Gydo knygos išmintis
Lapkričio 8 dieną, Birštono kurhauze vyko konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Joje dalyvavo bibliotekų darbuotojai ir kartu dirbantys psichologai, pranešimus skaitė žinomi lektoriai, psichoterapeutai.
Konferencijos dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir Humanistinės-egzistencinės psichologijos instituto direktorius profesorius Rimantas Kočiūnas.
Pirmojo plenarinio posėdžio moderatoriai buvo Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir Birštono VšĮ sanatorijos „Tulpė“ direktorė Liucija Patinskienė. Jos supažindino su biblioterapija ir jos taikymu pacientų sveikatinimui.
Žinoma rašytoja, gydytoja terapeutė dr. Jūratė Sučylaitė skaitė paskaitą „Gydančio žodžio paieškos: interaktyvioji bibliografija“. Ji šį gydymo metodą siūlo taikyti ir sveikiesiems profilaktikai, ir sergantiesiems. Pasak J. Sučylaitės, jau gilioje senovėje žyniai giesmėmis, žodžiais stiprino atskirų individų ir visos genties dvasinę sveikatą. Juk netradicinė medicina yra toks pagalbos būdas, kai panaudojami natūralūs gamtos ir dvasiniai veiksniai, stiprinantys tai, kas žmoguje sveika, padedantys adaptuotis, išgyventi esamomis sąlygomis bei silpninantys neigiamą aplinkos poveikį.
Gydytoja psichoterapeutė Jūratė Sučylaitė jau kelerius metus taiko poetinę terapiją ligoniams ir sveikiems žmonėms. Gydymas poezija: eilėraščių analizė, kūrybiškas rašymas, anot psichoterapeutės, yra geras būdas atgaivinti pojūčius, ugdyti jausmus ir gyvąją kalbą, sutaikančią su atšiauriu pasauliu ir leidžiančią geriau suvokti, kas iš tiesų esame, kokie jausmai ir mintys gyvena mumyse. Taigi biblioterapiją galima pagrįstai laikyti netradicine medicina, kuri padeda pagyti mūsų sielai, ją stiprindama, o kartu ir išlaisvindama.
Knygos ir poezija padeda ne todėl, kad pateikė kažkokius stebuklingus receptus, o todėl, kad pateikia išmintingus atsakymus. Atsakymus, kurie atėjo kaip nušvitimas tiems žmonėms, kurių patirtys aprašytos. Tai lyg susitapatinimas ir išgyvenimas dvasiniame lygmenyje, padedantis lengviau rasti išeitį iš susiklosčiusios situacijos.
Klaipėdos universiteto komunikacijos katedros docentė Daiva Janavičienė perskaitė pranešimą „Biblioterapija ir biblioteka“, o psichologas Timas Petraitis įdomiai kalbėjo tema „Pagalbininkas darbe ir gyvenime – Jurgis Gimberis“.
Pranešimą „Eklektiškos biblioterapijos taikymas Radviliškio psichikos sveikatos centre“ skaitė socialinis darbuotojas Vytautas Mikalauskas.
Antrojo plenarinio posėdžio moderatorės buvo Birštono viešosios bibliotekos bibliotekininkė Stefanija Puskunigienė ir Birštono VšĮ sanatorijos „Tulpė“ psichologė Brigita Gelumbauskienė.
Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius pasidžiaugė kurorto „kitoniška biblioteka“, kuri tarnauja ne tik savivaldybės žmonių poreikiams, bet tenkina ir kurorto svečių, poilsiautojų norus bei pageidavimus. Jis priminė, kaip gimė biblioterapijos projektas, kaip buvo diskutuojama skiriant lėšų jam įgyvendinti.
Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojos Daiva Širvaitė ir Rasa Vaišvilienė kalbėjo tema „Nauji klinikiniai tyrimai apie biblioterapijos taikymą psichikos sveikatos srityje“. Pasak pranešėjų, biblioterapija padeda įgyti naujų įgūdžių, labai tinka besiskundžiantiems nerimu ir sergantiems depresija žmonėms. „Geros nuotaikos vadove“ kiekvienas ras patarimų. Knyga turi būti informacijos šaltinis, susijęs su paciento problemomis, kur jis ras jį dominančius atsakymus, pamąstymus, panašius išgyvenimus, kuriuos jis pats patiria.
Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos darbuotojos Simona Žilienė ir Rita Venskūnienė skaitė pranešimą „Biblioterapijos ir dailės terapijos sintezė vaikų ir jaunimo dienos centro ir bibliotekos kontekste“. Pasak pranešėjų, biblioterapijos tikslas vaikų dienos centre – įtakoti teigiamus sociokultūrinius pokyčius, ginti silpnosios bendruomenės dalies, vaikų ir suaugusiųjų interesus, teikti socialinę, mokymosi, informacinę ir kultūrinę paramą socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms.
Ne paslaptis, kad yra daug probleminių šeimų. Problemų kyla dėl netinkamo elgesio šeimoje, agresijos ir patyčių mokykloje, nerimo ir įvairių netekčių. Turintiems sunkumų vaikams biblioterapia yra vienas iš elgesio koregavimo būdų. Biblioterapijos metu vaikas susitapatina su kūrinio veikėju, kuriame įžvelgia save, ir kartu randa sprendimo būdą.
