Gyvenimo padiktuota idėja virto verslo projektu
Visada malonu bendrauti su puikiais, geranoriškais, įkvepiančiais žmonėmis, pasidžiaugti jaunais, drąsiais verslininkais, kurių istorijos gali įkvėpti ir kitus žmones, turinčius verslo idėjų ir siekiančius realizuoti savo vizijas. Šiandien norime pristatyti interviu su birštoniete Jurgita Šeržentiene – jauna, bet jau turinčia vadovavimo ir lyderystės patirties dviejų vaikų mama, kuriančia naują produktą – lietuviškus natūralius kremus vaikams ir jų mamoms. Jos verslo projektas gimė iš gyvenimo padiktuotos idėjos. „Jei manai, kad kažkas neįmanoma, pradėk galvoti, kaip tai padaryti įmanoma. Skaityk, domėkis, klausk ir tiesiog – daryk!“, – sako savo patirtimi remdamasi verslininkė, vasarą dalyvavusi SEB banko projekte „Start Talks“, kurio metu iš patyrusių verslininkų gavo ne vieną naudingą patarimą, kaip sėkmingai įgyvendinti verslo idėją.
Kiek metų sukatės atsakinguose darbuose ir kokiuose? Kokios verslo patirties jau turite?
Mano darbinė patirtis prasidėjo prieš 16 metų, kai nieko nesuprasdama mokiau „Modilinos“ manekenes grakščiai vaikščioti, vesdavau aerobikos treniruotes. Vėliau, baigusi LKKA, dirbau kūno kultūros mokytoja ir aerobikos trenere. Kai baigiau sporto psichologijos magistratūros studijas, sveikatingumo centre „Linija“ gavau vadybininkės darbą. O kai baigiau KTU įmonių valdymo magistrantūrą, pradėjau savo, kaip vadovės, karjerą. Vadovavau Druskininkų „Grand spa Lietuva“ vandens parkui, vėliau „Simboly“ viešbučiui, esančiam Vazgaikiemyje, esu sukūrusi SPA koncepciją Panevėžio ETNO SPA centrui. Turėjau su kolege „Aušros SPA namus“ Kaune. Vis dar dirbu verslo konsultante „THE7“ įmonėje, vadovauju finansinių paslaugų įmonei „Veraudita“. Ir šiuo metu kuriu naują produktą – lietuviškus natūralius kremus vaikams ir jų mamoms.
Kartais verslo idėja gimsta dar mokyklos suole, kartais kankinančiai galvoje atrinkinėjant, ko nori rinka, kartais iš aistros tam, ką darai, iš gyvenimiškos patirties… Jums verslo idėją padiktavo gyvenimas. Kaip tai įvyko?
Jeigu žmogus gyvena, jis visada apie kažką svajoja… Pavyzdžiui, kai užuodžiame levandas, vaizduotėje iškyla Provanso žavesys. Kai norisi kažko saldaus, svajojame apie belgišką šokoladą. Svajojame… Kai užsidirbsime labai daug pinigų, juos laikysime Šveicarijos banke, o už palūkanas įsigyta banglente plaukiosime Puerto Rike… „Mama, man niežti skruostą“, – visus „kai“ staiga išvaiko pats didžiausias gyvenimo turtas, kuriam dabar dar tik ketveri ir kuriam visos svajonės, džiaugsmai ir nuoskaudos sukasi aplink mamą. Taigi… idėją padiktavo gyvenimas. Kai gimė sūnus Julius (prieš trejus metus), sužinojau, kas tai yra vaikų atopinis dermatitas. Ilgai kovojome su šia liga. Po daugiau nei metų nemiegotų naktų ir nuolatinio lankymosi pas gydytojus namuose buvo daugiau hormoninių tepalų negu vaiko žaislų. Pradėjau domėtis, ką aš jam tepu. Taip gimė idėja (bendradarbiaujant su LSMU mokslininkais) sukurti lietuvišką ekologiškų kremų liniją vaikams, turintiems probleminę odą.
Ar nebijojote rizikuoti? Ko gero, prieš tai teko pastudijuoti, ar nėra tokios ar panašios idėjos jau įgyvendinamos?
Rizikos jokios nemačiau, kadangi iš pradžių tai buvo tiesiog noras sukurti gerą produktą savo vaikams. Kadangi per metus, kol ieškojome priemonių, kurios padėtų išsigydyti atopinį dermatitą, buvome viską išbandę, realiai žinojau, kas yra rinkoje šiuo metu.
Ar turėjote verslo planą?
Ne. Kai eini savo keliu, tiesiog viskas lengvai klostosi ir sekasi, idėjas diktuoja gyvenimas.
Kas padėjo įgyvendinti idėją? Galbūt padeda ir žengiant šiuo keliu toliau?
Bet kokią idėją įgyvendinti padeda du dalykai: asmeninės savybės (valia, užsibrėžto tikslo siekimas ir tikėjimas tuo, ką darai) bei šeimos nariai. Visa šeima – tiek vyras Audrius, tiek brolis, tiek mama (kol buvo gyva) visaip mane skatino, rėmė ir palaikė.
Daug verslininkų supranta, kad įkūrus savo verslą laukta nepriklausomybė, mažesnis darbo krūvis, didesnis atlyginimas ir savo gyvenimo kontrolė neateina per naktį. Kaip Jums sekasi ieškoti rinkų?
Kai visiems be sustojimo kalbi, kokį gėrį kuri, tai savaime atsiranda rinka Rusijoje, nes ten yra draugų, Italijoje – ten gyvena vyro sesuo, Danijoje – ten irgi turiu gerų draugų, kurie susidomėję laukia…
Ką daryti, kad nuosavas verslas tinkamai įsibėgėtų ir judėtų tinkama linkme?
