Sausio 13-oji Balbieriškio pagrindinėje mokykloje
Žmonės visada nori apčiuopti neapčiuopiamą, pamatyti nematomą, išgirsti negirdimą, suskaičiuoti nesuskaičiuojamą. Toks visur esantis ir niekur nesantis laikas, kurį mes kartais norime pagauti, aplenkti, sustabdyti… Laikas į šiandieną atiteka iš nematomų tolių. Galima gyventi ir nejausti jo tekėjimo. Galima manyti, kad viskas prasidėjo mumis ir viskas su mumis baigsis. Tačiau kiekviena diena bus žymiai spalvingesnė, gilesnė, jei žinosime, kas į ją atiteka, kokios nematomos požeminės upės atplukdo praeitin nugramzdintus įvykius, sukaktis, faktus ir žmones…
Jau 23-iąjį kartą minėjome Laisvės gynėjų dieną, septintą kartą mūsų mokykla dalyvavo pilietiškumo akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Tą žiemišką rytą klasėse uždegėme žvakeles – amžinybės ir vilties simbolį, o po to susirinkome į aktų salę kartu pagerbti mūsų Laisvės gynėjų. Susimąstyti, susitelkti skatino mokytojos O. Žvirblienės vadovaujamo dailės būrelio narių plakatų „Laisvės kaina“ paroda, o devintokės T. Juodinskaitės ir Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro vadovės N. Senavaitytės atliekamos dainos padėjo pajusti vienybę.
Mokyklos direktorius S. Valančius pasidalino prisiminimais, kadangi jam pačiam teko dalyvauti ginant Parlamento rūmus. Uždavęs mokiniams klausimą, kiek jų drąsiai stotų ginti savo tėvynės laisvės, direktorius pateikė videosiužetą, kuriame Lietuvos jaunuoliai dalinasi mintimis, ką jiems reiškia tėvynės laisvė, kodėl verta dėl jos kovoti. Socialinė pedagogė A. Marcinkevičienė visiems renginio dalyviams išdalino akcijos simbolius – neužmirštuolių žiedelius. Mokyklos tolerancijos centro vadovas V. R. Sidaravičius palinkėjo atminti žuvusius laisvės gynėjus su džiaugsmingu dėkingumu, juk laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis.
Lietuvių kalbos mokytojos J. Grigutienės parengti aštuntokai deklamavo eiles apie laisvę. Istorijos mokytoja D. Staniulytė pristatė trumpą skaidrių pranešimą, primenantį 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Devintokai Andrius, Monika, Karolina ir Olivija pristatė 14 žuvusiųjų trumpas biografijas, juos pagerbėme tylos minute. Minėjimą užbaigėme iniciatyvos „Neužmiršk“ žodžiais: „…Žuvusius ir nukentėjusius kovojant už Lietuvos laisvę atminkime ne liūdesiu, o džiaugsmu ir dėkingumu. Parodykime, kad jų dovana ateities kartoms neliko pamiršta. Parodykime, kad mūsų daug. Kad esame dėkingi. Kad laisvai kurdami dabarties Lietuvą esame įsipareigoję vertinti ir atsakingai naudotis laisvės dovana“.
Balbieriškio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Daiva Staniulytė