Dienos centro vaikų grupėje siekiama emocinių žinių ugdymo, savęs ir kito pažinimo, empatijos, socialinio prisitaikymo, emocinės kompetencijos, savo problemos suvokimo. Vaikai savo piešiniuose piešia nerimą, pyktį ir kitas neigiamas emocijas, apie jas kalba, išsako savo nuomones.
Šiemet sukanka penkeri metai, kai Birštono viešoji biblioteka bendradarbiaudama su „Tulpės“ sanatorija taiko biblioterapijos metodą jos pacientams ir kurorto gyventojams.
Sumanymas buvo pradėtas įgyvendinti padedant psichologei psichiatrei G. Petronienei, dalyvaujant seminare „Psichologiniai biblioterapijos aspektai“. 2008 metais buvo projektas „Knyga gali tau padėti“, vėliau – „Biblioterapija – naujos erdvės, didelės galimybės“, 2010 metais – „Biblioterapija ir meno terapija Birštono savivaldybės gyventojams“. Šiais metais vykdomas projektas „Menų terapija Birštono savivaldybės gyventojams“.
– Sanatorijoje pacientai būna neilgai, tad ir dalyvauja tik 2-3 užsiėmimuose.Nepaisant to, atsiliepimai labai geri. Susirinkę žmonės prie arbatos puodelio skaito tekstus, juos aptaria, analizuoja, svarsto, kaip elgtųsi toje situacijoje, kurioje atsidūrė veikėjas. Dažnai patirtas emocijas bandoma nupiešti, – kalbėjo B. Gelumbauskienė.
S. Puskunigienė, vedanti biblioterapijos užsiėmimus kartu su B. Gelumbauskiene, patvirtino, kad knyga tikrai turi didelį gydomąjį poveikį. Todėl moterys pasiryžusios ir ateityje rašyti ir vykdyti projektus, nes neabejoja jų nauda.
Vėliau vyko praktiniai užsiėmimai. Vienoje salėje konferencijos dalyviams užsiėmimą vedė J. Sučylaitė, o didžiojoje – Aleksandras Alekseičikas.
Konferencijos dalyviai labiausiai laukė susitikimo su garsiuoju lietuviškosios psichoterapijos kūrėju, nusipelniusius Lietuvos gydytoju Aleksandru Alekseičiku. Gydytojas psichoterapeutas yra aprašęs šį metodą ir savo patirtį. Biblioterapiją sėkmingai naudoja kaip vieną iš psichikos ligų gydymo komponentų.
Kas gi ta biblioterapija? Tai gydymas knygomis, gydymas skaitymu, kuris jungiamas su vaizdu, kuris veikia ir padeda gerai jaustis savyje ir pasaulyje geriau gyventi. Pasak A. Alekseičiko, žmogaus sveikata – tai sugebėjimas iš naujo suvokti vidinio ir išorinio pasaulio visumą. Jei nesugebame, esame kaip voverės rate. Tikras meninis skaitymas – tai aiškiaregystė, atgaminanti raides, žodžius ir garsus.
Po trumpo pokalbio su auditorija, buvo pakviesti 10 savanorių, kurie dalyvavo praktiniame užsiėmime. Kiekvienas turėjo garsiai įvardinti savo problemą. Buvo įvardytas per didelis jautrumas ir kaltės jausmas, per didelis atvirumas, vienišumo jausmas, pagarbos savo tėvams trūkumas ir kt.
Gydytojo padėjėja Jolanta buvo paprašyta perskaityti tekstą. Ir labai greitai tą problemą turintis žmogus pasakė, kad dabar ji sumažėjo. Na, o kalbant apie pagarbos ir meilės tėvams trūkumą buvo gana įdomiai pasakyta: „Neteisk tėvų už jų klaidas, nes galbūt jūs ir esate didžiausia klaida“.
Negalintiems ar nepajėgiantiems pasakyti tiesos į akis, buvo perskaityti vaikų laiškai Dievui. Jie rašė viską, ką galvojo, ką tuo metu jautė. Svarbiausia – nuoširdumas.
O ką atsakyti tiems, kurie vis graužiasi, kad ką nors ne taip padarė? Tiems pacitavo žodžius: „Jeigu aš dar kartą gyvenčiau, būčiau linksmesnė, daugiau kvailiočiau, daugiau keliaučiau, mažiau pykčiau, daugiau valgyčiau ledų. Jei būtų leista gyventi antrą kartą, anksti pavasarį vaikščiočiau basa, prisirinkčiau daugiau saulučių. „Taigi atrodo, kad mes daugiau turime gailėtis to, ko nepadarėme, ko, turėdami galimybę neišbandėme.
Įdomu buvo išgirsti ir atsakymą į klausimą, kaip patraukti vaikus prie knygų, kaip su jais kalbėtis. Atsakymas buvo įdomus: „Jei mokėsi kalbėti – jūsų klausysis, jei mokėsit prašyti – būtinai jums bus duota“.
Pasirodo, daug galių žmogus turi savyje, tik nemoka jų atrasti. Gydantį poveikį duoda tik geros ir kokybiškos literatūros skaitymas. Gydomąjį poveikį lemia mūsų poreikiai ir tos problemos, kurios neduoda kokybiškai gyventi ir gerai jaustis.
Pasak psichologų, gydanti ir padedanti žmogui susigaudyti savyje yra ta knyga, kuri skatina ieškoti, keisti savo požiūrį į situaciją, per kūrinio veikėjus atrasti savąjį „aš“.
Stasė Asipavičienė
