„Žiburio“ gimnazijoje lankėsi Mobilioji mokslinė laboratorija

Prienų „Žiburio“ gimnazija – viena iš tų mokyklų, kurios pirmosios turėjo galimybę priimti po Lietuvą keliaujančią modernią Mobiliąją mokslinę laboratoriją (MoMoLab). Gegužės 8–9 dienomis šešiolika „Žiburio“ gimnazijos mokinių, padedami penkių mokslininkų, laboratorijoje įgyvendino savo tiriamųjų darbų idėjas. Mokslininkai ne tik padėjo jiems atlikti eksperimentus, bet ir kartu aptarė gautus rezultatus, tolesnius darbus. Antrąją vizito dieną I–II klasių gimnazistai klausėsi dr. Zigmanto Žitkaus paskaitos „Ultravioletinės šviesos regėjimas“.

Ši mobili mokslinė laboratorija (MoMoLab) – tai dar viena Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro įgyvendinamo projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“ programa, kurioje dalyvauja „Žiburio“ gimnazija. Pernai „Žiburio“ gimnazija dalyvavo tame pačiame projekte. Tuomet gimnazijoje vyko „Tyrėjų diena“, kurios metu mokiniai klausėsi paskaitų, darė praktines užduotis, lankėsi planetariume.

Vizito programa

Šiemet „Žiburio“ gimnazijos biologijos mokytojos metodininkės Rasos Kučinskienės iniciatyva MoMoLab‘a atvyko į Prienus. Anot projekto kuratorės, gimnazija dėjo visas pastangas, kad šis vizitas būtų tinkamas. Mokslininkai buvo apgyvendinti gimnazijos mokinių bendrabutyje, kur galėjo pabendrauti su mokiniais, papasakoti apie savo karjeros kelią, studijas VU, mokslinius darbus.

Vizito programa buvo parengta pagal iš anksto mokinių pasirinktas domėjimosi sritis. Pasirinkti tyrimų sritis ir siūlyti idėjas, ką norėtų tyrinėti, mokiniams padėjo biologijos mokytojos metodininkės Rasa Kučinskienė ir Virginija Šiugždinienė bei chemijos mokytoja metodininkė Džiuginta Gaigalienė, o mokslininkai padėjo idėjas įgyvendinti ir išvengti klaidų.

Per dvi dienas – penkiolika darbų

Šešiolika gamtos mokslais besidominčių I–III klasių gimnazistų, padedami genetikos, molekulinės biologijos, biochemijos, chemijos mokslininkų, per dvi dienas atliko penkiolika įvairių tiriamųjų darbų Laboratorijoje ir gimnazijos chemijos kabinete. Moksliniai darbai vyko dviejose – biologijos, biochemijos, genetikos ir chemijos – tyrimų grupėse, kurioms vadovavo mokslininkai Inga Burneikienė, dr. Zigmantas Žitkus, dokt. Rita Demidenko, dr. Artūras Katelnikovas ir Simona Sriubaitė.

Antrąją vizito dieną jaunieji gimnazijos tyrėjai pristatė savo darbus baigiamajame renginyje. VU mokslininkai pasveikino visus moksleivius, įveikusius dviejų dienų Mobiliosios mokslinės laboratorijos programą. Anot jų, organizacine prasme tai buvo pats sudėtingiausias vizitas, kuriam ruošiantis ir vertinant labai įvairias bei įdomias idėjas kilo sunkumų formuojant komandą. Nepaisant to, veikla pažintine prasme buvo ne tik nauja, bet įdomi ir prasminga tiek mokiniams, tiek mokytojams, kurie taip pat buvo į ją įtraukti.

Rinkosi įvairias temas

Trečiokas Daumantas Janecka, pristatydamas savo darbą „Chromosomų palyginimas mejozės metu skirtinguose organizmuose: žmogaus, vilkauogės ir svogūno ląstelėse“, prisipažino, kad su genetika susijusio tyrimo tema jam artima, nes ketina studijuoti mediciną, o per likusius metus gimnazijoje tęsti mokslinę veiklą bei dalyvauti respublikiniame Idėjų mugės konkurse.

Greta ir Roberta Šalčiūtės atliko tyrimą „Fermentų, galinčių skaidyti baltymus, nustatymas vaisiuose“. Jeigu tęstų jaunojo tyrėjo veiklą, mokinės sakė norėtų ištirti, kokių konkrečiai fermentų yra vaisiuose.

