Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai – 110 metų

XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia buvo svarbi Birštono kurorto tikintiesiems. Caro valdžiai uždarius karmelitų vienuolyną Vilniuje, 1899 m. į Birštoną klebonauti atvyko karmelitų vienuolis kunigas Albertas Rubša OC (1829–1904).

Vos tik pradėjęs eiti parapijos klebono pareigas, kunigas Albertas Rubša OC greitai suprato, kad besivystančiam Birštono kurortui, didėjant poilsiautojų skaičiui, laikas pasirūpinti ir maldos namais – vietoje esančios medinės Šv. Judo Tado bažnyčios pastatyti mūrinę. Nors būdamas garbaus amžiaus, bet matydamas šį poreikį, jis pradeda rūpintis mūrinės bažnyčios statyba. Tuo metu dar galiojo naujų bažnyčių statybos ribojimai, kurie atsirado po 1863 m. sukilimo. Šis draudimas, kuris galiojo iki 1897 metų, buvo pasibaigęs, bet bažnyčios nebuvo statomos laisvai, todėl kunigas Albertas Rubša OC pradėjo rūpintis statyba. Gavęs leidimus statybai, 1900 m. mūrinės bažnyčios architektu pasirinkoVaclovą Michnevičių, kuris tuo metu buvo vienas autoritetingiausių bažnyčių statytojų. Tuo metu bažnyčių projektuose vyravo neogotikos stilius. Projektas buvo patvirtintas ir pradėti statybos darbai. Kadangi naujos bažnyčios vieta buvo numatyta ta pati kaip medinės, todėl pastaroji parduodama iš varžytinių 1902 m. birželio 16 d. už 550 rublių. Kertinis naujosios bažnyčios akmuo padėtas 1903 m. Netrukus mirė kunigas Albertas Rubša OC, kurio palaikai ilsisi Birštono senosiose kapinėse. Jo pradėtus darbus perėmė kunigas Jonas Karvelis. Statybos darbų priežiūrą vykdė architektas Edmundas Emilijonas Frykas. Bažnyčia buvo statoma septynerius metus. 1909 m. naujoji bažnyčia buvo konsekruota Šv. Antano Paduviečio titulu. Tai neogotikinė trijų altorių bažnyčia.

Bažnyčios interjero įrangą 1910 m. sukūrė garsus meistras Adomas Karalius. Vidaus erdvės dominuojantis objektas yra centrinis didysis altorius, kuriame kabo Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas su aptaisu. Atvaizdą ant lentų nutapė dailininkas Stanislovas Gobiata. Šių metų gegužės mėnesį aptaisus nuvalė Vilniaus dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai, dabar aptaisai blizga lyg nauji. Antrą didžiojo altoriaus tarpsnį sudaro trys bokštelių formos koplytėlės. Vidurinėje, virš Aušros Vartų Marijos paveikslo, įkomponuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, šoninėse koplytėlėse – skulptūros „Šv. Petras“ ir „Šv. Paulius“.

Šoniniame – dešiniajame – altoriuje, skirtame šv. Antano Paduviečio garbei, stovi natūralaus dydžio šv. Antano skulptūra. Antrame altoriaus tarpsnyje – paveikslas „Šv. Jurgis“. Kairiame altoriuje – Švč. Jėzaus Širdies skulptūra.

Bažnyčią puošia įspūdingi vitražai. 1984–1986 m. kunigas Mykolas Marijonas Petkevičius į Birštoną pakvietė jauną vitražų specialistą Vytautą Švarlį, kuris, sukūręs bažnyčioje įspūdingo grožio vitražus, pelnė pasitikėjimą ir kitiems darbams kurorte: vėliau sukūrė kultūros centro vitražą „Lietuva“ ir kitus. Vytautas Švarlys drauge su dailininku Andriumi Giedrimu vitražuose įamžino Lietuvos krikšto 600-ųjų ir Lietuvos globėjo šv. Kazimiero mirties 500-ųjų metinių sukaktis, kunigaikščius Mindaugą ir Vytautą Didįjį, vyskupus: Motiejų Valančių ir Valerijoną Protasevičių, šv. Jurgį, šv. Kankinį Maksimiljoną Kolbę, arkangelą Mykolą. Vitražai šiuo metu yra restauruojami ir dalis jų yra iškelti iš bažnyčios langų.

