Savivaldybės vadovai norėjo paaiškinti savo pozicijas
Praėjus nepilnai savaitei po paskutinio Tarybos posėdžio, trečiadienį Savivaldybės vadovai pakvietė žurnalistus į spaudos konferenciją, norėdami patikslinti ir paaiškinti kai kuriuos savo sprendimus.
Spaudos konferencijoje buvo paliesti keturi klausimai – rajono įžymybe tampanti niekaip neatsirandanti katilinė, apkarpyti autobusų maršrutai, nauja pašalpų teikimo bei priežiūros tvarka ir europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimas per Veiverių seniūniją.
Biudžetas
Savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, prieš pradėdamas kalbą apie nemalonesnius dalykus, trumpai pristatė Savivaldybės metinio biudžeto problemas. Kaip jau esame rašę, Prienų rajono savivaldybės šių metų biudžetą sudaro 69 mln. Lt. Bėda ta, kad jau nuo praėjusių metų paskui savivaldybės biudžetą velkasi netrumpa kreditorinių įsiskolinimų uodega. Nemažą jos dalį sudaro atlyginimai Savivaldybės administracijos personalui, kuris dirba pačioje Savivaldybėje bei jos įmonėse, įstaigose – tarnybose, seniūnijose, švietimo įstaigose ir kt. 2013 m. gruodį jau stigo lėšų šiems darbuotojams. Prieš šventes išmokėta tik 40 proc. siekianti atlyginimo dalis. Dar 41 proc. darbuotojai gavo po gruodžio 30 d. vykusio Tarybos posėdžio, kuriame buvo padalintas gautas neplanuotas Savivaldybės pelnas. Likusi suma buvo išmokėta jau šiemet. Nors Savivaldybė yra labai sumažinusi savo išlaidas, dėl biudžeto trūkumo susidarė ir vieno mėnesio atlyginimų kreditorinis įsiskolinimas. Prisimenant daug diskusijų sukėlusį praėjusių metų biudžeto tvirtinimą, šis nepriteklius metų pabaigoje jau buvo planuojamas. Tiesa, situaciją pataisė metų pabaigoje Savivaldybės gautos neplanuotos pajamos ir pelnas. Nors Savivaldybės įstaigų darbuotojai baiminosi, kad be darbo užmokesčio gali likti jau nuo rugsėjo, Savivaldybei pavyko išlaviruoti ir savo darbuotojus šiek tiek išgąsdinti tik paskutinį praėjusių metų mėnesį. Šiemet rūpestis – dar didesnis.
Paskaičiavus visų įstaigų poreikius, paaiškėjo, kad šių metų biudžete jiems įgyvendinti trūksta per 9 mln. Lt. Pasak A. Marcinkevičiaus, tai ženklas, kad įsiskolinimai už šilumą, komunalines paslaugas vėl negalės būti pilnai padengti. Pasak jo, Tarybos posėdyje opozicijos pageidavimu perskirstytos lėšos – 90 tūkst. litų tėra tik smulki dalis poreikio ir ši suma niekaip neišspręstų Savivaldybės problemų. Anot administracijos direktoriaus, pagrindinė susidariusios situacijos problema – nepalanki valstybinio biudžeto skirstymo metodika. Jau kelinti metai Prienų rajono savivaldybė kartu su dar 20 Lietuvos savivaldybių negauna pakankamų dotacijų iš valstybės ir yra priverstos ne svarstyti, kuriai šakai plėtoti skirti perteklinį biudžetą, bet kaip dar labiau sutaupyti ir sumažinti savo biudžeto išlaidas. Praėjusiais metais Savivaldybė sutaupė daugiau nei pusę milijono – 534 tūkst. Lt, iš kurių 200 tūkst. sudarė administracijos lėšos, kurios buvo perkeltos į kitas įstaigas, atlyginimams išmokėti. Vienas iš taupymo plano būdų buvo Savivaldybės administracijos specialistų darbas už kelis asmenis, nesamdant naujų darbuotojų, o už papildomus darbus gaunant tik 30-40 proc. dydžio priedus.
