Apie Birštono krašto kovas už laisvę
Visai neseniai išėjo Birštono muziejaus istoriko, fondų saugotojo Vytauto Kuzmicko sudaryta knygelė „Birštono kraštas ir kaimynai kovoje už laisvę 1863–1864 metais“. Apie šį gražų įvykį, kuris vainikavo 1863 metų sukilimo 150 -ąsias metines, kalbamės su jos sudarytoju.
Šiais metais Birštone vyko visas ciklas renginių, skirtų 1863 metų sukilimo 150-ųjų metinių minėjimui. Kaip sakė istorikas, kovo mėnesį buvo suorganizuotas renginys su meno mokyklos mokiniais, gegužę – muziejų nakties tema, susieta su sukilimu ir jos žymių dalyvių artimaisiais, birželio 27 d. surengta tarptautinė konferencija „Kaimyniniai kraštai kovoje už laisvę 1863–1864 m. Viltys, netektys ir tragedijos“, kurioje dalyvavo ir pranešimus skaitė Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus, svečias iš Lenkijos Suvalkų švietimo mokymo centro istorikas Andžejus Matusevičius ir kt. Šiame leidinyje yra sudėti jų pranešimai.
„Rugsėjo mėnesį Europos kultūros paveldo dienų metu buvo surengta pažintinė ekskursija1863 m. sukilimo pėdsakais, aplankant Žvėrinčiaus mišką, Nemajūnus, Panemunio kaimą ir kt. Kaip žinome, pats Birštonas ir dabar renovuotas istorinis kurhauzas buvo labai svarbūs šiame sukilime. Mano sudarytas leidinukas užbaigė visus šių metų renginius. Esu labai dėkingas plačių pažiūrų žmonėms, prisidedantiems prie savo krašto istorijos puoselėjimo. Pirmiausia norėčiau padėkoti Seimo nariui Andriui Palioniui ir Juozo Palionio labdaros ir paramos fondui už finansinę paramą, Seimo nario padėjėjai Valei Petkevičienei, Rasai Zdanavičienei, Birštono savivaldybei, Savivaldybės vyriausiajai kalbos tvarkytojai Rimantei Kurkauskaitei už bendradarbiavimą ir nuoširdumą, už idėjos palaikymą“, – sakė V. Kuzmickas.
Prie šios knygelės išleidimo savomis lėšomis prisidėjo ir pats V. Kuzmickas.
Kas gi paskatino istoriką imtis tokio darbo, surinkti nemažai medžiagos apie 1863 metų sukilimą ir jame dalyvavusius iškilius politinio ir kultūrinio elito atstovus? Pasak Vytauto, jį visada traukė ir traukia istorija, o ypač įdomios asmenybės. Tokios kaip bajorai Bartoševičiai, kurie daug prisidėjo prie sukilimo organizavimo, palaikymo ir vyksmo. Istorikas nusiteikęs iš naujo atrasti Birštoną, kitokias ir tiesas, ir istorijas. Pasak jo, dar neištyrinėti Nemajūnai, kurių bandymo kurti savivaldą120 m. sukaktį minėsime kitais metais. O prie istorijos ir istorinių kūrinių leidybos daugiausia turi liestis istorikai, kurie atskleistų objektyvią tiesą. Juk muziejai be istorijos – niekas. Mes nežinome, kas istorine raida domėsis po 100 ar 200 metų ir kokią tiesą jie norės žinoti.
Leidinukas nedidelės apimties, tačiau gražiai iliustruotas, suprantamai parašytas, išdėstyti istoriniai įvykiai susiję su 1863 metų sukilimu ir mūsų kraštu bei už tas pačias idėjas ir laisves kovojusiais kaimynais lenkais. Kaip sakė V. Kuzmickas, šios knygelės išleista tik 200 egzempliorių, tad juos gaus visos bibliotekos, mokyklos ir ta visuomenės dalis, kuri domisi istorija ir asmenybėmis.
Stasė Asipavičienė
