Gyventojai sprendė svarbius klausimus

Balandžio 30 dieną Birštono seniūnijos salėje vyko Birštono vienkiemio ir Kernuvių kaimų gyventojų susirinkimas. Jame dalyvavo Birštono seniūnas Jonas Kederys ir Birštono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo bei kaimų gyventojai.

IMG_0315

Susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta apsvarstyti klausimą ir priimti sprendimą dėl Birštono viensėdžio pavadinimo pakeitimo į Birštono vienkiemio, dėl Kernuvių kaimo ribų nustatymo ir dėl Birštono vienkiemio prijungimo prie Birštono miesto.

 

Dėl Kernuvių kaimo ribų nustatymo

Seniūnas J. Kederys paaiškino, kad dažnai iškyla nesusipratimų dėl Birštono vienkiemio ir Kernuvių kaimų ribų, nes vienoje kelio pusėje esanti teritorija vadinama Kernuvių kaimu, kitoje – Birštono vienkiemio kaimu. Pasak seniūno, reikia suvienodinti pavadinimą ir iki griovio už buvusių kolūkio mechaninių dirbtuvių palikti Birštono vienkiemio pavadinimą, o toliau – Kernuvių.

Birštono savivaldybės architektas M. Michaliunjo pažymėjo, kad siūloma keisti Kernuvių kaimo ribas, pritraukiant jas prie Birštono vienkiemio gyvenvietės. Kernuvių kaimo ribos prasidėtų tik nuo buvusių kolūkio dirbtuvių. Dėl tokio kaimo ribų keitimo gyventojams buvo siūloma išreikšti savo nuomonę pasirašant apklausos lapuose. Iš pasisakančiųjų daugiausia kalbėjo Kernuvių kaimo gyventojai, kurie priešinosi kaimo ribų keitimui, nes, jų manymu, reikės mokėti už dokumentų keitimą. M. Michaliunjo užtikrino, kad viskas bus tvarkoma ir keičiama be gyventojų finansinių nuostolių. Kiti pritarė siūlymui, motyvuodami tuo, kad kaimų sujungimas užtikrintų gyvenvietės vientisumą. Už pastarąjį variantą pasirašė dauguma susirinkime dalyvavusių gyventojų.

 

Gyvenvietė vadinsis Birštono vienkiemiu

M. Michaliunjo informavo, kad VĮ Registrų centro nustatytas ne Birštono vienkiemio pavadinimas, kaip buvo anksčiau, bet Birštono viensėdžio, todėl gyventojai turi nuspręsti, kurį gyvenvietės pavadinimą palikti. Gyventojai Birštono viensėdžio pavadinimą traktavo kaip Registrų centro klaidą ir sakė, kad daugelis apie jį nebuvo nieko girdėję. Manoma, kad ši klaida galėjo įsivelti tada, kai Birštono seniūnija buvo iš Prienų rajono perduota Birštono savivaldybei, o gal dar sovietiniais laikais, kai buvo daromi gyvenviečių planai. Todėl žmonės vieningai pritarė nuomonei sugrąžinti gyvenvietei buvusį Birštono vienkiemio pavadinimą.

 

Dėl Birštono vienkiemio gyvenvietės prijungimo prie Birštono

 miesto

Birštono savivaldybės atstovas M. Michaliunjo informavo, kad šiuo metu yra galimybė Birštono vienkiemio gyvenvietę prijungti prie Birštono miesto teritorijos. Miesto biudžetas dėl to gautų daugiau lėšų infrastruktūrai plėsti, atsirastų galimybė miesto plėtrai. Be to, būtų užtikrintas didesnis saugumas pereinant į kitą kelio pusę, nes būtų galima įrengti požeminę perėją ar kitą alternatyvą. Gyventojų nuomonių buvo įvairių – daugelis buvo susirūpinę dėl padidėsiančio žemės mokesčio. M. Michaliunjo patvirtino, kad savivaldybės tarybos sprendimu mokestis už žemę prisijungus prie miesto gyventojams neturėtų keistis.

Gyventojai taip pat kėlė klausimą dėl nebaigtų asfaltuoti gatvių, dėl kelio sutvarkymo (nuo plento per ganyklas iki gyvenvietės). Šiuo keliuku ne tik vaikai eina į mokyklą, suaugusieji – į darbą Birštone, bet važinėja ir automobiliai, nes taip gerokai sutrumpinamas kelias. Iš tikrųjų savivaldybės specialistams reikėtų atkreipti dėmesį, nes ši kelio atkarpa yra beveik netvarkoma.

Žmonės diskutavo, kaip bus su ūkiniais pastatais (daugiabučių namų tvartais), jeigu bus prisijungta prie miesto, kaip teks tvarkytis ūkiškai gyvenantiems ir laikantiems gyvulius.

Po susirinkimo kai kam kilo minčių, kas bus daroma su pagrindinės gatvės netvarkomais, griūvančiais individualiais namais ar netvarkingomis ūkininkų sodybomis, kuriose pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai.

Dauguma gyventojų norėtų gyventi gražiai ir tvarkingai, naudotis visa miesto infrastruktūra. Tačiau atsiradus abejojančių, kurie dėl informacijos stokos žinojo ne visus teigiamus aspektus, prie bendros nuomonės dėl jungimosi nebuvo prieita. Bet norinčiųjų jungtis prie miesto buvo daugiau. Savo nuomonę šiuo klausimu gyventojai išreiškė pasirašydami apklausos lape.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close