Iš pusės metų stažuotės Prancūzijoje sugrįžus
Ugdymo plėtotės centro vykdomas projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“ jau baigėsi – kovo pradžioje iš pusės metų ilgalaikių stažuočių į savo mokyklas grįžo 12 stažuotojų, tarp kurių ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Rasa Kučinskienė. Pedagogai kvalifikaciją tobulino ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas yra neatsiejama mokyklų veiklos kokybės tobulinimo, siekiant švietimo kokybės, dalis, o mokytojo atvirumas naujovėms, kūrybingumas, bendradarbiavimo įgūdžiai, pasiryžimas nuolat atnaujinti savo žinias – pagrindinės jo pedagoginės veiklos sėkmės prielaidos. Pastaraisiais metais mokytojams atsirado naujų kvalifikacijos tobulinimo galimybių, kurių viena – stažuotės užsienyje, skirtos susipažinti su kitų šalių švietimo sistema, mokytojų darbo ypatybėmis, lavinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Tarp penkių stažuotojų, dalyvavusių pusės metų stažuotėse užsienio mokyklose, su naujomis žiniomis, įspūdžiais ir gerąja patirtimi iš Prancūzijos sugrįžo ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Rasa Kučinskienė, kuri sutiko pasidalinti mintimis apie Albert’o Camus licėjaus (Nimes miestas) ugdymo sistemą.
Mokytojos teigimu, stažuotė Prancūzijoje jai labai padėjo patobulinti dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetenciją. Remdamasi licėjaus patirtimi mokytoja parengė gamtos mokslų ugdymo metodų apžvalgą ir biologijos praktinių darbų aprašus, kuriuos mano taikyti biologijos pamokose ar popamokinėje veikloje. Pamokose ketinama taikyti ir parsivežtą metodinę medžiagą, juolab kad dabartinės mokymo programos sudaro galimybę taikyti naujoviškus metodus, kurie skatina mokinių savarankiškumą, loginį mąstymą, aktyvų dalyvavimą ugdymo procese.
Pusė metų Nimes mieste bei Albert’o Camus licėjuje prabėjo beveik nepastebimai, bet turiningai, prasmingai ir intensyviai dirbant. Kartu gilintasi ir į Prancūzijos švietimo sistemą, kuri yra viena iš pagrindinių valstybės remiamų sričių, sudaromos sąlygos visiems norintiems mokytis.
Pasak R. Kučinskienės, Albert’o Camus licėjus, kuriame mokosi 1700 mokinių, patrauklus tuo, kad jame galima mokytis įvairių kalbų: vokiečių, anglų, ispanų, italų, kinų, lotynų ir graikų. Mokykla dalyvauja įvairiuose projektuose, todėl galima teigti, kad tai – kalbų ir mobilumo mokykla. „Skirtingai nuo kitų mokyklų, licėjaus klasėse mokosi po 26–27 mokinius. Administracijos darbuotojai neturi pamokų, o užsiima organizacine veikla. Pasirinkę licėjų, mokiniai ir jų tėvai supažindinami su licėjaus taisyklėmis, jiems siūlomi mokymosi dalykai pagal amžių. Visi antros klasės mokiniai mokosi tuos pačius dalykus, pirmoje ir terminalinėje – pasirinktus pagal profilį. Orientavimo pareigas atlieka klasių auklėtojai, patarėjai ir psichologas. Kiekvienais mokslo metais klasės mokinių sudėtis, auklėtojai ir dėstantys mokytojai gali keistis. Skirtingai nuo Lietuvos mokyklų, išplėtota mokslo patarėjų veikla (CPE), kuri palengvina administracijos, klasės auklėtojų ir mokytojų darbą bei užtikrina bendradarbiavimą su mokiniais ir jų tėvais“, – įspūdžiais dalijosi biologijos mokytoja.
Stažuotės Albert’o Camus licėjuje metu R. Kučinskienę žavėjo licėjaus mokinių kultūringumas, bendravimas, mokymosi motyvacija, taisyklių laikymasis, mokinių gebėjimas dirbti savarankiškai, mokytojų bendradarbiavimas, paprasti, bet visomis darbo priemonėmis ir medžiagomis aprūpinti kabinetai, pagalba mokytojui. Ypač puikiai įrengtos naujos biotechnologijų laboratorijos, kur mokiniai atlieka mikrobiologijos ir biotechnologijų praktikos darbus. „Palyginus ugdymo metodus Lietuvos mokyklose su Albert’o Camus licėjuje naudojamais metodais, darosi akivaizdu, kad esminis skirtumas yra tas, jog gamtos mokslų pamokose mokinys tampa ieškotoju, atradėju ir analizuoja savo gautus rezultatus, daro išvadas, o mokytojas yra patarėjas ir regeneratorius, skatinantis ieškojimo procesą. Visiškai nesvarbu, kiek laiko mokinys galvos, ieškos atsakymų, konsultuosis, braižys juodraščius, esmė – suprasti atliekamą darbą, susieti su iškelta problema. Kartais eksperimentas trunka tik 5 min., o likęs laikas skiriamas pasiruošimui darbui, aprašymams, schemoms, darbo projektavimui“, – pasakojo mokytoja.
Jai įsiminė tai, jog ugdymo proceso metu per vieną pamoką mokytojas taiko po keletą metodų, tačiau dominuoja mokinio savarankiškas darbas praktinės pamokos metu – po kiekvieno atlikto darbo mokinys mokytojui pristato, ką padarė, ir paskaita – teorinės pamokos metu mokytojui naudojant lentą ir multimediją.
„Stažuotė svečioje mokykloje – tai puiki galimybė mokytojui ne tik patobulinti dalykines kompetencijas, bet ir bendradarbiavimo įgūdžius, praplėsti savo akiratį, susipažinti su kultūra, papročiais, istorija, kitokiu mąstymo būdu, bei pasitikrinti ir įvertinti savo gebėjimus daugiakultūrinėje aplinkoje, naujai pažvelgti į savo vertybes ir nuostatas“, – apibendrindama pusės metų užsienyje patirtį, iš kurios sugrįžo su naujomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, sakė „Žiburio“ gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė R. Kučinskienė.
