Kaip puošėsi mūsų senoliai

LR Seimas 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais, taip įvertindamas mūsų regionų istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą. Etnografinių regionų metams skirtas renginys, respublikinė moksleivių konferencija „Rankoj turėjau šilko skarelę“ balandžio 23 dieną vyko ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Konferenciją organizavo Nemuno regioninio parko direkcija.

Etnografinių regionų metai skatina labiau domėtis regionų kultūra, papročiais, istorija ir tradicijomis, atėjusiomis iš praeities, tačiau turinčiomis daug glaudžių ryšių ir prasmių dabartyje. Taip pat siekiama garsinti ne tik savo krašto savitumą, bet atkreipti dėmesį į visus mūsų šalies regionus – Dzūkiją, Suvalkiją, Aukštaitiją, Žemaitiją bei Mažąją Lietuvą. Visa tai skiriama daugiausia jaunimui, kuriam mūsų senolių gyvenimo būdas, papročiai ir tradicijos jau darosi vis sunkiau pasiekiamos. Kas metai vis mažiau lieka močiučių kraitinių skrynių ir to, kas jose buvo saugoma ir branginama.

Tarsi žvilgsnis į praeitį

Konferencijoje dalyvavo Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos, Alytaus rajono Butrimonių ir Punios pagrindinių mokyklų, Prienų rajono Išlaužo pagrindinės mokyklos, Jiezno gimnazijos, Stakliškių gimnazijos, Šilavoto ir Skriaudžių pagrindinės mokyklos mokiniai su savo vadovais.

Susirinkusiuosius pasveikino Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė, kuri neslėpė džiaugsmo, kad konferencijoje geranoriškai panoro dalyvauti tiek daug mokyklų, džiaugėsi vaikų išradingumu ir įdėtu darbu ruošiantis šiam renginiui.

Kaip ir buvo rekomenduojama konferencijos organizatorių – Nemuno regioninio parko specialistų, daugelis vaikų kalbino savo senelius ir prosenelius, tetas ir dėdes, išgirdo daug ir įvairių pasakojimų, kurie privertė kitaip pažvelgti į praeitį. Atrodo, kad vaikai suprato, kodėl močiutė brangina ir tik į bažnyčią eidama pasipuošia viena ar kita skarele, kodėl mama tik per šventes parodo kai kurias šeimos relikvijas, senas nuotraukas. Ši Etnokultūros metams skirta konferencija yra skirta ir mums visiems, kad prisiliestume prie praeities, mums brangių žmonių gyvenimo, pasidžiaugtume patys ir parodytume kitiems nuotraukas ar pilnus praeities istorijų daiktus.

Galvos apdangalas – kaip ženklas

Likiškėlių pagrindinės mokyklos mokiniai supažindino su visuose Lietuvos regionuose pintomis ir austomis juostomis, kurios buvo naudojamos kūdikiui vystyti, prijuostei ar sijonui užsirišti. Beje, juostos buvo viena iš svarbiausių jaunamartės dovanų vyro šeimos nariams. Konferencijos dalyviai sužinojo, iš ko buvo audžiamos ar pinamos juostos, kokiais raštais, ornamentais ir spalvomis jas puošdavo. Kiekvienas Lietuvos etninis regionas turėjo savo spalvų gamą, savus simbolius.

Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Rosita Dargienė savo pranešime ir vaizdinėje medžiagoje pasakojo, kad tradicinių išeiginių valstiečių drabužių – tautinio rūbo detalės kai kur dėvėtos net iki XX a. vidurio. Tačiau ir mūsų laikais tautinių šokių kolektyvai puošiasi tautiniais rūbais, aunasi aulinukus, ryši juostas. Tačiau pranešėja daugiausia dėmesio skyrė galvos apdangalams, t. y. skarelėms, skaroms, skrybėlėms, kepurėms ir kt.