Reikia daug ir nuosekliai dirbti, kad įsibėgėtų, o kokia linkme turėtų judėti – diktuoja gyvenimas. Nei šeimoje, nei darbe nereikia būti kategoriškiems, nes būtent tai laužo Dievas. Todėl aš bet kurioje srityje siekiu begalinės tolerancijos ir kasdien stengiuosi klausyti savo širdies. Versle ypatingai, nes širdis, o ne galva rodo teisingiausią kelią.
Ką daryti tam, kuris galbūt turi neblogą idėją, bet neturi finansų jai įgyvendinti?
Reikia būti atviram ir ieškoti finansavimo šaltinių – eiti į bankus, pas turtingus verslininkus, kurie visada atviri naujoms idėjoms. Žinote, mane konsultavo prof. Bumelis, jis pasakė man, kad pinigų yra labai daug, bet idėjų mažai. Receptūroms kurti aš pasitelkiau paramą – MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra) inočekius. Kitoms išlaidoms padengti prašiau banko paskolos apyvartinėms lėšoms. Pinigus teks grąžinti per trejus metus, tačiau garantą suteikia ir palūkanas padengs INVEGA (Investicijų ir verslo garantijos).
Todėl kiekvienas, kuris turi idėją, turi ją būtinai pabandyti įgyvendinti.
Jeigu ne „Pupa supa“, ar būtų koks nors kitas naujas verslas? Gal buvo galvoje ir kitų idėjų?
Visada mano galvoje yra daug idėjų… Trūksta laiko joms įgyvendinti. Kažkada turėjau idėją pagaminti tokią kepurę, kuri kasytų galvą. Su ja būtų galima vairuoti, laukti oro uoste ar darytis pedikiūrą… Kita idėja – įmonė, kurios darbuotojai (tvarkingi, pareigingi vyrukai) kas mėnesį atvažiuotų ir prižiūrėtų namą. Kad moterims, kurios neturi vyrų, būtų išspręstos visos buitinės vyriškos problemos.
Dar viena idėja – organizuoti vaikų (o gal ir suaugusiųjų) stovyklas, kuriose jie būtų mokomi gyventi ir leisti laiką be kompiuterių ir televizorių. Manau, kad tai bus ateities problema. Disciplina, sportas, normalus maitinimasis ir veikla, susijusi su kūrybingumu, o ne smegenų bukinimu, vien žaidžiant nerealius žaidimus.
Kokius lūkesčius puoselėjate šiandien? Kokių ambicijų turite?
Visi mano lūkesčiai nesusiję su darbu. Jie susiję su kasdieniu gyvenimu. Atsikelti linksmai, mėgautis kiekviena diena, stebėti augančius sveikus vaikus, ir daug daug šypsotis. O kalbant apie profesinius lūkesčius – norėčiau kada nors vaikščioti po jaukų nedidelį fabrikėlį Birštone (nes būtent čia labai tinkama vieta), kuriame grotų rami foninė muzika, visi būtų gerai nusiteikę ir gamintų natūraliomis žolėmis kvepiančius kremus vaikams ir jų mamoms, o aš organizuočiau visų savo darbuotojų, klientų ir tiekėjų padėkos vakarėlius…
Kiek kremų receptūrų ir kokių turite dabar ir kada jų galės įsigyti nekantraujantys išbandyti pirkėjai?
Pasitelktos mokslininkės pirmiausia sukūrė trijų kremų receptūras. Visi kremai buvo skirti sūnui Juliui ir jo probleminei odai. Juos ilgai bandėme ant draugų ir artimųjų vaikų odos, visi sakė savo atsiliepimus, kol aš galutinai supratau, kas svarbu mamai ir kas patinka vaikams. Vėliau vienuolikmetė dukra iškėlė klausimą, kodėl ji neturi savo kremo, kuris būtų skirtas vaikams – paaugliams, varginamiems jaunatvinių spuogų. Taip sukūrėme dar vieną kremą, o vėliau, kai vasarą Juliui įgėlė bitė, Viltenė nusibrozdino koją, man kilo mintis sukurti pirmosios pagalbos gelį šeimai. Dėl efektyvesnio poveikio odai aš kosmetikos gamyboje naudoju hidrolatus, nerafinuotus aliejus, daug natūralių vitaminų. Produktai pagal individualų užsakymą gaminami vaistinėje, nes taip užtikrinamas jų stabilumas ir šviežumas.
Dabar „Pupa supa“ turi sukūrusi 10 kremų, skirtų mamoms ir vaikų probleminei odai. Kol kas prekybos nepradėjome, nes visus kremus patentuojame, testuojame prieš galutinį pardavimą, o tai užtrunka. Ir nors kremai stovi mano vonioje jau kurį laiką, jų parduoti negaliu dėl tam tikrų apsaugų. Tačiau išbandyti juos, manau, jau bus galima po kelių savaičių.
Koks būtų Jūsų palinkėjimas tiems, kurie nori pradėti savo verslą, bet nežino ką daryti?
Pirmiausia reikia išpūsti akis, viską stebėti, ypač savo aplinką, ir analizuoti, ko kam trūksta. Manau, kad būtent kažkuri mama, kai jai nusibodo skalbti vystyklus, sugalvojo sauskelnes, o žmogus, pasiklydęs miške, – mobilųjį telefoną. Studentai, norėdami pigiai bendrauti, išrado skaipą. Todėl man atrodo, kad jeigu šiandien yra kažkoks neišspręstas poreikis ir tu jį matai, būk tikras, kad ir kažkam kitam to reikia, niekam nesakęs tą poreikį spręsk – ateity bus verslas.
Sėkmės Jums ir Jūsų verslui!
