Mamytėms tradiciškai skambėjo mažųjų dainos, sukosi šokėjų poros (GALERIJA)
Kartu su šiluma sulaukėme ir vienos gražiausių pavasario švenčių – Motinos dienos. Kiekviena mama, ko gero, gyvena tik dėl mūsų – savo vaikų. Jaudinasi, dirba, nemiega dėl mūsų, ir ašarą nubraukia dėl mūsų. Tiesa, tai daro mums nematant.
Galime turbūt ant rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų matėme verkiant savo mamas. Būdami pirmokėliai, tvirtai rankute įsikibę į jos švelnią ranką ir girdėdami savo pirmąjį mokyklinį skambutį, iškiliai ant scenos dainuodami apie likusias 100 dienų iki brandos egzaminų, atsiimdami mokyklos baigimo pažymėjimą ir pasinerdami į spalvingo gyvenimo sūkurį, sėdėdami prie ilgo stalo ir žvelgdami į jos rankomis perduodamą „šeimos židinį“… Nematome jos ašarų, kai neklausome, kai mums nesiseka, kai suklumpame savo gyvenimo kelyje. Šias ašaras mato tik atokiausio namų kambario sienos ir Mamos rankos. Tos pačios švelnios rankos, kurios mus lydi visi gyvenimą. Gyvenimas trumpas, ir dažniausiai šias švelnias rankas iš pagarbos ir meilės išdrįstame pabučiuoti tik tuomet, kai nuo jų jau dvelkia kvėpavimą užgniaužianti vėsa.
Pirmasis gegužės savaitgalis daug kam atveria kelią, dar vieną galimybę ateiti pas mamą. Pasiguosti, pasigirti, nudžiuginti pasakojimu apie platų pasaulį, kuriame gyvename, kuriame skaisčiai liepsnoja mūsų pačių sukurtos šeimos židinys. Atveria kelią išvysti džiaugsmo ašarą ir suteikia galimybę po daugelio metų pasakyti sau – ne, man nepritrūko laiko padėkoti mamai.
Reikia džiaugtis, kad kasmet pirmasis gegužės sekmadienis tampa viena iš judriausių dienų metuose. Keliuose pilna automobilių, kapuose pražysta gėlės, o kiekvienuose namuose pakvimpa skaniais valgiais ir ką tik nuskintų gėlių žiedais. Retas pamiršta savo mamą. Naujosios technologijos suteikia galimybę padėkoti mamai netgi esant už vandenyno.
Na, o tie, kuriais dar mamos rūpinasi, pradžiugina jas tuo, ką jau sužinojo, išmoko. Jaunėliai piešia, karpo, lipdo. Vyresnėliai, jau besigėdijantys imti į rankas kadaise mėgstamiausią pieštuką ar flomasterį, šoka arba dainuoja.
Taip kiekvienais metais Prienų krašto mamytes pasveikina ir saviveiklininkų ar meno būreliuose dalyvaujantys jaunuoliai.
Šiais metais Prienų kultūros ir laisvalaikio centre negausiai susirinkusioms mamytėms irgi dainavo ir šoko jaunieji centro kolektyvai, Ramunės Liutvynskienės meninio lavinimo studijos dainorėliai bei Prienų meno mokyklos jaunieji atlikėjai bei mokytojai.
