Stažuotė Norvegijoje
Gegužės 5–9 dienomis projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“ programos, parengtos pagal UPC projektą, dalyviai buvo išvykę į stažuotę Norvegijoje.
Keturias dienas trukusi kelionė buvo turininga: aplankėme Oslo universitetinį koledžą ir Edukologijos fakultetą, Hangen mokyklą, Drameno A. Vidergande vidurinę ir profesinę mokyklas bei Norvegijos švietimo asociaciją.
Norvegijos švietimo programos esmė – mokslo prieinamumas visiems mokiniams. Svarbu paminėti, jog mokslas yra privalomas iki vaikui sukaks 16 metų. Mokslas visoje šalyje yra nemokamas, todėl visi mokiniai turi lygias galimybes gauti išsilavinimą, nepriklausant nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės ar kultūrinės padėties. Ypatingas dėmesys skiriamas Norvegijos emigrantų, kurių šalyje gausu, vaikams. Jiems atvykus į šalį, 6 mėnesius yra teikiama specializuota ir individuali pagalba. Akivaizdu, jog šios priemonės gerina vaikų adaptaciją šalyje ir mokykloje, o tai savo ruožtu padeda jiems mokytis.
Mokytis vaikai pradeda nuo šešerių metų. Mokykloje jie praleidžia 38 savaites per metus. Įdomu, jog Norvegijoje yra ne 12, kaip įprasta Lietuvoje, bet 13 klasių. Pradinėje mokykloje (1–7 klasėse) mokiniai nėra vertinami pažymiais. Mokytojai su mokinių tėvais jų mokymosi rezultatus, pažangą aptaria 2 kartus per metus. Nuo 7 klasės į tokio pobūdžio pokalbius kviečiami ir patys vaikai.
8–10 klasių mokiniai vertinami šešiabale sistema. Jie nuosekliai pažymiais įvertinami po kiekvieno pusmečio, o baigiamasis įvertinimas vykdomas baigiant žemesniąją vidurinią ugdymo pakopą – 10 klasę bei mokomuosius dalykus aukštesniojoje vidurinėje mokykloje (11–13 klasėje). Formalus vertinimas yra kasdienio mokymosi dalis. Jis užtikrina grįžtamąjį ryšį, leidžia mokiniams patiems įvertinti save, sudaro ypatingas sąlygas lyginti mokymosi rezultatus rengiant mokinių žinių patikrinimą.
Mokiniai, baigę žemesniąją vidurinę mokyklą, gali rinktis ir profesinę praktiką. Ji trunka 4 metus: 2 metai skiriami mokymuisi, kiti – praktikai. Per šiuos ketverius metus mokinys įgyja profesinę kvalifikaciją. Mokymasis profesinio profilio mokykloje itin remiamas, nes Norvegijos Karalystės įmonėms trūksta šių specialistų. Dėl šių mokyklų populiarumo šalyje nedarbo lygis siekia vos 3,3 procento.
Norvegijoje veikia ne tik valstybinės, bet ir privačios mokyklos. Jose mokosi 5 procentai visų šalies mokinių. Privačios mokyklos yra tam tikrų pakraipų, pavyzdžiui, filosofijos, menų, religijos. Anot pačių norvegų, šias mokyklas dažniausiai renkasi mokiniai, patiriantys problemų valstybinėse mokyklose.
Visos Norvegijos mokyklos laikosi nacionalinės mokymo strategijos. Ji sudaryta iš prioritetinių dalių: skaitymo, rašymo, matematikos ir lyderystės. Pastaroji nėra įprasta, tačiau norvegų, dirbančių švietimo sistemoje, teigimu – itin svarbi siekiant ne tik puikių mokymosi rezultatų, bet ir visapusiško mokinių vystymosi, jų asmenybės augimo. Kiekviena mokykla ir joje dirbantis mokytojas gali pasirinkti skirtingus, jam patrauklius ir tinkančius metodus šiai mokymo strategijai vykdyti.
Ypatinga mokytojų kvalifikacijos kėlimo tvarka. Papildomos profesinės žinios, kurias teikia universitetų dėstytojai, mokytojui suteikiamos čia pat, jo darbo vietoje. Norvegijoje itin daug dėmesio skiriama mokytojų kompetencijai ir jos tobulinimui – ji turi būti tobulinama iki pat pensijos, į kurią mokytojai išeina būdami 67 metų. Šiuo metu šalyje yra dedama daug pastangų mokyklose dirbantiems matematikos ir gamtos mokslų specialistams tobulinti, mat mokinių pasiekimai šiose srityse kelia nerimą.
Švietimo įstatymų kontrolė priklauso valstybei, tačiau už mokykloje vykdomą edukacinį procesą atsakinga apskritis, kuriai ji priklauso. Mokyklos finansinė ir socialinė gerovė priklauso nuo apskrities valdžios: jei jos prioritetas yra švietimas, akivaizdu, jog mokyklai bus užtikrintas dėmesys ir priežiūra.
Stažuotės dalyvius sujaudino nuoširdus susitikimas Drameno profesinėje mokykloje su dviem mokiniais iš Lietuvos. Paulius ir Gerda pasidalino savo įspūdžiais apie mokymąsi Norvegijoje. Šios mokyklos vadovai džiaugėsi puikiais mokinių pasiekimais, stropumu ir pareigingumu. Gerda ir Paulius už šias savybes buvo ne kartą įvertinti ir paskatinti mokyklos vadovybės.
Giedrė Šliumpienė, Išlaužo pagrindinė mokykla, Roma Ruočkienė, Prienų „Žiburio“ gimnazija