Be minėtų meno kūrinių, bažnyčioje kabo Čenstachavos Marijos ir palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslai.

Bažnyčios vargonus apie 1908 m. pastatė vargonų meistras Jonas Garalevičius. 1959 m. kapitaliai vargonus remontavo meistrai Stanislovas ir Liudvikas Černiauskai, o 1999 m. – vargonų meistras Laimonas Pikutis iš Vilniaus. Šiais vargonais grojo bažnyčios vargonininkai Kazimieras Stasiulevičius, Povilas Čiukšys, kurio sūnus Mindaugas šiuo metu vargonuoja ir vadovauja Birštono parapijos chorui. Jau keletą metų gyvuoja moterų ansamblis, kuriam vadovauja dainininkė Inesa Sėmėnaitė – Rutkauskienė. Vargonai puikiai skamba, todėl vasaros savaitgaliais vyksta koncertai, kuriuose groja profesionalūs vargoninkai, kūrinius atlieka žymūs solistai.

Nuo 1994 m. į Mišias kviečia, mirusįjį išlydi trys Graikijoje nulieti varpai. Vienas jų dedikuotas palaimintajam Teofiliui Matulioniui, antras – kunigui Marijonui Mykolui Petkevičiui, o trečiasis – visų kunigų garbei.

Bažnyčioje švenčiami Šv. Antano Paduviečio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos atlaidai. Džiugu, kad parapijoje gyvuoja tradicija atlaidų, liturginių švenčių metu eiti eucharistinę procesiją. Šią tradiciją palaiko parapijos klebonas dekanas mons. Jonas Dalinevičius. Mons. J. Dalinevičius tarnauja parapijoje ir rūpinasi bažnyčia nuo 1992 m.

Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje tarnavę kunigai:

1899–1904 m. – Albertas Rubša,

1904–1918 m. – Jonas Karvelis,

1918– 928 m. – Tadas Akstinas,

1928–1932 m. – Pranas Gaidamavičius,

1932–1938 m. – Pranas Cibulskis,

1938–1951 m. – Kazimieras Meškėnas,

1951–1957 m. – Jonas Jonys,

1959–1962 m. – Vytautas Sidaras,

1962–1969 m. – Vytautas Melkūnas,

1969– 987 m. – Marijonas Mykolas Petkevičius,

1987–1989 m. – Zigmas Gustainis,

1989–1992 m. – Gediminas Tamošiūnas,

1992–1992 m. – Robertas Rumša,

nuo 1992 m. iki dabar – mons. Jonas Dalinevičius.

110 metų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje meldžiasi tikintieji. Ne viena karta čia priėmė Pirmąją šv. Komuniją, patyrė Atgailos, Sutvirtinimo sakramentų malonę, ne vienas tūkstantis buvo palaimintų Santuokų, Krikštų. Šiandien jau trečią dešimtmetį bažnyčios gerove ir dvasiniu Birštono tikinčiųjų gyvenimu rūpinasi parapijos klebonas dekanas mons. Jonas Dalinevičius. Esame dėkingi, kad Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis prieš 27-erius metus Birštonui paskyrė uolų, darbštų ir atsakingą kunigą Joną Dalinevičių. Gerbiamam kunigui mons. Jonui Dalinevičiui dėkojame už bendrystę, linkime sveikatos ir sėkmingai baigti pradėtus darbus.

Parengė Birštono muziejaus muziejininkė Daiva Valatkienė