Raiški kalba – sėkmė mokantis

Įvertinant vaiko brandumą mokyklai didelę reikšmę turi kalbos išlavėjimo lygis. Iki šiol kalba vaikui buvo paprasčiausiai bendravimo su suaugusiaisiais ir bendraamžiais priemonė, jis tarsi nekreipė į ją dėmesio. Dabar kalba pati tampa analizavimo objektu.

Elementarūs kalbos reikalavimai būsimam pirmokui

Gerai išsivysčiusi, taisyklinga kalba yra viena iš svarbiausių sėkmingą vaiko mokymąsi nulemiančių prielaidų. Įvairūs kalbėjimo raidos sunkumai neišvengiamai turi įtakos mokslams. Be to, tai trukdo bendrauti su aplinkiniais, traumuoja vaiko psichiką. Mokiniai, turintys kalbėjimo sutrikimų, labai sunkiai įgyja taisyklingos rašybos įgūdžius, vėliau išmoksta skaityti, jiems sudėtinga mokytis matematikos ir gamtos pažinimo dalykų.

                         Tam tikrais amžiaus tarpsniais vaiko kalbėjimas turi vienokių ar kitokių trūkumų. Tai yra normalus kalbos raidos reiškinys. Šešerių metų vaikas turėtų taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus, rišliai pasakoti, pasekti pasaką, padeklamuoti eilėraštį, papasakoti įvykį. Jei švepluojama ir sulaukus šešerių, būtina ieškoti priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios kalbėjimo raidos sutrikimų priežastys: netinkama kalbinė aplinka – tėvų ar kitų nuolat su vaiku bendraujančių asmenų kalbėjimo trūkumai, sulėtėjusi psichinė raida, dvikalbystė ir kt. Jei vaiko kalbėjimo aparatas turi trūkumų (trumpas poliežuvinis raištis, netaisyklingas dantų sąkandis), reikia nedelsiant pasikonsultuoti su specialistais.

                         Statistikos duomenimis, Lietuvoje apie 10–30 procentų vaikų pradeda lankyti mokyklą, turėdami įvairių kalbos sutrikimų. Tarp jų didesnė dalis septynmečių – švepluojantys, kiti – mikčiojantys, neaiškiai ar netaisyklingai tariantys garsus. Kai kurių vaikų neišlavėjusi foneminė klausa, reikalinga pradedant mokytis skaityti ir rašyti, nes vaikas turi mokėti išgirsti, iš kokių garsų susideda jo tariami žodžiai, turi mokėti žodžius analizuoti garsais. Šie kalbėjimo trūkumai turi įtakos rašymo bei skaitymo įgūdžių formavimuisi.

Kaip tėvai gali padėti vaikui pasiruošti mokyklai

• Mokykite taisyklingai tarti garsus.

Taisyklingas garso tarimas priklauso nuo tikslios artikuliacijos. Dažniausiai netiksliai tariami garsai š, ž, č, c, dž, dz, f, r, ch, h, l. Taisyklingam šių garsų tarimui reikalinga kasdienė lūpų, liežuvio mankšta. Paaiškinus logopedui, atlikite pratimus kartu su savo mažaisiais. Sekite vaiko kalbą: netaisyklingai tariamus žodžius pataisykite, pakartokite patys taisyklingai, įpinkite juos į kokį posakį, dainelę ir kartokite kartu su vaiku. Įtvirtinti kalbos garsus labai padeda žaismingos skaičiuotės bei greitakalbės.

• Lavinkite foneminę klausą.

Vaikai paprastai painioja panašiai tariamus garsus: k-t, g-d, s-š, z-ž, r-l. Pamokykite vaikus skirti nurodytą garsą garsų, skiemenų ar žodžių eilėje. Galima mokyti: nustatyti pirmąjį žodžio garsą; sugalvoti kuo daugiau nurodytu garsu (pvz.: a, m, k…) prasidedančių žodžių; pasakyti sakinį, kuriame visi žodžiai prasidėtų tuo pačiu garsu; pratęsti pasaką ir pan.

• Turtinkite žodyną.

Naujus žodžius, kurių norite išmokyti savo vaiką, ištarkite aiškiai, lėtai, pakartokite keletą kartų. Mokykite apibūdinti daiktus, nusakyti atliekamus veiksmus, apibendrinti daiktų grupes, sudaryti priešingos reikšmės žodžių poras (antonimus). Paaiškinkite, kad žodžiai gali turėti kelias reikšmes.

• Mokykite pasakoti.

Mokykloje svarbu mokėti atsakyti į klausimus pilnu sakiniu, nuosekliai išdėstyti savo mintis, todėl lavinkite vaiko gebėjimą rišliai pasakoti. Iš pradžių mokykite apibūdinamojo pasakojimo, lyginkite du daiktus, panaudokite siužetinius paveikslėlius, knygelių iliustracijas. Dėliokite paveikslėlių serijas ir skatinkite papasakoti juose pavaizduotas istorijas. Vaikai mėgsta kurti, todėl pažaiskite žaidimą ,,Tęsk toliau”. Kartu stebėkite ir aptarkite televizijos laidas, filmukus. Raskite laiko kiekvieną dieną po 20 min. vaikams garsiai paskaityti kokį nors tekstą, geriausiai tinka pasakėlė. Tokiu būdu lavėja vaiko girdimasis suvokimas, vaizduotė, vėliau jie padės lengviau formuotis skaitymo bei rašymo įgūdžiams.

Ką tėvai turėtų žinoti apie kalbos sutrikimus?

                Pirmiausia tai, kad kalbos sutrikimai yra stabilūs ir savaime neišnyksta, antra – jie neigiamai veikia asmenybę, ir trečia – kalbos sutrikimai pašalinami logopedinių pratybų metu.

                Rūpestingi tėvai paprastai kartu su vaiku apsilanko pas logopedą ir išsiaiškina kalbos raidos sutrikimus ir pagalbos būdus. Paprastai vien tik logopedo pastangų nepakanka, nes artikuliaciniai pratimai turi būti atliekami ilgesnį laiką ir sistemingai. Pratimus, kuriuos vaikas išmoksta pas logopedą, reikia atlikti namuose, prižiūrint kam nors iš suaugusiųjų. Patikslinti kai kurių garsų tarimą, pvz., š. s, ž ar z, nėra sunku. Bet patiems tėvams, nepasitarus su logopedu, nederėtų savarankiškai taisyti kalbos sutrikimų. Dažniausiai vaikai gana greitai išmoksta taisyklingai ištarti garsus, tačiau sudėtingesnis ir ilgesnis procesas – mokymas taisyklingai kalbėti.

                Labai gaila, kad dar vis pasitaiko tėvų, kuriems atrodo, kad viskas išnyks savaime, kai kuriems tėvams gražu, kad vaikas švepluoja. O kas bus, kai jis užaugs?

                Jei įtariate vaiką turint kalbėjimo raidos sutrikimų, kreipkitės į logopedą, nes nustačius  sutrikimą, išsiaiškinus jo priežastis, bus galima vaikui profesionaliai pagelbėti. Norint greičiau pasiekti rezultatą, turi dirbti visi: logopedas, vaikas ir tėvai.

Giedrė Džiaugienė,Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė metodininkė