokamas žemės mokestis pagal tos vietovės žemės vertę.

Kai kurie gyventojai domėjosi, o kaip bus su gyvuliais? Ar juos bus galima laikyti? Pasak seniūno, galima viskas, tik reikia tai daryti tvarkingai: laiku išvežti mėšlą, neleisti srutoms bėgti bet kur, tvarkyti aplinką. Žodžiu, tvarkingiems žmonėms bėdos nebus. Be to, dabar jau ant rankos pirštų galima suskaičiuoti, kas laiko karves ar kiaules. Vyresnio amžiaus žmonės nepajėgia ir atsisako gyvulių, o jaunimas gyvena kitaip.

Gyventojai pasirašė apklausos lape, ar pritaria prisijungimui prie miesto, ar ne.

Gyventojų klausimai ir pageidavimai

Savo valdžiai Birštono vienkiemio gyventojai didelių pastabų ir reikalavimų neturėjo. Tačiau seniūnui buvo išsakytos pastabos apie tvarką prie bendrabučio, apie prastai besitvarkančius ūkininkus. Kaip buvo paaiškinta, dabar yra specialistas, kuris tuo rūpinasi, yra ir komisija, kuri sudarys sąrašą, kam reikia pasitempti. Bus ir topografinė nuotrauka, kuri bus teikiama Savivaldybės tarybai svarstyti. O vėliau bus imamasi priemonių – gali būti padidintas žemės mokestis, sumažintos ES išmokos.

Taip pat buvo išreikštas pageidavimas, kad gyvenvietėje būtų paženklintos perėjos, kad būtų saugiau ir vaikams, ir suaugusiems pereiti gatvę.

Seniūnas informavo ūkininkus, kad griežtinama traktorių ir priekabų techninė apžiūra, bus reikalaujama avarinių ženklų, vaistinėlių, draudimo ir kt.

Baigiantis susirinkimui, merė susirinkusieaiems pateikė pasiūlymą – kad į Birštoną sugrįžtų po pasaulį išsibarstę vaikai ir anūkai. Birštonas plečiasi, auga ir jam reikia jaunų rankų.