Šių metų pabaigos laukia panašus, o gal ir dar prastesnis likimas nei praėjusiųjų. Savivaldybės įstaigose jau sklando gandai, kad lėšų atlyginimams gali pritrūkti net nesulaukus rudens. Savivaldybė jau kreipėsi ir į Seimo narius, ir į Finansų ministerija dėl susiklosčiusios situacijos ir prašydama pagalbos.
A. Marcinkevičius: „Valstybė neduoda tiek pinigų, koks yra jų poreikis minimaliam išgyvenimui“.
Metus laiko susispaudę dirbę Savivaldybės administracijos darbuotojai šiemet jau gaus naujus vadovus arba pavaduotojus. Konkursai į visas laisvas vietas jau paskelbti, todėl dar labiau sutaupyti nebesitikima.
Katilinės dar teks palaukt
Panašu, kad katilinė – kaip miražas, vis dingstantis horizonte. Ir katilinė vis dingsta iš prieniečių vilčių už šildymą mokėti mažiau.
Pirmadienį, po AB „Prienų šilumos tinklai“ valdybos posėdžio, buvo nuspręsta dėl katilinės statybos paslaugų pirkimo kreiptis į Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), kuri organizuotų šių paslaugų pirkimą. Pasak A. Marcinkevičiaus, šis sprendimas priimtas dėl AB „Prienų šilumos tinklai“ nepasitikėjimo Savivaldybės administracijos specialistais, projekto konsultantais, ekspertais. Jo manymu, toks nepasitikėjimas išaugo po Savivaldybei neigiamų Valstybės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimų.
Pasak jo, CPO yra aukščiausia Lietuvoje institucija, galinti organizuoti tokį pirkimą ir suteikti pakankamo pasitikėjimo. Todėl jeigu šio pirkimo neįvykdys būtent ši organizacija – tai šis pirkimas jau nebus įvykdytas visiškai. CPO kartu ir kontroliuoja, kad derybos nežlugtų dar joms neprasidėjus, konkursą nutraukti nėra taip paprasta.
Dėl iki šiol vykdyto konkurso AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės administracija teisumą ir norą dirbti kartu spręs teisme.
Savivaldybės vadovų nuomone, katilinės klausimas iš mirties taško turėtų pajudėti dar iki 2015 metų, kai baigsis dabartinės katilinės nuomos sutartis su AB „Prienų šilumos tinklai“. Tai būtų naudinga abiem pusėms.
Autobusai oro nebevežios
Mero pavaduotojas Egidijus Visockas pristatė situaciją dėl vietinių autobusų maršrutų. Nors praėjusiais metais buvo iškelta labai daug klausimų bei problemų dėl gyventojų pavežimo į seniūnijas ir iš jų – į savivaldybės centrą, atlikus patikrinimus, skaičiavimus ir suvedus statistiką, paaiškėjo, kad Savivaldybės finansuojamais maršrutais autobusai dažnai važiuoja tušti. Taip dažnai susidaro dėl to, kad maršrutai sutampa su kitų savivaldybių bei įmonių autobusų maršrutais. Savivaldybės gyventojai nesirenka, į kurį autobusą sėsti –ar į Savivaldybės finansuojamą ,ar į tarpmiestinį. Kuris anksčiau atvažiuoja, į tą ir sėda. Todėl vėliau atvažiavęs AB „Kautros“ – Prienų rajono savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusios įmonės – autobusas dažnai keleivių jau neberanda. Gyventojų aktyvumas gyventi, pasirodo, taip pat nėra toks aktyvus, kokio buvo tikėtasi ar įvardinta.
