Padiskutuokime dėl Birštono tilto

Daugelis birštoniečių svarsto, kada bus pastatytas tiltas per Nemuną, koks jis turėtų būti. Dabar ši problema pasidarė dar aktualesnė – nebeveikia daug metų tarnavęs keltukas, kuris nuo gegužės iki spalio keldavo žmones į kitą pusę. Sako, kad jau susidėvėjo… Dabar abi kurorto pusės beveik nesusisiekia. Kas turi valtį, gali persikelti, o kiti – tegul važiuoja aplink. Tačiau yra Birštone žmonių, kurie ne tik kuria idėjas, bet ir teikia konkrečius pasiūlymus, kad galų gale tas svajonių tiltas būtų pastatytas. Apie Birštono tilto statybos galimybes kalbamės su birštoniečiu verslininku Rimvidu Skorupskiu.

Juosta tiltas su logo

Kada ir kodėl Jums kilo mintis pradėti diskusijas su Birštono savivaldybe dėl tilto statybos? Kas paskatino gvildenti šį klausimą.

Pirmą kartą į Birštoną teko atvykti bemaž prieš 20 metų. Tuomet į į Birštono dalį kairiajame Nemuno krante man buvo pasiūlyta vykti per Prienus. Pasižiūrėjęs iš kito kranto į miestelio bažnyčią ir pastatus pagalvojau, kad matyti matosi, o pasiekti negali, reikia vėl atgal kabarotis per Prienus (aplink – tik 17 km…).

Tilto idėja nėra nauja. Manau, Birštonui tokio tilto reikėjo jau nuo 1960 metų, kai pradėjo veikti Kaune HE ir kitas Birštono krantas tapo nepasiekiamas pėsčiomis.

Ji ir negali būti nauja – pirmieji mediniai tiltai atsirado užaugus medžiams.

Daug kur Lietuvoje teko matyti dailius medinius tiltus. Pasirodo, jie ir gaminami Lietuvoje. Man atrodo, kad medinis tiltas – jaukus, dailus, puikiai įsiliejantis į aplinką – itin derėtų Birštone, be to, tokį projektą būtų nesunku įgyvendinti.

Birštone jau seniai sklando kalbos apie automobilių tiltą. Šiemet pirmą kartą išgirdome apie planuojamą lynų (gondolų) kelią.Tačiau apie pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą kažkodėl nekalbama, bent jau oficialiai. Todėl pamanėme, kad kažkas kažką užmiršo ir paruošėme už savo lėšas pasiūlymą miestui (padėjo jauni ir ambicingi architektai) ir pateikėme svarstyti.

Ši mūsų idėja nėra tik pasiūlymas Birštono savivaldybei – tai pasiūlymas visiems birštoniečiams ir miesto svečiams. Jei jie dalyvaus ir pritars šiai iniciatyvai, vadinasi, tokio tilto reikia, ir jis turės atsirasti.

Taigi ,nauja – tai gerai užmiršta sena!

 

Praeitą mėnesį Birštono savivaldybės tarybos posėdžio metu Jūs gana išsamiai pristatėte galimo tilto studiją ir pavyzdžius, surinkote gana daug įvairios informacijos, kurią padėjo pateikti ir specialistai. Gal galite tilto viziją trumpai pristatyti ir mūsų laikraščio skaitytojams?

Taip, mes pristatėme maketą, vizijas, preliminarius skaičius ir netgi pavadinimą…

Gal ir per daug visko iš karto, bet taip buvome numanę.

Beje, Birštonas turėtų šansą dar kartą nuskambėti – siūlomas tiltas, mūsų žiniomis, galėtų būti ilgiausias medinis tiltas Europoje! Projektiniuose pasiūlymuose preliminarus Birštono tilto ilgis – 274 metrai, o ilgiausias medinis tiltas Europoje siekia tik 240 metrų…

Architektūrinę tilto dalį pristatė UAB „Architektūrinis ritmas“ architektų komanda iš Kauno. Buvo pristatyti trys koncepciniai sprendimai – tvarumo (populiari ir nebrangi idėja statybai panaudoti eksploatuotus jūrinius konteinerius), tautinės juostos (medinės tilto konstrukcijos, simbolizuojančios tautinius motyvus) ir arkos (vaivorykštės ar pan. motyvais). Medinis tiltas – ne šiaip lieptas per Nemuną.

Tokius tiltus puikiai moka statyti kaimynai. UAB „Jūrės medis“ tokius tiltus yra stačiusi net Norvegijoje. Ir jie nekainuoja dešimčių milijonų. Pavyzdžiui, Klaipėdos viaduko (ilgis apie 225 m) orientacinė kaina – apie 1,5 mln. Lt+PVM. Pateiktoje šio viaduko kainoje numatyta klijuotos medienos laikančių konstrukcijų ir vientisos medienos pakloto gamyba ir pristatymas į objektą, bet nenumatyta medinių konstrukcijų sandūrų mazgams ir bendrai visam projektui reikalingi metalai, medinių konstrukcijų montavimas.

O Kėdainių „Vaivorykštės“ arkinis pėsčiųjų tiltas per Nevėžį (75 metrų ilgio ir 3,2 metrų pločio) kartu su 800 metrų pėsčiųjų taku buvo pastatytas per pusantrų metų ir kainavo apie 2,6 mln. litų.

Tiesa, statant tokius tiltus yra ir papildomų darbų, tačiau jie taip pat padaromi.

