Tautinių juostų paroda Birštone
Balandžio 11 d. Birštono muziejuje buvo pristatyta paroda „Juostų takais“.
Šiuo metu Birštono muziejuje jau veikia išskirtinė juostų kilimų paroda „Juostų takais“, o jos akcentas – Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios jaunamarčių juostų kilimas. Kitus kilimus parodai „Juostų takais“ maloniai sutiko paskolinti Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Parodoje iš viso eksponuojami septyni skirtingų laikotarpių juostų kilimai iš įvairių vietovių.
Parodos pristatyme dalyvavo Lietuvos menotyrininkas, etnologas Vytautas Tumėnas ir rinktinių juostų audimo sertifikuota meistrė Renata Žiūkienė. Ji pristatymo metu pademonstravo, kaip audžiamos juostos, ir papasakojo apie raštų subtilybes. Pristatyme dalyvavo ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atstovės, Birštono merė Nijolė Dirginčienė bei Birštono parapijos klebonas Jonas Dalinevičius.
Apie parodą „Juostų takais“
Juosta ilgai buvo suvokiama kaip tautiškumo ir etninės priklausomybės ženklas, tačiau XIX a. pabaigoje pradėjus kisti papročiams ir kasdienei aprangai, ėmė nykti juostų kaip aprangos ir buities elemento svarba. Nepaisant to, pačios juostos išlaikė meninę ir kultūrinę vertę, tad atsirado nauji jų panaudojimo būdai, sukūrę unikalų kultūros paveldą. Vienas jų — jaunamarčių juostų kilimai
Juostų kilimų — dar vadinamų divonais, arba takais — atsiradimą, tikėtina, nulėmė išskirtinės juostų reikšmės: folklore ir tautosakoje, net meninėje literatūroje juostos yra apipintos nuostabiomis, beveik magiškomis galiomis. Ypač tikėta juostų apsauginėmis jėgomis, kurias stiprino ir raštui parinkti tradiciniai ženklai bei audėjos intencija, mintys, svajonės. Dažnai takai atsirasdavo iš kunigams dovanotų ir susiūtų juostų.
Juostų takai vaizduojami ir lietuvių dailėje. Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių – lietuvių menininko, Lietuvos dailės draugijos pirmininko A. Žmuidzinavičiaus paveikslas „Jaunamartė“, nutapytas 1911 m. Tik metais anksčiau ir pats A. Žmuidzinavičius buvo nusifotografavęs divono fone, rūbus susijuosęs tautine juosta.
Taigi juostų kilimai buvo naudojami ne tik religijoje, bet ir mene. Jie figūravo dailėje, buvo eksponuojami įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje, nuotraukos spausdinamos laikraščiuose, leidžiami katalogai.
Šiuo metu Lietuvos muziejuose saugoma beveik 20 juostų kilimų, Šioje parodoje eksponuojami penki Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomi juostų kilimai iš Vilniaus, Šakių, Skuodo rajonų ir Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios jaunamarčių kilimas, laikinai saugomas Birštono muziejuje. Parodoje šiuos istorinius kilimus galima palyginti su nauju menininkės sukurtu tautinių juostų kilimu.
Apie NEMAJŪNŲ JUOSTŲ KILIMĄ
Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kilimas iš juostų – didžiausias šiuo metu žinomas ir muziejuose saugomas juostų kilimas.
Šis kilimas yra 282 x 337,5 cm dydžio, jis sudarytas iš 68 individualių juostų. Daugelis jų yra apie 250–280 cm ilgio ir apie 5 cm pločio.
Juostų pagrindai išausti iš lininių arba medvilninių siūlų, o raštas — iš vilnonių siūlų.
Siuvant kilimą, dalis juostų buvo sukarpytos. Tai buvo padaryta dėl skirtingų jų ilgių, siekiant užtikrinti kuo lygesnes kilimo kraštines. Daugelis juostų susiūtos ilgosiomis kraštinėmis, tačiau kilimas sutvirtintas trimis horizontaliomis juostomis ties ilgaisiais kilimo kraštais. Dvi iš trijų horizontalių juostų matomos tik iš išvirkščiosios kilimo pusės, o trečiosios atkarpos įsiūtos kilimo apačioje keturiose skirtingose vietose.
Apie kilimo atsiradimo aplinkybes žinoma labai mažai. Juostos bažnyčiai dovanotos jaunamarčių, tikėtina, jog su religine – votyvine, užtarimo prašančia ar kt. – intencija.
Juostų audėjų pavardės nebuvo išsaugotos arba neišliko, o porą žinomų sunku priskirti prie konkrečių juostų. Visgi dominuojančios juostų spalvos, raštai ir sukūrimo laikotarpis leidžia daryti prielaidą, jog daugelis jų buvo nuaustos Nemajūnų apylinkėse.
Kilimas garsėjo kaip turintis ypatingų galių, tad turėjo ne tik kultūrinę, bet ir didelę religinę reikšmę.
Birštono muziejuje kilimas saugomas nuo 2024 m. pradžios.
