Fotografinė kelionė Nemuno pakrantėmis
Prienų kultūros ir laisvalaikio centre iki gruodžio 8 d. veiks baltarusių fotomenininko Vitus Saloshankos paroda „Kelionė Nemunu“.
Fotografas V. Saloshanka gimė 1974 m. Minske (Baltarusija). Baigęs teisės studijas dirbo pagal specialybę gimtinėje. 2001 m. išvyko į Vokietiją, ketindamas pakelti savo, kaip jusristo, kvalifikaciją, tačiau labai greitai pasinėrė į fotografiją ir tai tapo vieninteliu užsiėmimu. Jo fotografijos buvo eksponuotos ne tikVokietijoje, bet ir Belgijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Japonijoje, Airijoje bei daugybėje kitų šalių.
V. Saloshankos darbų serija „Kelionė Nemunu“ – trejų metų darbo rezultatas, įgyvendintas trijose šalyse: Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijoje (Kaliningrado srityje). Sekdamas Nemuno vingiais, autorius fotografavo besikeičiantį kraštovaizdį šalių istorinės ir politinės realybės kontekste. Šias keliones vainikuoja paroda, atskleidžianti politinės santvarkos įtaką gamtos ir miesto pokyčiams.
Prieniškis Arūnas Aleknavičius V. Saloshanką lydėjo jam fotografuojat Prienų apylinkėse ir, kaip sakė pats autorius, parodė pačias gražiausias vietas bei supažindino su pačiais nuoširdžiausiais žmonėmis. Arūno teigimu, fotomenininkui labai patiko Lietuva ir Prienų kraštas ir kartais jis taip pasinerdavo į fotografavimą, kad reikėdavo jam priiminti apie laiką ir suplanuotus kitus darbus. Prienuose V. Saloshanka lankėsi tris kartus ir išsivežė galybę nuotraukų, kurios bus eksponuojamos daugybėje parodų įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau, kaip pastebėjo Arūnas, menininkui, jau ilgokai gyvenančiam Vokietijoje, fotografuoti trijose skirtingose šalyse – Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijoje (Kaliningrado srityje) – dėl skirtingo gyvenimo lygio ir politinių santvarkų buvo labai sunku psichologiškai.
V. Saloshanka, kalbėdamas apie projektą, pasakojo, kad jis, nors paroda ir vadinasi „Kelionė Nemunu“, stengėsi fotografuoti ne patį Nemuną ir jį supančią gamtą, bet „kitu kampu“ – tai, kas yra šalia: žmones, jų pomėgius, pastatus, kartu atskleisdamas trijų šalių praeitį, ateitį ir viltį. Kai kurios nuotraukos su humoru, kai kurios – su politiniu prieskoniu.
Lietuvoje fotografas įamžino daugiau nei šimtą krepšinio lankų, pritvirtintų pačiose netikėčiausiose vietose. Anot V. Saloshankos, jam pavydu, nes pastebėjo, kad lietuviai tikrai mėgsta krepšinį, o jo tėvų kieme Minske krepšinio aikštelė, kurioje ir jis vaikystėje žaisdavo, visų pamiršta. Fotografas tikisi išleisti atskirą albumą apie Lietuvą ir antrąją mūsų religiją – krepšinį.
Jei daugelyje Lietuvoje fotografuotų nuotraukų įamžinti krepšinio lankai, tai Baltarusijoje darytose fotografijose atsispindi ne tik unikali Nemuno ištakas supanti gamta, bet ir baigiantys ištuštėti kaimai, kai kuriuose iš jų gyvena tik senukai, duoną perkantys iš kartkartėmis juos aplankančio sunkvežimio-parduotuvės. Kaliningrado srityje fotomenininkas įamžino daug militaristinių nuotaikų – vaikus ir jaunuolius, stebinčius saulėlydį virš aptrupėjusių betono blokų ar žaidžiančius betoninių džiunglių kiemuose. „Ten gyvenimas visai kitoks, nei kitapus Nemuno – Lietuvoje. Ypatinga teritorija, tačiau atspindinti nūdieną“, – pasakojo Vitus.
Ši paroda – tai VšĮ „Šviesos raštas“ vykdyto projekto „Užsienio fotomenininkų rezidencijos Lietuvos regionuose“ vienas iš rezultatų, bet pirmasis parodos formatu. Planuojama, kad ši viešoji įstaiga į Prienų KLC atveš ir daugiau užsienio fotomenininkų parodų.