Iš viso autobusai nuo šiol važinės 16 tūkst. kilometrų mažiau. Patrumpinti kai kurie maršrutai (pavyzdžiui, į Užuoguostį) ir panaikinti keli reisai. Pasak E. Visocko, į Jiezną keturis kartus per dieną važinėjantys autobusai yra visiškai nenaudingi, nes dienos metu ta pačia kryptimi važiuoja tarpmiestiniai kitų įmonių autobusai, todėl du reisai dienos metu, kurie nuolat nesulaukdavo keleivių – nuimti. Į Jiezną ir iš jo autobusai važiuos tik ryte ir vakare.
Pasak Savivaldybės vadovų, seniūnijose nebuvo papildomai diskutuota, ar dėl sumažintų reisų bus sutaupyta, nes reisų naudingumas vertintas ir pagal parduotus bilietus, kurių dažniausiai – nebuvo. Kiekvieną mėnesį šie reisai atnešdavo 84 tūkst. Lt nuostolį ir Savivaldybę dar labiau klampino į skolas.
Pasak E. Visocko, derinant maršrutus buvo atsižvelgta ir į mokinių pavežimą, todėl sumažinti maršrutai neturės įtakos mokinių pavežimui. O savivaldybė per metus sutaupys per pusę milijono litų.
Ūkininkų laukia nemalonūs vizitai
Naujai taikoma socialinės paramos sistema jau pasiekė ir Prienų rajono savivaldybę. Kaip minėjo administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Zablackienė, naujoji tvarka jau buvo išbandyta kitose savivaldybėse, todėl Prienų savivaldybės gyventojai nebus bandomieji triušiai. Pagal patvirtintas naujas tvarkas, nuostatus seniūnijose bus sudaromos 5–7 narių komisijos, kurios tikrins, ar socialinės pramos gavėjas tikrai turi teisę ją gauti. Visų komisijų pirmininkais taps patys seniūnai, o Prienų komisijai vadovaus pati R. Zablackienė. Nariais galės būti bet kuris seniūnijos gyventojas. Komisijos svarbiausias darbas – užtikrinti, kad paramą gautų tie asmenys, kuriems iš tikrųjų jos reikia. Komisijos netikrins visų iš eilės paramos gavėjų, jų tyrimo ir akiračio sulauks tik tie, kurie sukels įtarimų. Pasak R. Zablackienės, jau dabar yra sąrašas, kuriame patikrinimo laukia įtarimų dėl neleistino socialinės paramos lėšų pasisavinimo sukėlę asmenys. Šie asmenys ir bus patikrinti patys pirmieji.
Ši tvarka yra numatyta ir dėl nuolat didėjančio socialinės paramos gavėjų skaičiaus. Per praėjusius metus socialinės paramos gavėjų sąrašuose atsirado 18 naujų gavėjų – 46 asmenys, paramos suma išaugo 261 tūkst. Lt. Pasak R. Zablackienės, šis paramos gavėjų skaičiaus didėjimas yra nenaudingas ir pačiai Savivaldybei – tai kasmet pareikalauja vis daugiau lėšų. 2008 m. socialinės pramos gavėjams buvo išmokėta šiek tiek daugiau nei 1 mln. Lt, pernai – jau 5,6 mln.
Siekiant apsaugoti Savivaldybės lėšas, planuojama įdiegti ir visą parą veikiantį anoniminį telefoną, kuriuo būtų galima pranešti apie neleistinus socialinės paramos gavėjų veiksmus.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos, dažnai socialiai remtini asmenys prašo paramos, tačiau neoficialiai dirba keliose darbovietėse arba pas ūkininkus. Dažnai ūkininkai jų ūkyje dirbančius žmones įdarbina puse arba dar mažiau etato, tačiau jie dirba visą darbo laiką. Per mažą užmokestį gaunantys asmenys taip pat turi teisę gauti socialinę paramą, todėl iškyla valstybinių pinigų neteisėto panaudojimo galimybė. Pusę darbo užmokesčio sumos moka ūkininkai, kitą pusę – to nežinodamas, išmoka Socialinės paramos skyrius.
