Mildos Raiskaitės debiutas gimtajame Birštone

Penktadienio vakarą birštoniečius į savo tapybos darbų parodos atidarymą Birštono kultūros centre pakvietė Milda Raiskaitė.

Milda yra gimusi ir augusi gražiajame mūsų kurorte, todėl nenuostabu, kad išmoko pajusti ir pamilti  grožį, sugeba jį pamatyti visur.

Į pirmąją jaunos dailininkės personalinę tapybos darbų parodą susirinko gausus būrys birštoniečių, jos ir jos tėvelių draugų, pažįstamų ir artimųjų. Tai didelė šventė ne tik Mildai ir jos šeimai, bet ir visai kurorto bendruomenei.

Pristatydamas parodos autorę gražių ir padrąsinančių žodžių negailėjo kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis.

– Džiaugiuosi jauno žmogaus debiutu, drąsa nebijoti didelių formatų ir erdvės. Džiaugiuosi nepaprastai nuotaikingais paveikslais, jų ekspresija ir mintimi, džiaugiuosi, kad Birštono gimnazija turėjo tokią auklėtinę, – sakė Z. Vileikis.

Žinant, kad Z. Vileikis po savo vadovaujamo kultūros centro stogu viską nori turėti tik geriausia, tokie ištarti žodžiai labai daug reiškia. Juk Mildos eksponuojami didelio formato paveikslai įsikūrė net dviejuose kultūros centro aukštuose. Jų yra per 50. Gražių, nuotaikingų, spalvingų, skleidžiančių gerą energiją ir labai romantiškais pavadinimais: „Sielų namai“, „Magija“, „Žydėjimas“, „Meilės vėjas“, „Laimės rizika“, „Saulės gaudynės“ ir kt.

Padrąsinančius ir gerus žodžius Mildai sakė ir jos parodos „krikštatėvis”, žinomas menininkas ir skulptorius Martynas Gaubas. Jis džiaugėsi Mildos svajonėmis ir darbais, spalvų žaismingumu, formatu ir jaunos tapytojos drąsa.

Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius sveikino Mildą su puikia paroda, jaunatviškais ir spalvingais darbais ir savivaldybės vardu įteikė suvenyrų. Vėliau parodos autorę sveikino čia apsilankiusieji, dovanojo gėlių ir sakė nuoširdžius žodžius, skatinančius tolimesnei kūrybai.

Milda Birštono vidurinę mokyklą baigė 2005 metais. Piešti labai patiko nuo pat vaikystės. Mokykloje buvo keletas pamokų, kurios patiko labiausiai: tai dailė, kūno kultūros pamokos, biologija ir geografija. Nuo devynerių metų Mildutė pradėjo lankyti dailės būrelį meno mokykloje. Tačiau tuo metu dailės būrelis buvo tik tam tikra laisvalaikio pramoga po pamokų.  

Baigusi Birštono vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus Edukologijos universitetą  studijuoti dailės specialybę. Visą studijų laiką buvo viena iš pažangiausių studenčių.

– Trečiaisiais studijų metais, susimąsčiau, kad nenoriu mokytis vien dėl aukščiausio balo. Jei jau studijuoju universitete, turiu pasiimti viską, ką studijos man gali suteikti. Tuomet ir prasidėjo mano tapymas nuo ryto iki vakaro, pajutau tokį didžiulį džiaugsmą tai darydama, kokio prieš tai dar nebuvau jautusi. Tai buvo lyg energijos prasiveržimas. Buvo gera visada jausti dėstytojų palaikymą ir skatinimą tobulėti toliau. Kai gaudavau stipendiją, bėgdavau pirkti daugiau dažų ir drobių bei kartonų. Vilniaus galerijoje „Arka“ buvo eksponuota mano daryta skulptūra „Laiko ratas“. Su tapybos darbais dalyvavau Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ramovėje organizuotoje parodoje, bei du kartus Prienų krašto  tautodailinkų surengtose parodose Vasario 16-ajai paminėti. Baigusi universitetą įgijau dailės mokytojos specialybę. Šiuo metu niekur nedirbu. Tikiuosi, jog vieną dieną pavyks puikiai gyventi iš su didžiausiu džiaugsmu tapomų abstrakcijų. Tapymas man lyg išsilaisvinimas iš kasdienybės, pabėgimas nuo minčių, kai galiu gyventi šia minute, būtent čia ir dabar. Manau, tai ir yra svarbiausia gyvenime – pajusti šios akimirkos grožį. Tuomet viskas pranyksta, lieku tik tikroji aš, išgryninta kaip akmenėlis ir švari kaip baltas popieriaus lapas. Labai džiaugiuosi, kad paskatinta mano artimų žmonių pagaliau pasiryžau padaryti savo darbelių parodą. Smagu, kad mano kūrybą galės pamatyti mano draugai, bičiuliai. Visą gyvenimą troškau kurti gėrį ir grožį. Tikiuosi, kad kažkam pamačius mano darbelius sušils kūnas ir džiaugsis širdis. To aš ir siekiu, – sakė Milda.

Pirmąja tokia didele, spalvinga ir nuotaikinga tapybos darbų paroda džiaugiasi visi joje apsilankę birštoniečiai, tačiau labiausiai turbūt malonu ir gera jos tėveliams – menininkui, medžio drožėjui, Birštono krašto puoselėtojui Jonui Raiskui ir Birštono viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjai Nijolei Raiskienei.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close