Galvos apdangalas ne tik saugodavo galvą nuo gamtos nemalonumų, bet ir buvo itin svarbus kaip ženklas. Galvos apdangalai XIX a. ir iki pat XX a. 1-ojo ketvirčio buvo moterų aprangos dalis, kuri skyrė ištekėjusias moteris nuo merginų. Moterys nešiodavo kepuraites ar skareles su antkakčiu, nuometus. Merginos, nors ir vienplaukės, palaidais plaukais nevaikščiojo, pindavo į kasas, puošdavo jas gėlėmis ar karūnėlėmis. Šaltuoju metų laiku galvas apsigaubdavo skarelėmis, apsisiausdavo skaromis, drobulėmis. Vyrams buvo privaloma kepurė ar skrybėlė, kurią puošdavo juostelėmis, plunksnomis, gėlėmis. Moteriškas skareles vyrai ryšėdavo ant kaklo kaip kaklaskares ar šalikus. „Moterims be galvos apdangalo buvo nepadoru eiti į žmones“, – sakė R. Dargienė.

Išlaužo pagrindinės mokyklos mokiniai irgi buvo parengę pasakojimą apie moterų ir vyrų galvos apdangalus, kaip juos puošė ir gražino, kad skirtųsi vienas nuo kito nors kokiomis detalėmis: kaspinais, raukinukais, juostelėmis, galionais.

Moteriai skarelė – kasdieninis galvos apdangalas. O jų buvo įvairiausių – lininių, pačių austų, medvilninių, vilnonių ir, be abejo, dainose apdainuotų šilkinių, kurios buvo dėvimos tik ypatingomis progomis. Šaltesniu metų laiku moterys apsigobdavo skaromis ar net didžiulėmis skaromis, vadinamomis gūniomis.

Puoštis mėgo ir moterys, ir vyrai

Moterys, norėdamos būti puošnesnės ir madingesnės, sugalvodavo įvairių galvos apdangalų, ne tik skarelių. Kaip pasakojo Išlaužo mokiniai, galvas moterys dengdavo ir nuometais, kurie, kaip manoma, yra atkeliavę iš viduramžių karališkos aprangos, taip pat kykais, kurie irgi priskiriami prie puošnių drabužių.

Vyrai taip pat nebuvo nuskriausti. Jie ant galvos dėdavo įprastines kepures su snapeliu, beretes, skrybėles, „skriblius“, ausines ir kt. Kaip ir moterys, vyrai savo galvos apdangalus puošė juostelėmis bei plunksnomis.

Jiezno gimnazijos mokiniai savo pranešimą iliustravo senomis fotografijomis, kurias pavyko gauti iš vyresnio amžiaus žmonių, rasti savo šeimos archyvuose.

Stakliškių gimnazijos atstovai taip pat išsamiai pristatė tai, ką išgirdo iš savo artimųjų pasakojimų, kokias pamatė fotografijas.

Išsaugotas senolių paveldas

Su keliais lagaminais atvyko Šilavoto pagrindinės mokyklos mokiniai. Iš jų mergaitės traukė įvairiausias skareles, jas demonstravo ir pasakojo, kada ir kokia proga jos buvo ryšimos. Mokėjo mūsų senolės branginti gautas dovanų skareles, laikė ir saugojo, po to perduodavo savo dukroms ar anūkėms. Viename iš atsineštų lagaminų buvo visa kolekcija rankinukų. Šį ir kitus nedidukus rankinukus tėveliai padarė savo dukroms, kitus – nupirko dovanų. Tarp jų – ir seniausias, pagamintas iš medžio. Visus šiuos rankinukus, atkeliavusius iš senovės, galima pamatyti Šilavoto davatkyne esančioje ekspozicijoje.

Suvalkiečiai iš Skriaudžių pristatė ir supažindino su Lietuvos regionų moterų ir vyrų galvos apdangalais, o kanklių ansamblis „Kankliukai“ surengė puikų koncertą.

Renginio pabaigoje Prienų švietimo centras ir Nemuno kilpų regioninis parkas įteikė padėkas mokykloms ir mokytojams. Po to visi dalyvavo tautodailininkės L. Kudžmienės parodos „Lėlės tautiniais drabužiais“ atidaryme.