Birštonas turės savo jurginą
Jurginus į mūsų kraštą atvežė garsusis daktaras ir rašytojas, Ustronės dvaro savininkas Stanislovas Moravskis. Prieš kelis metus gaivinti jurginų auginimo tradicijas ėmėsi Birštono viešosios bibliotekos darbuotojos, kai čia pradėjo vis labiau populiarėti S. Moravskio skaitiniai, kai žmonės pradėjo daugiau domėtis jo gyvenimu ir veikla.
Kaip tik dėl tos priežasties Birštone buvo pradėtos rengti Jurginų šventės, o šios gėlės mylėtojai ir augintojai parodoms pateikdavo vis daugiau ir įvairesnių jurginų veislių ir rūšių, įdomesnių ir spalvingesnių kompozicijų.
Praėjusių metų rudenį, kai Birštone prie „Tulpės“ sanatorijos vyko Jurginų šventė, joje dalyvavo ir žinoma muzikė bei jurginų augintoja ir kolekcininkė Rasa Gelgotienė. Ji susirinkusiesiems pasakojo apie jurginus, jų nepaprastą grožį ir paprastas auginimo sąlygas bei pritaikymą. Įdomu tai, kad ją susidomėti jurginų auginimu ją paskatino apsilankymas S. Moravskio tėviškėje ir žinia, kad jis apie 1835 metus šią gėlę iš Peterburgo atvežė į Lietuvą ir išpopuliarino taip, kad dažnai jurginas vadinamas mūsų kaimo darželių gėle.
O apie tai, kad mūsų kurortas turės savo vardu pavadintą jurginų rūšį, pasakojo
Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, kuris šią gerą žinią paskelbė savivaldybės tarybos posėdžio metu.
– Jurginas „Birštonas“ atsirado jurginų puoselėtojos ir Birštono Jurginų šventės viešnios, chorvedės Rasos Gelgotienės dėka. Jos ir organizatorių mintis neapsiriboti tik viena Jurginų švente, o organizuoti mainus-turgelius, talkas, skleisti teorines žinias, organizuoti daugiau ir įvairesnių renginių šia tema, pasiteisino. Išgirdusi, kad Birštonas turi miestą partnerį Latvijoje, ponia Rasa kreipėsi į jurginų augintojus Latvijoje ir išgirdo apie ypatingą jurginų augintoją, dukart Europos jurginų konkurso prizininkę, selekcininkę Ritą Zala. Ši moteris jurginus Valmieroje vienu metu augino vieno hektaro plote. Sužinojusi apie jurginų tradicijas puoselėjantį Birštoną ir peržiūrėjusi tinklalapio iliustracijas, o herbe pamačiusi geltoną banginuką bei kurorto vaizdus, nusprendė vieną iš trijų naujai išvestų jurginų rūšių pavadinti būtent Birštono vardu. Jos teigimu, tai gausiai ir ilgai, gražiai geltonai žydintis, apie60 cmaukščio, augalas. Išsiskleidžiantis iki dešimties cm geltonžiedis jurginas šį pavasarį bus atvežtas ir padovanotas Birštonui, o merei teks misija jį pasodinti ir išsaugoti. Rita Zala savo laiške palinkėjo Birštonui tapti Baltijos šalių Jurginų sostine, o ar mes toliau puoselėsime St. Moravskio jurginų auginimo tradicijas savo krašte, priklausys jau tik nuo mūsų pačių noro ir užsidegimo, – sakė J. Aleksandravičius.
Įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad tai yra visiškai naujas jurginas, ir pati Rita Zala turi gal tik kokius 4-5 gumbelius. Atvažiuodama į Birštoną, atveš tik 2-3 gumbelius.
Iš tikrųjų jurginai yra labai gražios, spalvingos, beveik visą vasarą žydinčios gėlės. Jų augintojų kasmet daugėja, moterys vienos su kitomis dalijasi gumbeliais, sodina ne tik darželiuose, bet puošia ir visą sodybos aplinką, mažesnius sodina palangėse ar balkonuose. Jurginas – graži ir įspūdinga gėlė, ji tinka kiekvienoje sodyboje. O kur yra daug vietos, galima pasodinti jų gana daug.
Atrodo, kad pastaraisiais metais Birštono savivaldybės gyventojai (gal tiksliau gyventojos) irgi pamilo jurginus. Ko gero, reikėtų ir miesto viešose erdvėse auginti daugiau jurginų, jeigu žadame būti jų puoselėtojais.
Stasė Asipavičienė