Mes nesiūlome tokio tilto kaip Kaune, Panemunėje, už 120 milijonų… Taigi, kažin ar teisūs tie Savivaldybės atstovai, kurie teigia, kad siūlomas medinis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas būtų tik apie 17–20 proc. pigesnis už automobilių tiltą. Manau, tokie argumentai sakomi neatsakingai.

Mes esame įsitikinę, kad Birštonas, be vargo gaudamas ES milijonus, gaus jų ir tokiam tiltui.

 

Atlikdami studiją, Jūs tikriausiai mąstėte ir apie finansavimą. Ar prie Birštono tilto statybos galėtų prisidėti ir birštoniečiai, privatūs rėmėjai, ar tai būtų tik lėšos iš projektų ir Savivaldybės biudžeto? Dauguma Tarybos narių, atrodo, buvo susidomėję Jūsų idėja…

Manome, kad jau seniai reikėjo susisiekimo su kairiuoju Birštono krantu – tai būtų padėję plėtotis ir ten įsikūrusiems objektams, būtų patogu gyventojams ir miesto svečiams.

Mūsų nuomone, medinis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas – pati pigiausia ir efektyviausia alternatyva sujungti Birštono dalis pačioje tinkamiausioje vietoje, nuo J. Basanavičiaus aikštės Nemuno gatve ir per naująjį tiltą.

Kaip žinome, tereikia kreiptis į struktūrinius fondus ir gauti finansavimą. Tuomet savivaldybės biudžeto dalis sudarytų tik apie 10 proc. reikalingų lėšų.

Taip pat yra pavyzdžių Lietuvoje ( pavyzdžiui, skulptūra „Laisvės kelias“ Vilniuje) ir kaimyninėse šalyse, kai piliečiai ar bendruomenė dalyvauja įgyvendinant panašius projektus. Bendruomenės ar piliečių parama, dalyvavimas projekte būtų papildomas argumentas Savivaldybei ieškant finansavimo – tokie projektai labai remiami ir skatinami ES fondų.

Nors mes, kaip birštoniečiai, jau padarėme savo darbą – nemokamai paruošėme ir pateikėme svarstyti galimo tilto studiją, tuo mūsų parama šiai idėjai neapsiribos.

 

Pagal Jūsų siūlomą tilto idėją, koks tai galėtų būti tiltas – pėsčiųjų ar pėsčiųjų ir dviratininkų? Tačiau ar nemanote, kad norint plėtoti Birštono infrastruktūrą reikia ir automobilių tilto? Juk išėjus pasivaikščioti nelabai būtų malonu, kad šalia skrietų automobiliai…

Kol kas Birštonas dėl įvairių priežasčių neturi jokio tilto. Atrodo, kad ir populiarusis keltas iki šiol neveikia…

Automobilių tiltas yra Prienuose už kelių kilometrų – tik reikia padėkoti, kad saugo Birštoną nuo dulkių ir triukšmo.

Dviem tiltams ir dar gondolų linijai Birštonas niekada negaus pinigų iš ES fondų.

Numanomas automobilių tiltas Birštono pamiškėje vestų į laukus kitoje Nemuno pusėje, būtų nepatogus visais atžvilgiais – brangus, triukšmingas, neefektyvus. Be to, sudarkytų Nemuno vingių apžvalgą. Matyt, todėl jo ir nėra.

Vienas iš Birštono “arkliukų“ – puoselėjama „EKO miesto“ idėja ir dviračių takai gražiose apylinkėse. Labai laukiame, kada bus galima nuvažiuoti šiais takais 100 kilometrų. Pastačius medinį pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą, šie takai dar labiau pailgėtų, jais galima būtų pasiekti Druskų mišką, V. Petkevičiaus, J. Marcinkevičiaus gimtąsias vietas, Prienus o gal net ir Kauną.

Pėstieji su dviratininkais puikiai sugyvena, todėl būtų puiku iš J.Basanavičiaus aikštės pėsčiomis ar dviračiu be trukdžių persikelti per Nemuną, pasigrožėti saulėtekiu ar saulėlydžiu upės viduryje ant tilto.

 

Kokie, Jūsų nuomone, paprasto tilto privalumai, palyginti su siūloma lynų (gondolų) linija per Nemuną?

Kiek pamenu, lynų (gondolų) kelias numatomas 2020 metais. Gal ir gerai – egzotiškas objektas… Bet jis labai brangus, reikalinga nuolatinė priežiūra, riboti pajėgumai (vienu metu bus galima kelti tik 8 žmones).

Turime neveikiantį slidinėjimo kalną – ne tik dėl nepalankaus oro, bet ir dėl lėšų trūkumo. Kas gali paneigti, kad taip neatsitiks ir su gondolomis? Tada gal geriau nutiesti lyną į kitą Nemuno pusę, pavyzdžiui, kaip „One“ parke Druskininkuose? Pigu, greita, egzotiška…

Mums atrodo, kad medinis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas centrinėje miesto dalyje per Nemuną yra greičiausiai, pigiausiai ir efektyviausiai įgyvendinamas ir prižiūrimas objektas. Siūlėme ir pavadinimą – „Trispalvis“, simbolizuojantį vienybę tikslo vardan… Kitaip tariant, suvienyti visų miestelėnų pastangas, nepriklausomai nuo mėgstamos spalvos…

Tačiau dar kartą noriu priminti – viskas priklauso nuo birštoniečių ir pritariančiųjų šiai idėjai aktyvumo.

 

Pašnekovas siūlo birštoniečiams padiskutuoti ir pasisakyti šiuo klausimu. Taigi, daugiau informacijos ir naujienų galite rasti www.facebook.com/birstonotiltas

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close