Žolinė suburia bendruomenę, sukviečia svečius

Žolinė – tai atsisveikinimo su vasara ir rudens pasitikimo šventė. Nuo senų laikų Žolinė švenčiama rugpjūčio viduryje, kai jau baigia nužydėti dauguma gėlių, surinktos beveik visos vasaros padovanotos uogos, o soduose kvepia obuoliai, kai jau nudirbti svarbiausi lauko darbai.

Žolinė – tai padėkos diena už tai, ką turime ir galime džiaugtis gavę iš žemės, dangaus ir Dievo rankų. Daugelis ūkininkų suskubo nuimti javų derlių ir į Žolinės šventę atneša ką tik iškeptos duonos ar pyrago kepalą.

Seniau moterys ir mergaitės rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles ir, dėkodamos žemei už derlių ir grožį, nešdavo jas šventinti į bažnyčią. Kai kuriose vietovėse žmonės atsinešdavo ir pilnas kraites vaisių, daržovių, šviežios duonos ir pyragų. Pašventintas gėrybes daugiausia išdalindavo nepasiturintiems žmonėms.

Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir pagerbiami mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti Žolinės, bus neturtingas.

Palaikydami ir gaivindami senąsias tradicijas Žolinę gražiai pamini Birštono vienkiemio bendruomenės žmonės. Jau daug metų per Žolinę jie susiburia draugėn, kad pasidžiaugtų, pasikalbėtų apie tai, kas įvyko gero ir gražaus, kaip sekėsi užauginti darželiuose spalvingus gėlių žiedus, o daržuose ir soduose – daržoves ir vaisius.

Šiais metais šventė pirmą kartą vyko naujajame parke, kur užteko vietos ne tik scenai, bet ir svečiams susodinti, stalų sveteliams ir patiems susėsti, ir tuo, kuo turtingi, pasivaišinti.

Žolinės šventę filmavo ir Lietuvos televizija, kuri šventės įrašą rodys per bendruomenių laidas.

Atėjusieji į renginį pirmiausia apsilankė Amatų skverelyje, kur galėjo dalyvauti įvairiose edukacijose.

Pirmiausia su medžio drožimo paslaptimis supažindino angelų drožėja ir dailininkė Rimantė Butkutė iš Puzonių kaimo. Rimantė jau daug metų drožia įvairiausius angelus, daro šventųjų skulptūrėles, kartais tapo, o pastaruoju metu bando prakalbinti ir akmenį. Nemoteriška, tačiau įdomu ir vyrams pasižiūrėti į tokius darbelius.

Nemajūnų amatų centras pristatė namų gamybos aliejų bei su juo pagamintus gardumynus, taip pat ir molio gaminius.

Siponių bendruomenės kiemelyje-palapinėje taip pat nestigo lankytojų – visi norėjo paragauti šio krašto moterų suslėgtų sūrių, pamatyti patį gamybos procesą. Sūriai tikrai labai skanūs, o dar kai pasigardini aviečių uogiene ar medumi – liežuvį gali praryti…

Matiešionių krašto bendruomenei atstovavo žolininkė Birutė Laukevičienė, kuri mokė pasigaminti įvairių arbatų, patarė, kaip rinkti įvairias žoleles, kad jos nuo daugybės ligų pagydytų ar bent neleistų susirgti. Birutė ne tik pasakojo apie savo žoleles ir tepaliukus, bet ir vaišino savo gamybos nepaprastais sūriais, pagamintais ne tik iš pieno, bet ir iš pasukų.

Lankytojus sudomino Birštono muziejaus edukacija „Mūsų senolių tautiniai raštai ir ženklai“– kiekvienas bandė išrašyti baltiškais raštais nediduką maišelį, į kurį tilpo gabalėlis Agotos duonelės.

Netrukus visų dėmesį patraukė skambanti muzika, besisukančios poros bei vokalinio ansamblio atliekamos dainos ir laikinoje scenoje vykstantis S. Kymantaitės-Čiurlionienės spektaklis, vieno veiksmo idilė „Kuprotas oželis“. Spektaklyje vaidino jau patyrę artistai Birutė Vokietaitienė ir Rimvydas Klimavičius bei debiutuojantys jauni aktoriai Gabrielė Kamarauskaitė ir Jonas Pačėsas. Taigi Birštono vienkiemio bendruomenės teatras turi geras perspektyvas – čia ateina jaunimas.

Sveikindama su švente susirinkusius Birštono vienkiemio bendruomenės narius (kurių yra gerokai per 100) ir svečius, savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė džiaugėsi jų aktyvumus, geromis iniciatyvomis ir planais. Juk čia, kur dabar įrengtas parkas, prieš metus dar buvo kemsynas. Aktyvūs bendruomenės vadovai Vytas Kederys ir Birutė Vokietaitienė sugebėjo žmones suburti dėl bendro tikslo, tad dabar turime puikią vietą renginiams ir pasibuvimui.

Bendruomenės pirmininkas V. Kederys merei įteikė naujo derliaus duonos kepalą.

Birštono vienkiemio bendruomenę šia gražia proga sveikino ir Seimo narys Andrius Palionis, kuris atvyko į šventę su žmona Kristina.

Merė lauktuvių bendruomenei atnešė kraitę vaisių, o Seimo narys – didžiulį šakotį. Juk tuščiomis į Žolinės šventę niekas neina, visi kuo turtingi, tuo ir kitus vaišina, dėkoja žemei už gerą derlių.

Bendruomenės pirmininkas V. Kederys įteikė padėkas edukatoriams, taip pat renginių organizatorėms ir vedėjoms Beatai Klimavičienei ir Inesai Semėnaitei.

Seimo narys padėka apdovanojo renginių organizatorę B. Klimavičienę, kuriai vadovaujant labai pagyvėjo bendruomenės kultūrinis gyvenimas.

Po visų apdovanojimų ir sveikinimų visa bendruomenė susirinko prie bendro vaišių stalo, ant kurio buvo ir tradicinių dzūkiškų bandų, sūrių, duonos, pyragų, giros ir kitokių skanėstų. Juk Žolinė – visiems reikia vaišintis ir linksmintis, džiaugtis, kad vasarą netrūko saulės, kad daug kas jau užaugo ir į namus parėjo.