Mintimis dalijasi praeiviai
Kokius jausmus sukelia prisiminimai apie savo pirmąją Rugsėjo 1-ąją?
Jonas Raiskas:
Iš vaikystės iškylantys prisiminimai apie Rugsėjo 1-ąją – patys šilčiausi, nes atmintyje iškyla klasiokų veidai. Dažnai pavartau senas nuotraukas. Jose užfiksuoti artimieji, draugai, kurių jau nebėra. Mokiausi Birštone, „žaliojoje“ mokykloje, kurioje mokėsi ir mano tėvai. Prisimenu savo pirmąją mokytoją Jokimienę, kuri labai „spaudė“dėl dailyraščio. Mokslo metų pradžios nelaukdavau, nes tai buvo susiję su atostogų pabaiga, rudeniniais lietumis.
Gintautas Varaška:
Laukdavau Rugsėjo 1-osios, nes norėdavau susitikti su draugais. Būdavo mokykloje ir šventiniai renginiai, bet, manau, seniau būdavo mažiau pompastikos. Aš mokiausi Vėžionių pradinėje, pirmoji mokytoja buvo Kuprinavičienė. Atmintyje labiausiai įstrigę, kaip žaisdavome kvadratą ir mokydavomės šokti. Nors nebuvau pirmūnas, bet dėl mokslų problemų nekildavo. Tik vieną kartą buvau paliktas po pamokų dėl rusų kalbos. Trejus metus dirbau meistru Aukštadvario profesinėje mokykloje. Tuomet Rugsėjo 1-osios šventę pajusdavau „iš kitos pusės“ – mokiniai sveikindavo, dovanodavo gėlių.
Danguolė Kandrotienė:
Prisimenu savo pirmąją Rugsėjo 1-ąją Kašonių aštuonmetėje – tuomet buvo daug baimės, nerimo dėl ateities ir ašarų likus be mamos. Vėlesniais metais jau be baimės žengdavau į mokyklą, laukdavau susitikimų su draugais, naujų įspūdžių. Malonus jaudulys apimdavo jau vasarą, kai pirkdavome sąsiuvinius, kuprinę, vadovėlius, tvarkydavome uniformą. Ir mokytis patiko. Norėčiau nors trumpam sugrįžti į mokyklos suolą. Visai kitokią šventę jaučiau, kai leidau į mokyklą savo dukrą, anūkus.
Laima Šukienė:
Rugsėjo 1-osios pradinėse klasėse neprisimenu, atmintyje išlikę šventės jau aukštesnėse klasėse. Laukdavome mokslo metų pradžios, nes norėjom susitikti su draugais ir įgyti naujų žinių. Šventę pradėdavome jausti jau vasaros viduryje, kai su mama važiuodavom į Kauną uniformos sijonuko „perplisuoti“, kai siūdavom ir puošdavom „kalnieriukus“. Rugsėjo 1-osios neįsivaizduoju be savo darželyje išaugintų spalvotų astrų puokštės. Kitokios šventės būdavo, kai į mokyklą pradėjo eiti dukros – jaudindavo pasiruošimas mokslo metų pradžiai: kartu pirkdavome mokyklinius reikmenis, galvodavome, kuo rengsimės šventinę dieną, kokius drabužėlius nešio