Jauniausia projekto dalyvė – Id klasės mokinė Austėja Simanavičiūtė (mokyt. R. Kučinskienė) tyrė anglies dioksido ir deguonies dujų koncentraciją Prienų mieste, o trečiokė Kristina Bendinskaitė – vandens telkinių užterštumą. Tyrimo metu Kristina nustatė, kad daugiausiai nitratų yra šulinio vandenyje, o švariausias – šaltinio Revuonos g. vanduo. Jaunoji tyrėja prisipažino, kad šis tyrimas ją „užkabino“ ir, jeigu būtų galimybė jį tęsti, norėtų ištirti, koks yra bakterijų kiekis visuose miesto vandens telkiniuose.

Darbų aptarimo metu buvo pristatyti ir kiti mokinių darbai. Akvilės Radzvilavičiūtės tyrimo tema – „Lėtai ir greitai veikiančių fermentų palyginimas“, Kristinos Žukauskaitės – „Fermentų poveikis metilintui ir nemetelintui DNR“, Domanto Milaševičiaus – „DpH, nitratų, magnio ir kalcio koncentracijų nustatymas dirvožemyje“, Karolinos Matusevičiūtės – „Eterinių aliejų gamyba“, Kamilės Bandonytės – „Augalų lapų pigmentų ekstrahacija, cheminių medžiagų poveikis a ir b chlorofilui“, Akvilės Celiešiūtės – „Vitamino kiekio nustatymas vit. C tabletėje, termiškai apdorotoje ir neapdorotoje citrinoje“, Monikos Iešmantaitės – „Augalų pigmentų išskyrimas ir jų panaudojimo galimybės dažymui bei kaip indikatorių“, Giedrės Valentinaitės – „Muilo gamyba ir jo savybių palyginimas“ .

Aušra Radžiūnaitė atliko oro užterštumo anglies dioksidu tyrimus, o Laurynas Juravičius – mikrobiologinius tyrimus Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Laurynas įvairioje terpėje „augino“ bakterijas ir grybus. Jis išsiaiškino, kad pinigai – pati nešvariausia terpė, kurioje išaugo kur kas daugiau bakterijų, negu ant kitų gimnazijoje paimtų tyrimo objektų.

Marijus Giraitis tyrė mutagenų įtaką pelėsio vystymuisi. Jis teigė, kad ateityje norėtų tyrinėti įvairesnių medžiagų – galbūt eterinių aliejų, česnako, čiobrelių ir kitų – poveikį pelėsiui, taip pat ištirti, ar įmanoma namuose įsiveisusį pelėsį išnaikinti be cheminių priemonių. VU mokslininkai palinkėjo Marijui ir kitiems projekte dalyvavusiems mokiniams suformuluoti konkrečias temas, kurioms įgyvendinti reikės įrangos ar mokslininkų pagalbos, ir parašyti, o jie savo ruožtu pasistengtų sudaryti sąlygas tęsti mokslinę veiklą.

Mokslininkai liko patenkinti

Po šių atliktų tyrimų mokiniai dar turės parengti mokslinius darbų aprašymus. „Ateityje visi MoMoLab‘e dirbę mokiniai galės bet kada apsilankyti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro stacionarioje laboratorijoje du kartus po 3 dienas ir pratęsti savo mokslinius darbus, o perspektyviausių mokslinių darbų idėjas teikti konkursui „Idėjų mugė“ bei Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursui. Tačiau ir kitos idėjos neliks užmirštos: jas patobulinus galima bus dalyvauti įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose.

Mokslininkai liko patenkinti „Žiburio“ gimnazijos mokinių susidomėjimu, atsakingumu, kruopštumu atliekant tyrimus. Pasak dėstytojų, mokiniai kantriai ir kruopščiai atliko užduotis bei noriai siekė geriausių rezultatų, nenusiminė, jeigu bandymai nepavyko ar teko juos pakartoti. Dauguma jaunųjų tyrėjų džiaugėsi, kad turi puikias sąlygas įgyvendinti  savo mokslinę idėją ir visi prasitarė, kad norėtų tęsti mokslininko darbą ateityje.

Europos Sąjungos finansuojamas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro vykdomas projektas sudomino jaunuosius tyrėjus, paskatino toliau gilintis į gamtos mokslo sritis ir mažais žingsneliais keliauti projekto dalyvių siūlomu jaunojo tyrėjo keliu. Tai puiki galimybė mokiniams dar mokykloje įgyti mokslinio darbo įgūdžių, o mokytojams kelti kvalifikaciją, kurios reikia norint vadovauti mokinių mokslinei tiriamajai veiklai.

Planuojama, kad mobilioji laboratorija ir Vilniaus universiteto mokslininkai aplankys 80 šalies mokyklų. Modernia moksline įranga, leisiančia jau mokykloje atlikti mokslinius tyrimus, galės pasinaudoti įvairiose Lietuvos vietovėse gyvenantys mokiniai, o projektas paskatins daugiau jaunų žmonių ateityje rinktis mokslininko profesiją.

Roma Sinkevičiūtė