Augalai žiemoja gerai, nors žiemos dar nebuvo
Jau beveik įpusėjo sausis, saulutė kyla aukštyn, diena ilgėja. Turėtų būti pats viduržiemis, o čia – lyg ir ankstyvas pavasaris. Gražiai atrodo žieminių javų plotai, bet kas bus, jeigu iš tikrųjų žiema sumanys pareikšti savo teises? Apie tokias gamtos išdaigas ir jų įtaką žieminiams javams kalbamės su AB „Lytagra“ agronomu konsultantu Aleksandru Lugausku.
Gamta susitvarko pati
Oras nešaltas, tačiau visur šlapia, diena apniukusi. Taigi patyrusio agronomo ir klausiu, kaip bus su rudenį pasėtais javais?
„Sunku numatyti, kaip bus. Tik galiu pasakyti, kad dažniausiai gamta pati ištaiso padarytas klaidas. Dabar, kol oro temperatūra per daug nepakyla, laikosi apie 5 laipsnius šilumos, nieko blogo pasėliams nenutiks, tačiau jeigu pakiltų aukščiau, gali prasidėti augalų vegetacija. Šiuo metu žieminių javų pasėliai atrodo gražiai“, – sako A. Lugauskas.
Sustojame prie žieminių javų lauko, kuriame pasėti ‘Olikt’ veislės žieminiai miežiai. Lygus, gražus ir tankus pasėlis. Agronomas išrauna augalą ir aiškina, kad jo šaknų sistema labai tvirta, o paviršinė dalis rodo, kad iš vieno grūdo išaugs 5–6 stiebai. Baltų naujų šaknelių nesimato, vadinasi, augalėlis dar ramybės būsenos. Pasak agronomo, Lietuvoje dar nedaug auginama žieminių miežių, tačiau juos mūsų sąlygomis auginti apsimoka, nes jų ankstyvesnė javapjūtė, o ūkininkams – greitesnės pajamos.
Kiekvienas ūkininkas žino, kad augalų žiemojimo sėkmė priklauso ir nuo to, kokį augimo tarpsnį jie yra pasiekę iki žiemos šalčių. Svarbiausia, kaip yra išsivysčiusios šaknys. Gerai išsivysčiusios ir giliai įsiskverbusios augalų šaknys, net ir pažeistos žiemos šalčio, pavasarį atsigauna greičiau, ypač kai laiku būna papildomai pamaitintos. Antžeminei augalų daliai iki žiemos turi užtekti laiko intensyviai fotosintezei, nes tai irgi savotiškas maisto aruodas, kuris padeda augalui greičiau augti ir sužaliuoti.
Svarbu tinkamai patręšti
Dar pavažiuojame keliu ir jau sustojame prie sodriai žalio žieminių kviečių ploto. Vėl apžiūrime augalo šaknis, kurios tvirtai įsikibusios į žemę ir gerai įsišaknijusios. Augalas sveikas ir stiprus, nes iš rudens gavo pakankamai reikiamų maisto medžiagų. Augalai žiemoja gerai, nors žiemos dar kaip ir nebuvo. Pasak A. Lugausko, norint gauti gerus derlius, dabar jau nepakanka dirvas patręšti įprastinėmis azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Dirvą reikia ištirti laboratorijoje ir nustatyti, kokių reikia mikroelementų, nes jų trūkstant pagrindinis tręšimas gali būti neefektyvus.
Konsultantas pabrėžė, kad dabar daugiausia nežinomųjų iškyla dėl tų mikroelementų. Kiekvienas ūkininkas, užsiimantis augalininkyste, turėtų pasidaryti laboratorinius tyrimus. Juos reikėtų atlikti kas 5 metus.
Be to, specialistas priminė, kad firma VITERA ūkininkams, kurie naudojo jos produkciją, siūlo tyrimus atlikti nemokamai. Kitiems ūkininkams jų dirvožemis bus ištirtas už tam tikrą atlygį.
Rapsai lepesni
Su agronomu sustojame prie žieminių rapsų lauko. Ir čia buvo galima pasidžiaugti stipriais ir sveikais augalais, gerai išsivysčiusiomis jų šaknimis. „Rapsus auginti šiek tiek sudėtingiau negu grūdines kultūras, nes jie lepesni. Bet šis laukas atrodo gerai. Prognozuoti ką nors yra sunku. Jeigu pašals bent iki 10 laipsnių ir tada iškris sniegas, tai toks patalas bus visai geras augalams žiemoti. Bus sunkiau, jeigu pašals iki kokių 20–25 laipsnių ir nebus sniego“, – sakė A. Lugauskas.
Vasarį – mokymai ir seminarai
Kol kas laukuose ramu, jokie darbai nevyksta. Pasak agronomo konsultanto, dabar geriausias laikas žemdirbiams mokytis. Mokymai ir seminarai numatomi vasario mėnesį. Tada bus aptariamos iškilusios problemos, svarstoma, kokias vasarines kultūras geriausia auginti, kur įsigyti sėklos ir kt. Agronomas sako, kad šiais metais ūkininkai jau galvoja ir tariasi dėl didesnio kiekio ankštinių kultūrų, tokių kaip žirniai ir pupos, auginimo. Jų auginimas Prienų krašte turėtų pasiteisinti.
Gal ir nereikia prieš laiką prognozuoti ir dejuoti, kas bus. Reikia tikėtis, kad gamta, kaip visada, bus teisi ir išlaikys pusiausvyrą.
Stasė Asipavičienė
