Prienų rajono miškuose bei dar dalyje Lietuvos miškų didelis gaisringumas. Juose lankytis – DRAUDŽIAMA!
VĮ Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad Alytaus, Trakų ir dalies Prienų bei Lazdijų rajono miškuose nustatytas penktojo laipsnio miškų gaisringumas, tad prašoma gyventojų be būtinybės nesilankyti šiuose miškuose. Net 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus, nebūtinai tyčinės kaltės.
„Sausame miške gaisrą gali sukelti dar rudenį grybautojų palikto butelio šukė, nekalbant apie laužų kūrenimą, nuorūkas ir kitą žmogaus veiklą. Be būtinybės miškuose, kuriuose paskelbtas aukščiausio, penkto laipsnio, gaisringumas, geriau net nesilankyti“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas.
Apie padidėjusį gaisro pavojų miškuose Valstybinių miškų urėdija informavo Alytaus, Prienų, Trakų ir Lazdijų rajonų savivaldybes, kurios artimiausiu metu nuspręs, ar reikia imtis papildomų priemonių riboti veiklą miškuose.
„Savivaldybei patvirtinus, kad reikia imtis papildomų priemonių, miškuose bus apribotas fizinių asmenų patekimas į miškus. Mūsų specialistai per 48 valandas pastatys prie pagrindinių kelių į mišką įvažiuoti draudžiančius ženklus, taip pat bus sustiprintas miško stebėjimas. Kiekvieno takelio neužtversime, tad gyventojus prašome būti sąmoningais ir nesilankyti šiuose miškuose, esant arti jų, jokių būdu nerūkyti. Prisiminkime, kad gaisras – tai ne tik sudegę medžiai, bet ir labai daug žuvusios miško faunos, be to, ugnis gali persimesti ir į miške ar šalia jo esančius gyvenamuosius namus“, – teigė M. Pulkauninkas.
Penkto laipsnio miškų gaisringumą Alytaus, Lazdijų, Prienų ir Trakų rajonuose nustatė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.
Šiemet Lietuvoje jau kilo 99 miško gaisrai, 62,45 ha. Didžiausias, net 31,77 ha miško apėmęs gaisras, kilo š. m. gegužę Nemenčinės rajono Žeimenos girininkijoje.
„Deja, vis dar susiduriame su piktybiniais atvejais, kai miškas padegamas tyčia. Dalis tokių miškų gaisrų kyla nesąmoningiems piliečiams deginant žolę, tačiau pasitaiko ir tyčinio miško padegimo atvejų. Šiemet toks atvejis tiriamas Tauragės rajone, kur gegužę per penkias dienas kilo net aštuoni, įtariama tyčiniai, miško gaisrai“, – pasakojo M. Pulkauninkas.
Didžiausias miško gaisras Lietuvos istorijoje kilo 2006 m. gegužę, kai Kuršių Nerijoje išdegė net 236 ha miško, o ugnis buvo tramdoma tris paras.
Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad, siekiant išvengti miško gaisro, net jei nepaskelbtas ekstremaliai padidėjęs miško gaisro pavojus, miške reikia elgtis atsakingai: važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikti miško ruošos darbus, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti stiklo šukių ir kitų šiukšlių. Laužus būtina kūrenti tik tam skirtose vietose, o užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško jį užgesinti užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
Pamačius miško gaisrą, užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jei matome, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkime bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkime ta kryptimi, iš kur pučia vėjas.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija
