Dviejų dešimtmečių dokumentai ir pasikeitimai kurorte 1953-1963 m.

Iš negausių pokario dokumentų, aktų, skundų susidarome vaizdą apie to meto sanatorijos Nr. 1 („Tulpė“) ir VPSCT sanatorijos Nr. 2 („Spalis“) veiklą. Jose dirbo po 3 gydytojus. Sanatoriją „Tulpę“ anglimis ir malkomis apšildė vietinė katilinė, tad ji jau dirbo ištisą sezoną. 1953 m. „Tulpę“ iš direktoriaus Paukštės perėmė sovietinis aktyvistas Briedis (vardai nenurodyti). „Pagal turimus duomenis Tulpėje“ 1952 m.  gydėsi 1405 pacientai, daugiausia širdies ir kraujagyslių bei virškinimo trakto susirgimus – 500, kiti – judėjimo sutrikimus po traumų, artritą, nervų sistemos susirgimus. Apie 80 moterų gydėsi ginekologinius susirgimus („Birštono kurorto 1947-1952 m. byla, p. 85, Birštono muziejaus fondai).

Kurorto statiniai

Kurorte 1953 m. veikė 4 mineralinių vandenų šaltiniai: „Vytautas“, „Birutė“, „Taika“ ir „Aldona“. Kurorto darbui buvo vadovaujama iš Kurorto valdybos pastato. Neblogos buvo „Didžioji“ ir „Baltoji“ vilos, „Gulbės name“ poilsiautojai maitinosi. Bendrabutyje „Ramunė“ (dabar Birštono muziejus) gyveno kurorto gydyklų dirbantieji. Sanatorijos, šaltiniai minėtu laikotarpiu buvo aptverti tvoromis. Nuo 1948 m. veikė mineralinio vandens pilstymo įmonė. Pacientai buvo priimami dar tarpukaryje pastatytame poliklinikos pastate. Nemažai dėmesio buvo skiriama parko, vandens fontano prie „Didžiosios vilos“ bei klombų ir oranžerijos priežiūrai. Veikė mineralinės vonios, purvo gydykla ir fizioterapijos kabinetas. Kurorte 1953 m. atsirado skulptūrų, kurių pastatymui buvo skirta 24000 tuometinių rublių.

Įdomu tai, kad kurorte veikė meteorologinė stotis ir aerodromas. Nuo 1949 m. Birštono progimnazija (po metų – septynmetė mokykla) įsikūrė buvusioje girininko A. Kabašinsko viloje. Nurodomi 4 kurortui priklausę gyvenamieji namai. Autobusų eismas atnaujintas nuo 1947 m.

Aprūpinimas transportu

Minėtu laiku abiem sanatorijoms buvo skirta 1 sanitarinė mašina. Sanatorija „Tulpė“ turėjo vieną sunkvežimį „Gaz-51“ ir du sunkvežimius „Gaz-AA“. Tokius pat  sunkvežimius turėjo ir sanatorija „Spalis“. Kurorto valdyba turėjo sunkvežimį „Gaz-51“, 1948 m. jai  buvo paskirtas automobilis „Pobeda M-20“.

Pagalbinis ūkis

1953 m. kurortas turėjo pagalbinį ūkį, kuriame buvo du arkliai ir dvi karvės. Šiltadaržiuose buvo auginamos daržovės.

1963 m. kurorto ženklai

1963 m. Prienų rajono Birštono gyvenvietės DŽDT vykdomojo komiteto pirmininkė Adelė Korsakovienė rašė pažymą Lietuviškos tarybinės enciklopedijos vyriausiajai redakcijai apie Birštoną. Tai leidžia neabejoti jos objektyvumu. „Birštono miesto tipo gyvenvietės teritorija sudaro 201 ha bendro ploto. Šiuo metu gyvenvietėje 18 gatvių. Bendras gyvenamasis fondas yra 8 460 kv. m, komunalinis – 4150 kv. m, individualus – 4310 kv. m.  Veikia mineralinio vandens pilstymo įmonė „Vytautas“, kuri nuo 1948 m. priklausė Kauno bealkoholinių gėrimų kombinatui. 1962 m. pradėta statyti nauja mineralinio vandens pilstymo įmonė su visais automatiniais įrengimais. Dabartinė gamybos apimtis – 4500 mln. butelių mineralinio vandens. Įmonėje perdirbami mineraliniai vandenys: „Vytautas“, „Druskininkai“.  Sanatorijose „Tulpė“ ir „Spalis“ veikia vandentiekis ir kanalizacija. Asfaltuotų gatvių iš viso 4 km, išgrįstų gatvių nėra. Gyvenvietėje 5 aikštės ir 2 parkai, gausiai lankomas Vytauto kalnas. Autobusai kursuoja Kauno, Vilniaus, Druskininkų ir kitais maršrutais. Veikia vienas 80 vietų viešbutis ir restoranas „Birštonas“. Birštono gyvenvietėje veikia ambulatorija, vaistinė, ligoninės nėra. Vasaros ir žiemos mėnesiais veikia dvi sanatorijos: „Spalis “ ir „Tulpė“. Sanatorijoje „Spalis“ – 320 vietų, sanatorijoje „Tulpė“ – 400 (imama per vieną užvažiavimą). Birštono gyvenvietės teritorijoje veikia šaltiniai: „Taikos“, „Vytauto“, „Jaunystės“, J. Gagarino vardo, gręžinys Nr. 2 ir kt. („Birutės“ šaltinis neįvardintas – V. K.).

Birštono turistinė bazė įsikūrusi 1958 m. kairiajame Nemuno krante, Alksniakiemio šile. Per sezoną apsilanko 3500 turistų, vienu metu bazėje sutalpinama apie 200 turistų. Čia puikiai įrengtos 2 vilos, valgykla, šokių estrada, palapinių miestelis. Gretimai veikia mineralinio vandens šaltinis „Jaunystė“. Už 0,5 km nuo turistinės bazės įsikūrusi pionierių stovykla, o kitame Nemuno kilpos krašte – jaunimo stovykla. Birštone gyvenvietėje veikia biblioteka nuo 1948 m. Šiuo metu knygų fondas – 20000 egz. Kino filmai demonstruojami sanatorijų klubuose.

Birštono gyvenvietėje yra 1 vidurinė mokykla, kurioje mokosi 404 moksleiviai, kitų švietimo įstaigų gyvenvietėje nėra. Kitos įstaigos: kooperatyvas, buitinio gyventojų aptarnavimo paviljonas, ryšių skyrius, vaikų darželis lopšelis.

1958-1962 metais pastatytas viešbutis, vidurinė 3 aukštų mokykla, 2 aukštų buitinio aptarnavimo paviljonas, 100 lovų korpusas sanatorijoje „Spalis“, praplėsta valgykla. Sanatorijoje „Tulpė“ pastatyta moderni valgykla „Pavasaris“. Nuo 1945 metų pastatyti 36 komunaliniai namai ir 301 individualus namas. Šiuo metu yra statomas 12 butų namas ir mineralinio vandens pilstymo įmonė“ (Birštono gyvenvietės DŽDT VK 1963 m. 11 mėn. raštas Nr. 201, Birštono muziejaus fondai).

Pasikeitimai akivaizdūs. Tada Birštonas dar daug kuo priminė kaimą, ypač savo sukežusiais pastatais.

Nuotraukos iš Birštono muziejaus fondų

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas