home Veidai Vynas – ne tik gėrimas, tai kultūra, bendravimas, tradicijos

Vynas – ne tik gėrimas, tai kultūra, bendravimas, tradicijos

Įtikinti skeptikus (ar abstinentus), kad vynas – ne svaiginimosi, bet bendravimo priemonė – ilgas ir sunkus darbas. Apie tai kalba ir Lietuvos nacionalinė vyndarių asociacija, kuriai priklausantys vyndariai vyno gėrimą siekia paversti sielą gaivinančiu ritualu. Asociacijai priklauso ir lietuviškos vyndarystės tradicijų puoselėtojas birštonietis Valentinas Kaminskas. Jo nuomone, taurė vyno švenčių progomis ar kavinėje prie vakarienės, puikioje aplinkoje, skambant gyvai muzikai, besimėgaujant maistu, leidžia pajusti gurmaniško gyvenimo skonį. O vyno gėrimo kultūra – tai visa filosofija. Pokalbiui apie vyno gamybos tradicijas ir geriausias vynų savybes vyndarys gali skirti ir visą dieną.

 

Pirmiau nei vynas atsirado midus

Vynas, kaip žinome, yra labai senas produktas. Bet Lietuva nėra vyno šalis. „Istoriniai šaltiniai byloja, kad vyno gimtinė – dabartinė Gruzijos ir Armėnijos teritorija. Čia vynas pradėtas gaminti prieš 7–8 tūkstančius metų. O mūsų protėviai vyno pirmiausia paragavo tik grafui Tiškevičiui jo atgabenus į Lietuvą. Taigi vynas į Europą atėjo su krikščionybe, nes tai, sakoma, produktas, skirtas nuo Dievo. Anksčiausias  alkoholinis gėrimas buvo midus, nes jam fermentuoti reikėjo tik vandens ir šilumos. Midus atsirado anksčiau už žemdirbystę, įvairiais laikais paplito tuose Šiaurės Europos regionuose, kuriuose laukinės bitės nešė medų. Midus viduramžiais buvo laikomas laukiniu gėrimu, o vynas – kultūros požymiu“, – lietuvių ir kitų tautų vynininkystės „šaknis“ analizuoja vyndarys.

Jo pasakojimu, pirmieji vyno gamintojai buvo vienuoliai, vienuolynuose gaminę vyną iš vynuogių. „Mūsų vynininkystės vėlyvam išsivystymui didelės įtakos turėjo tai, kad ilgą laikotarpį Lietuva buvo Rusijos įtakoje, o Rusijoje vyno gamyba nebuvo plėtojama. Ten buvo gaminamas stiprus alkoholis. Didžiausia šiaurinių kraštų bėda ir buvo tai, kad ten įsivyravo stipraus alkoholinio gėrimo gamyba. 1902 m. caras Kaune įsteigė „Stumbro“ fabriką, jo nurodymu buvo steigiami fabrikai, kuriuose buvo gaminami stiprūs alkoholiniai gėrimai. Vėliau, kaip žinome, buvo gaminamas ir vadinamasis natūralus vynas, kuris iš tiesų buvo ne vynas, bet nuodas. O tikro, natūralaus, gyvo produkto, pagaminto iš Lietuvos žemėje užaugusių gėrybių, didžiųjų prekybos centrų lentynose yra labai mažas asortimentas. Kartais tautos girdymu kaltinami lietuviško naminio vyno kultūrą populiarinantys Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos nariai juokauja, kad tautai nugirdyti toks vynas gerokai per brangus“, šmaikštauja vyno gamybos procesus gerai išmanantis pašnekovas.

 

Vynininkystės tradicijos perduodamos iš kartos į kartą

V. Kaminskas perėmė jas iš savo senelio bei tėvo. Valentino senelis kilęs iš Prienų apylinkių, Šilavoto valsčiaus. Senelis buvo pasiturintis ūkininkas ir vietos seniūnas. Jis yra Valentinui pasakojęs, kad svečiuose lankydavęsi klebonas, pašto viršininkas, kurie ragaudavę jo pagaminto vyšnių, serbentų vyno. Senelis sakęs, jog klebonas girdavęs vynus, ypač vyšnių vyną. „Tėvas taip pat kartais pasigamindavo vyno. Geriausiai jam sekėsi vyną gaminti iš ryžių“, – prisiminimais dalijasi vyndarys.

Tėvas turėjo sodą, kur augo serbentai, vyšnios, slyvos, obuoliai. Dar studijuodamas Valentinas taip pat išmoko pasigaminti gėrimo iš šių vaisių bei uogų. Taigi, tai yra kelių kartų Kaminskų šeimos užsiėmimas, pomėgis.

 

Būtina praktiką susieti su teorija

Pašnekovo įsitikinimu, norint pagaminti gerą vyną, reikia ne tik gamybos priemonių, bet ir teorinių žinių. V. Kaminskas yra baigęs Kauno kolegijos Maisto technologijos katedros mokymus pagal neformaliojo mokymo programą „Vaisių-uogų vyno ir midaus gamyba“. Kasmet jis dalyvauja Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacija organizuojamose „Žalio vyno“ šventėse, kuriose galima matyti, kaip kuriama lietuviškos vyndarystės istorija. Nors pasaulyje labiausiai vertinamas sausas vynas, Lietuvoje dar mažai kas tokį mėgsta. Pastebėta, kad lietuviškam skoniui labiausiai įtinka juodųjų serbentų vyno spalva, aromatas ir saldumas. Šių uogų vilionėms neatsispyrė ir pats V. Kaminskas – 2015 metų Lietuvos vynų čempionate jo saldus juodųjų serbentų vynas buvo nominuotas bronzos medaliu, o 2015 metų Jauno vyno šventėje „Žalias vynas“ suteikta vynų vyno nominacija.

Valentinas gamina vyną čia pat, namuose. Gaminant maisto produktus namie, reikia laikytis tam tikrų higienos normų ir principų. Valentinas pasakoja, kad visuomet, gamindamas vyną, laikosi švaros, nes bet koks pelėsis ar net bakterija gali sugadinti žaliavą. Vyno daro nedaug – tik savo šeimos reikmėms. „Mūsų vyno butelis dažniausiai būna dovana artimiems žmonėms didžiųjų metų švenčių proga“, – teigia amatininkas. Valentinas pasidalija ir vyno gamybos subtilybėmis: „Naudoju tik visiškai subrendusius vaisius ar uogas, nes tada jie turi daugiausia cukraus. Vynas turi būti gaminamas ir fermentuojamas teigiamoje aplinkoje.“

Žavi tai, kad net radęs labiausiai nusisekusį receptą V. Kaminskas nesustoja, eksperimentuoja toliau. Būtent smalsumo vedamas pagamino pienių, aviečių, slyvų, gervuogių, aronijos bei vyšnių vynus. Pavasarį Birštono kavinėje „Skonių svetainė“ buvo surengta degustacija, kurios metu vyno gėrimo gurmanai mėgavosi V. Kaminsko pagamintų vynų aromatais ir puikiais patiekalais, vyno ir maisto derme.

„Šiais metais sukūriau visiškai naują produktą – sidrą. Tai unikalus produktas, jo gamybai naudojami vėlyvųjų veislių obuoliai, kurie atlaiko pirmuosius šalčius ir skinami natūraliai sušalę. Šio produkto gamybai visiškai nenaudojamas dirbtinis cukrus (sacharozė). Procentinė alkoholio koncentracija yra 4,55,5 procentai“, nauju produktu džiaugiasi pašnekovas.

 

Šiandienos vynininkystės problemos ir aktualijos

Kiek dabar yra vyndarių Lietuvoje – sunku pasakyti. Gan dažnas lietuvis savo reikmėms pasidaro vaisių ar uogų vyno. Dalis yra įstoję į Lietuvos vyndarių asociacijas (Lietuvos nacionalinėje vyndarių asociacijoje (LNVA) – 34 nariai, Lietuvos vyndarių asociacijoje  (LVA) – 23 nariai), kurių svarbiausi tikslai – populiarinti lietuviško natūralios fermentacijos vaisių-uogų vyno, sidro ir midaus gamybą, siekti įteisinti vynuogių vyno gamybą, supaprastinti legalizavimosi procesą. Pasak Valentino, mažieji vyndariai piktinasi, kad valstybė sukūrė tokią barjerų sistemą, pagal kurią tapti legaliu vyndariu, įsigyti licenciją ir pardavinėti savo vyną jiems tiesiog neįmanoma. Norima, kad mažieji vyndariai, ypač turintys tautinio paveldo sertifikatus, galėtų prekiauti mugėse ir savo vynų ūkiuose. „Teisės aktai draudžia pardavinėti vyną, pagamintą neturint licencijos gaminti. Kad įvykdytum reikalavimus šiai licencijai gauti, reikia turėti daug pinigų: tektų investuoti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų“, – apgailestauja LNVA narys.

 

Kaip sutariate su didžiaisiais vyndariais?

Didieji vyndariai – tai vyno gamyklos BOSKA, ALITA, ANYKŠČIŲ VYNAS. Su šiais vyndariais sąsaja tokia, kad vadovaujamės bendru „Vyno gamybos reglamentu“, dalyvaujame Lietuvos vyno dienų renginiuose LITEXPO, vieni kitiems esame ne konkurentai ir ne priešai. Yra dar keletas, jau didesnių, vyndarių, tokių kaip G. Sinas, A. Ramoška, kurie yra puikus pavyzdys, kad mažoji vynininkystė Lietuvoje egzistuoja. Jie nepriklauso jokiai asociacijai. Santykiai tarp mūsų draugiški.

Pernai iškilo didelių problemų iškilo su Lietuvos vyndarių asociacija. Jų nesinorėtų analizuoti. Vyko teismas. Didelė dauguma narių paliko šią organizaciją. 2017 m. balandžio mėn. buvo atkurta – įsteigta nauja LNVA. Jos steigėjai – per trisdešimt vyndarių, t. y. pirmosios asociacijos vyndariai įkūrėjai bei vyndariai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių palikę Lietuvos vyndarių asociaciją.

Kokius tikslus ir uždavinius sau iškėlėte?

Pagrindinis tikslas išliko tas pats – gaminti natūralios fermentacijos vyną, midų ir sidrą, kurti teisinį pagrindą, leidžiantį oficialią šių gaminių gamybą ir degustaciją.

Kokiuose renginiuose, be paminėtų, dar teko Jums dalyvauti?

Teisminis procesas išbraukė metus laiko, tačiau per pastarąjį pusmetį labai daug kas nuveikta. Naujas nesavanaudiškas prezidentas labai veiklus. Gegužės mėnesį dalyvavome „Pienių vyno“ šventėje Ašvos malūne. Liepos mėnesį vyko LNVA sąskrydis Plateliuose. Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyko pirmasis šalies istorijoje Baltijos šalių vyno čempionatas, kuriame dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos vyndariai. Čempionatui buvo pateikia 117 skirtingų vyno gaminių, juos vertino tarptautinė someljė komanda: du lietuviai, su estai, du latviai ir švedas. Apie pusę nominacijų nuskynė mūsų vyndariai, aš su sidru savo grupėje buvau trečias, su vyšnių vynu – aštuntas.

Rugsėjo mėnesį vyko Sedos jurginų šventė. O šį savaitgalį dalyvavome Kietaviškio dvaro 300 metų jubiliejuje.Dar laukia tradicinė kasmetinė Jauno vyno šventė.

Kokių turite svajonių?

Pirma svajonė – gauti kultūros paveldo sertifikatą, antra – pasiekti rezultatų kuriant „regioninį“ vyną „Paduoble“, trečia – siekti, kad būtų legalizuota naminio natūralios fermentacijos vyno gamyba. Tokie norai pateikti auksinei žuvelei.

„Į vyną sudėta meilė, pagarba, viltis ir daug kitų ingredientų, kurių nėra vyne parduotuvių lentynose“, – sako vyndarys.