Atsigręžkime į gamtamokslinį ugdymą

Jau nuo 1997 m. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas organizuoja akademiko Jono Janickio chemijos konkursą moksleiviams. Jo tikslas – sudominti moksleivius chemijos mokslu, suteikti jiems galimybę įvertinti savo žinias, susipažinti su Cheminės technologijos fakultetu.

Pirmą kartą šiame konkurse dalyvavo ir Jiezno gimnazijos 9 klasės mokinys Delianas Palinauskas ir tapo II vietos nugalėtoju tarp dešimtų klasių mokinių. Šiais metais Delianas užėmė I vietą ir rajoninėje chemijos olimpiadoje.

Kas lėmė šio mokinio tokius aukštus pasiekimus chemijos moksle? Visų pirma tai  mokėjimas mokytis. Tokie mokiniai jaučia poreikį mokytis, prisiima atsakomybę už savo mokymąsi, daug dirba savarankiškai, noriai dalijasi įgytomis žiniomis su kitais. Delianas – vienas aktyviausių būrelio „Mąstyk žaliai” narių. Jo su draugais  sumodeliuoti, padaryti ir nufilmuoti bandymai yra puiki metodinė medžiaga, naudojama chemijos pamokose. O tai ypač motyvuoja kitus mokinius, atsiranda vis daugiau užsikrečiančių chemijos mokslo „virusu“.

Ypatingą dėmesį Delianui konkurse parodė Chemijos technologijos fakulteto dekanas E. Valatka, buvęs Jiezno gimnazijos mokinys. Šiais metais jis yra, kaip pats teigė, vieno gabiausio ir darbščiausio šio fakulteto studento Manto Vaitulionio, taip pat mūsų gimnazijos mokinio, magistrinio darbo vadovas. Mantas kartais aplanko gimnazijos chemijos ir fizikos mokytojas, nes šių dalykų geras mokymasis jam leido įgyvendinti svajonę – tapti trąšų technologijos inžinieriumi. O kiek dar šios gimnazijos mokinių tapo medikais, inžinieriais, biochemikais, nes turėjo galimybę mokytis gamtos mokslų pagal keliamus šiems mokslams reikalavimus ir sėkmingai išlaikyti valstybinius egzaminus.

Kiekvienas mokytojas džiaugiasi, kada gali pasigirti savo ugdytinių laimėjimais. Tačiau pergalių džiaugsmas praeina. Ateina metas pažvelgti į priekį ir atsakyti sau į klausimą, ar ateityje gabūs provincijos mokiniai vis dar galės konkuruoti su stipriausių šalies gimnazijų mokiniais? Ar mes viską padarėme, kad padėtume išpildyti jų svajones renkantis profesiją?

Pastaruoju metu Europoje daug dėmesio skiriama gamtos mokslų mokymo problemomis. Pagrindinės gamtos mokslų žinios yra būtinos kiekvienam piliečiui. Sunerimti verčianti priežastis – mažėjanti pasirinkusių su gamtos mokslais susijusias  studijas jaunimo dalis. Tokia padėtis kelia grėsmę žiniomis grįstai ekonomikai, jos plėtrai, darbo vietų kūrimui ir socialinės gerovės užtikrinimui. Europos komisija iškėlė inovacijos „Europa 2020” strategiją, kur teigiama, kad Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos šalims, tenkinant visuomenės interesus, švietimas turi motyvuoti mokinius mokytis gamtos mokslų ir matematikos ir siekti, kad jų mokymosi rezultatai būtų kuo geresni. Todėl prieš keletą metų Švietimo ministerija inicijavo ES struktūrinių fondų remiamą miljoninį projektą „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra”. Jo tikslas buvo visas Lietuvos gimnazijas aprūpinti moderniais mikroskopais, biologijos preparatais, chemijos reagentais, mini laboratorijomis, kompiuterine įranga. Labai gaila, kad dėl trumparegiško buvusių Jiezno gimnazijos vadovų požiūrio, švietimo skyriaus strategijos neturėjimo šiuo klausimu, mūsų gimnazijos gamtos mokslų kabinetai buvo prasčiausiai modernizuoti. Gamtamoksliniam rajono moksleivių ugdymui nepasitarnavo ir savivaldybės tarybos sprendimas mokyklose panaikinti laborantų etatus, kada naujausiuose švietimo dokumentuose kalbama apie privalomus biologijos, chemijos ir fizikos praktikos darbus, privalomą gamtamokslinių gebėjimų patikrinimą baigiant pagrindinio ugdymo etapą, valstybiniuose egzaminuose įvedant eksperimentines užduotis.

Džiaugiuosi, kad rajone yra mokyklų, kurios turi gilias tradicijas vykdydamos ilgalaikius projektus, įtraukiančius visus rajono moksleivius į projektinę gamtotyrinę veiklą. Tai Skriaudžių pagrindinėje mokykloje vykstantis kasmetinis projektinių darbų konkursas. Šiais metais „Žiburio“ gimnazijos biologijos ir chemijos mokytojų organizuojamas rajoninis 8 klasių mokinių konkursas, kur moksleiviams buvo suteikta galimybė pasitikrinti ne tik teorines žinias, bet pasivaržyti atliekant ir eksperimentines užduotis.

Kviečiu visus biologijos, chemijos, fizikos mokytojus nelikti abejingus mokinių gamtamoksliniam ugdymui mūsų rajone ir inicijuoti ilgalaikės gamtamokslinio ugdymo strategijos sudarymą. Tai leistų kartu numatyti kliūtis ir problemines sritis bei veiksmingas priemones kokybiškam mokinių gamtamoksliniam ugdymui ir mokytojų saugumui.

Joalita Jurkevičienė,

Jiezno gimnazijos chemijos mokytoja,

Prienų r. chemijos mokytojų asociacijos pirmininkė