Paskutinio skambučio šventė gimnazijoje
Birštono gimnazijos abiturientams gegužės 23 dieną nuskambėjo paskutinis skambutis, pakviesdamas į paskutinę mokyklinę pamoką. Šiemet dvyliktąją klasę baigia 34 abiturientai.
Pati šventės diena prasidėjo šv. Mišiomis kurorto bažnyčioje, iš kurios visi iškilmingai, nešdami gimnazijos vėliavą, sugrįžo į mokyklą. Paskutinė pamoka, paskutinis skambutis…
Vėliau – iškilmės aktų salėje, į kurią abiturientus atlydėjo tie patys pirmokai, kuriuos jie rugsėjo 1-ąją, nedrąsius, nežinančius kas laukia, atvedė į pirmąją pamoką.
Dabar pirmokai jau šį tą išmoko per pirmus mokslo metus ir padainavo vyresniesiems draugams „Nykštukų dainelę“, linkėdami abiturientams gero kelio ir sėkmės egzaminuose.
Netrukus į sceną įėjo Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis Princas“ personažai: Princas, Lapė, Rožė, lydimi „Šios akimirkos planetos“, „Išminties akimirkos“ , „Susikaupimo akimirkos“ ir „Džiaugsmo akimirkos“. O kiek reiškia kiekviena akimirka, kiekvienas ištartas žodis, deja, kartais suvokiame per vėlai.
„Mažasis prince, viskas keičiasi. Ateina tokia diena, kai medis, po kuriuo tu slėpeisi nuo saulės, neatrodo toks aukštas ir ūksmingas, kai regis, kad jau nebetelpi savyje. Norisi išsiveržti iš įprastos aplinkos. Lapė, kuri visada rodės tokia išmintinga, nebepasako nieko įdomaus, o tavo Rožė, ji tiesiog taip įprastai graži. Negali nurimti. Supranti, laikas pokyčiams. Norisi ištrūkti, pamatyti dar daugiau, sužinoti, atrasti ir prisijaukinti kažką tokio, ko dar nepavyko niekam. Ir kodėl taip?
Taigi, kodėl taip, o ne kitaip būna ir mūsų gyvenime? Į tokį Princo klausimą, išmintingoji Lapė atsakė: „Tiesiog tu užaugai, mielas prince. Aš vis dar būsiu tavo prijaukinta Lapė, vis dar lauksiu tavęs. Žinau, vieną dieną tu suprasi, kad aš vis tiek esu labai įdomi ir ne iki galo prijaukinta, nes aš, kaip ir tu, augu ir keičiuosi. Aplink nėra nieko pastovaus. Tikiu, kad tu vėl ir vėl sugrįši pas mane… taip jau yra… Mes grįžtam, kai ieškom savęs, paskui atsispiriam į savo praeities stiprybę ir vėl išskrendam… Taip jau yra.“
Salėje visi klausėsi šių paprastų ir nepaprastai teisingų žodžių, suvokdami jų esmę. Ir jie jau išaugo, keičiasi ir nori save išbandyti. Taip, jiems dabar atrodo, kad jie labai daug žino, bet iš tikrųjų jie žino labai mažai, jie dar tik baigia gimnaziją ir ne tik pradės mokytis vienoje ar kitoje mokymo įstaigoje, stengsis įsigyti širdžiai mielą profesiją, bet iš tikrųjų pradės tikrą gyvenimo mokyklą, kurioje mokysis visą savo gyvenimą. Taip, abiturientai ieškos savo kelio, ieškos savęs, keisis, džiaugsis, klups ir vėl kelsis. Vieni tai įveiks, kitiems galbūt pasirodys per sunku, ieškos pagalbos ir tie, kam pavyks atsispirti nuo savo nesėkmių, džiaugsis radę kokią išmintingą Lapę…
Dar tik besiruošiantiems gyvenimo iššūkiams jauniems žmonėms atrodo, kad suaugusiųjų gyvenimas paprastas. Jie trokšta iššūkių, pokyčių, kurie savaime ateis į jų gyvenimą. Bet nė vieno pasaulyje žmogaus gyvenimas nėra toks, koks atrodo iš šono – jis pilnas paslapčių, kurias reikia įminti, kad pasielgtum teisingai, kad tavo gyvenimas būtų prasmingas, kad suprastum, kur slypi kiekvienos akimirkos grožis. Juk Princo Rožė ne veltui sakė: „Laikui bėgant tu suprasi, kad grožis slypi daug giliau. Plika akim jo nepamatysi… Patikėk, daug giliau…“
Turėjo ką abiturientams pasakyti ir gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius, primindamas, kad su kiekviena pabaiga ateina nauja pradžia. „Jūs baigsite gimnaziją ir pradėsite gyvenimo universitetą. Svajokite, aukite ir drąsiai eikite užsibrėžta kryptimi. Todėl linkiu, kad jūsų žodyne būtų daug gražių žodžių, o tarp jų ir ačiū, prašau, užjaučiu, dėkoju, kad sulauktumėt daugiau pagarbos iš aplinkinių“, – sakė direktorius.
Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė taip pat linkėjo abiturientams drąsos ir stiprybės užbaigiant svarbų savo gyvenimo etapą. A. Žiūraitienė visai grupei abiturientų įteikė diplomus už dalyvavimą įvairių dalykų olimpiadose. Kai kurie gavo net po kelis diplomus už tai, kad ne tik sėkmingai dalyvavo, bet ir užėmė prizines vietas ar net tapo nugalėtojais. Štai Nerijus Pūras kiekvienais metais informatikos ir matematikos limpiadose tapdavo nugalėtoju ir gavo ne vieną diplomą ar padėką.
Abiturientai gimnazijos direktoriui (mokyklai) įteikė dovaną – paveikslą su mažuoju princu, o direktoriaus pavaduotojai Astai Ferevičienei – didžiulę puokštę gėlių ir šakotį.
Perėmę simbolinį raktą vienuoliktokai taip pat linkėjo sėkmės vyresniesiems ir dovanų skyrė bendrą dainą, o mokinių parlamento prezidentei Gretai Mikailaitei už jos nuoširdų ir atsakingą darbą mokinių parlamente įteikė padėką ir gėlių.
Paskutinio skambučio šventės proga dainavo geriausios Birštono gimnazijos dainininkės: sesės Austėja ir Adrija Suchockaitės, Agnė Beliūnaitė ir Emilija Radvilavičiūtė.
Šventė baigėsi, laukia atsakingas egzaminų laikotarpis, vėliau studijų pasirinkimas ir nežinomybė – kas laukia už kito gyvenimo posūkio…
