home Birštone Birštono ugniagesių džiaugsmai ir rūpesčiai

Birštono ugniagesių džiaugsmai ir rūpesčiai

Kauno PGV Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Birštono komandoje dirba 14 ugniagesių gelbėtojų ir vadovas. Yra keturios pamainos. Ugniagesiai budi po parą.

Padovanojo skalbimo mašiną

Praėjusią savaitę Kauno PGV Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Birštono komanda sulaukė dovanos iš Juozo Palionio labdaros ir paramos fondo – naujos skalbimo mašinos.

Birštono komandos viršininkas Algis Bucevičius džiaugėsi, kad nuo šiol grįžę iš gaisro ar gelbėjimo darbų visada galės išskalbti drabužius – nauja, talpi mašina tikrai „nesiožiuos“.

Senoji, tarnavusi daugiau kaip 11 metų, taip pat buvo padovanota Juozo Palionio labdaros ir paramos fondo. Naują skalbyklę atvežė, padėjo prijungti ir supažindino su jos veikimu Seimo narys Andrius Palionis.

Automobiliai – pasenę

Pasak komandos viršininko A. Bucevičiaus, skalbyklė – ne didžiausia problema. Praėjusią savaitę naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Birštono ugniagesiai ko ne pusę paros buvo likę su nevažiuojančiu automobiliu, nes nuvykus į Siponis gesinti degančio šiukšlių konteinerio, „atsisakė“ kuro siurblys.

Birštono komandos „ZIL-ą“ iki pietų meistrai sutaisė ir ugniagesiai gelbėtojai vėl buvo pasiruošę vykti į pagalbą.

Birštono ugniagesiai šiuo metu turi vienintelį automobilį ZIL, kuris yra pagamintas 1993 m. Tai toli gražu ne pats seniausias, kuriais gaisrus gesina ir gelbėjimo darbus atlieka Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Prienų PGT viršininko Gintauto Baltrimo teigimu, vidutinis automobilių amžius – 35-eri metai. Antrasis birštoniškių automobilis –1981 m. pagamintas SCANIA – nuo kovo mėnesio neeksploatuojamas, nes yra fiziškai ir morališkai pasenęs, jame nėra gelbėjimo įrangos, todėl jį kapitališkai remontuoti būtų „negaspadoriška“.Jau trejus metus ši komanda laukia naujo (ar apynaujo) automobilio. Kada jį gaus, priklauso nuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.

Labai tikimasi, kad automobilių parkas atjaunės, jei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gaus ES finansavimą, skirtą naujiems automobiliams įsigyti. Tačiau ir čia iškyla problemų – kai kurių modelių naujieji MAN yra per aukšti ir netelpa į garažus.

Liepsnas malšina keli automobiliai

Per metus birštoniškiai gesinti gaisrų arba atlikti gelbėjimo darbų išvažiuoja vidutiniškai po 90 kartų. Jie vyksta ne tik į Birštono savivaldybę, bet visur, kur prireikia pagalbos. Pasak ugniagesių, vienas automobilis gali užgesinti tik degantį konteinerį (kaip buvo prieš savaitę), o į visus kitus gaisrus siunčiamų automobilių skaičius priklauso nuo objekto, kuriame kilo gaisras, pavojingumo klasės. Kiek automobilių reikia, sprendžia BPC specialistai kartu su pirmojo į gaisrą atvykusio ekipažo ugniagesiais.

Ir žmonių kalbos, kad ugniagesiai gesinti gaisro atvažiavo be vandens, neturi pagrindo, nes viena automobilio cisterna (3 m3) ištuštinama maždaug per 5 minutes. Taigi kartais vieni automobiliai dirba „taksistais“ – vežioja vandenį, o kiti juo malšina liepsnas.

Atrodo, kad Birštono savivaldybėje kur bepasisuksi – ten arti Nemunas, bet kartais jo vandenį sunku pasiekti. Tuomet sujungiamos kelios 8 metrų ilgio rankovės (žarnos) ir cisternos užpildomos vandeniu.

Mieste – paprasčiau, nes vanduo imamas iš hidrantų, kurių kurorte ir Birštono vienkiemyje yra beveik 100.

Didžiausia bauda – gyvybės netekimas

Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse ugniagesiai gelbėtojai nuolat vykdo įvairias prevencines akcijas, kurių metu tikrina krosnis ir dūmtraukius, ragina nedeginti pernykštės žolės, siekia, kad dūmų detektoriai būtų įrengti kiekviename būste ir kt. Juk nuo kiekvieno būsto savininko priklauso, ar gyvenamasis būstas yra saugus, ar laikomasi elementarių reikalavimų.

Prienų PGT vyriausiasis specialistas Darius Giraitis sakė, kad jo, aplankiusio tūkstančius būstų, jau, atrodo, niekas neturėtų stebinti. Vis tiek kartais nustebina iš lentų sukaltas dūmtraukis ar klausimas – kokia bauda gresia, jei namuose nebus įrengtas dūmų detektorius.

„Gali sumokėti didžiausią baudą – netekti gyvybės“, – tokį atsakymą visiems abejojantiems dūmų detektorių nauda pateikia specialistas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close