Nuo šiol visi ūkiuose ne pilnu etatu dirbantys darbuotojai bus rizikos sąrašuose ir tokių ūkių laukia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vizitas. R. Zablackienė pabrėžė, kad tikrinami bus visi ūkiai, o ne atsitiktiniai.
Veiveriškiai – savo abejingumo įkaitai
Daug respublikinėje spaudoje bei pačiuose Veiveriuose diskusijų sukėlęs europinės vėžės „Rail Baltica“ nepatogumas Veiverių seniūnijos gyventojams pamažu virsta pačių gyventojų abejingumo pavyzdžiu.
Savivaldybės administracija, nors ir nebūdama projekto vykdytoja, panoro sužinoti, kodėl diskusijose dalyvavę asmenys apie projektą nežinojo arba nepasirašinėjo jokių sutikimų. Pasirodo, visi gyventojai, kurie skundėsi nežinojimu ar jų sutikimų trūkumu, 2010 m. vasario mėn. pasirašė ant sutikimų įrengti vieną ar kitą apsaugą nuo garso ar vibracijos. Prie visų gyventojų pasirašytų dokumentų pridėtas ir planelis su nurodyta kiekvieno gyventojo gyvenamojo būsto vieta projekte. Asmenys ne tik pasirašė dokumentus, jie ir savo ranka įrašė, dėl kokios priežasties prašo įrengti apsaugą. Vienos Veiverių gyventojos problema buvo išspręsta dar susirinkimo Veiverių seniūnijoje metu – paaiškėjo, kad moteris gyvena savo sūnaus būste ir sutikimą dėl apsaugos įrengimo pasirašė ne ji, o jos sūnus – būsto savininkas. Kandžiai savivaldybės vadovai vertino ir LR Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pareiškimus susirinkimo Veiveriuose metu. Pasak jų, tuo metu – tvirtinant projektą – valdančioje koalicijoje buvęs pats Seimo narys žinojo apie situaciją Veiveriuose, bet tam reikšmės neteikė.
Tačiau klausimas dėl viadukų per geležinkelį ir apsaugos nuo gyvulių ir žvėrių bus sprendžiamas.
Savivaldybės specialistai atkreipė dėmesį ir dėl nusiskundimų prastėjančia kelių būkle. Visi keliai Veiverių seniūnijoje buvo patikrinti ir sunkvežimių eismas jais apribotas bendrais susitarimais su AB „Eurovia Lietuva“ vadovais. Kelių būklė įamžinta vaizdo ir fotomedžiagoje, kuri pasitarnaus baigus vėžės tiesimo darbus ir bandant nustatyti kelių pažeidimo lygį. Tikrinant kelius rasti pažeidimai jau nurodyti vėžės tiesimo darbų rangovui, kuris privalės juos pataisyti.
Bus remontuojama ir kelio atkarpa nuo Skriaudžių iki kelio „ViaBaltika“. Tiesa, Savivaldybės vadovai minėjo, kad kelio remontas nuo „Via Baltikos“ iki šalia Prienų esančio karjero – nenumatytas.
Savivaldybės vadovai paminėjo, kad nauja vėžė atneš ir naudos. Pasirodo, viena iš statybos įmonių yra numačiusi įsirengti logistikos sandėlius šalia geležinkelio – į sandėlius bus nutiesta ir atšaka. Ir sandėlių statybai, ir darbui juose reikės naujų darbuotojų.
Europos pinigus regione įsisavinome geriausiai
Spaudos konferencijos pabaigoje Savivaldybės meras Vytas Bujanauskas pasidžiaugė ir savivaldybių vadovų susitikimo rezultatais. Paaiškėjo, kad Prienų rajono savivaldybė geriausiai įsisavina europines lėšas. Kauno regione Prienų rajono savivaldybė sugebėjo įsisavinti 95 proc. jai skirtos paramos. Respublikos mastais – Prienų savivaldybė yra penktoje vietoje.
Mantvydas Prekevičius
