Į kosmosą pakils lietuviškas palydovas

Gruodžio 15 d. iš Žemės į kosmosą pakils pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“. Pirmasis lietuviškas kosminis aparatas bus pakeltas praėjus 56 m. nuo pirmojo žmonių paleisto aparato į kosmoso platybę.

Nors šis aparatas pakils iš JAV, Valopso salos, Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) kosmouosto, tačiau tai yra pirmasis žingsnis Lietuvos kosmonautikos link.

Tai pirmasis Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos vykdomos ilgalaikės kosmoso programos etapas. Misijos „Lituanica 80“ metu į kosmosą paleistas palydovas „LitSat-1“ bus ne tik pirmasis mūsų šalies simboliais paženklintas aparatas kosmose, bet ir atliks bandomojo prototipo rolę ruošiantis moksliniam eksperimentui – pjezo variklių išbandymui kosmose. Šis eksperimentas – pirmasis viso pasaulio istorijoje. Jeigu jis pasibaigtų sėkmingai, tai pakeistų daugelio būsimųjų palydovų ateitį. Pirmoji Lietuvos kosminė misija „Lituanica 80“ skirta šiemet minimam S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-mečiui.

Į tarptautinę kosminę stotį planuojamas nugabenti palydovas yra 10 cm kubas ir sveria 1,33 kg. Tai tipiškas „cubesat“ palydovas. Į jį įmontuotas Lietuvos radijo mėgėjų sukonstruotas radijo atsakiklis, palydovinės navigacijos imtuvas, kuris iki šiol nebandytas mažuosiuose palydovuose, bei Saulės baterijos, kurių dalis pagaminta Lietuvoje. Lietuvoje sukurta ir pagaminta pagrindinė palydovo plokštė, valdoma originalia programine įranga. „LitSat-1“ palydove įmontuota titano plokštelė su žodžiais iš S. Dariaus ir S. Girėno testamento bei rėmėjų, padėjusių šiai misijai išsipildyti, sąrašu. Ryšys su palydovu bus užmezgamas ir telemetrijos duomenys priimami mažųjų palydovų ryšio stotimi, kuri įkurta Liepiškių technologijų parke. Pirmąjį lietuvišką kosminį projektą sukūrė Lietuvos kosmoso asociacija, Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto, o taip pat Mechanikos ir mechatronikos fakulteto studentai bei Kosmoso mokslų ir technologijų instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų komanda.

Lietuvių gamybos palydovas bus tarp pirmųjų krovinių, gabenamų privačios kompanijos „Orbital Sciences Corp“ į Tarptautinę kosminę stotį (International Space Station-ISS). Ši korporacija kosminėmis misijomis užsiima nuo 1982 m. Nuo įmonės įkūrimo praėjus 8 m., 1990 m. „Orbital Sciences Corp“ jau buvo sėkmingai įvykdžiusi 8 kosmoso misijas. 2006 m. – jau 500. Korporacija, užsiimanti ir kosminės įrangos gamyba, jau yra pastačiusi 569 pakėlimo į kosmosą aparatus ir iki 2015 m. ruošiasi jų pagaminti dar 82. Lietuvišką palydovą žadanti į kosmosą pakelti korporacija ir pati gamina palydovus. Iki šiol jos sąskaitoje – 174 palydovai, iki 2015 m. planuojama pagaminti dar 24. „Orbital Sciences Corp“ yra antroji pasaulyje komercinė skrydžių į kosmosą kompanija.

Jos patikimumą lemia didelė įmonės patirtis. Balandžio 21 į kosmosą sėkmingai buvo pakelta bandomoji raketa. Tądien į kosmosą pakilo raketa-dvynė, kuri gruodžio 15 d. pakels į kosmosą ir „LitSat-1“. Jos pakilimas buvo atidėtas du kartus, tačiau tai nebuvo gedimai, pavojingi misijai. Trečiadienį bandant pakelti raketą į kosmosą, 15 min likus iki starto, atsijungė interneto kabelis, kuris užtikrino ryšį su valdymo centru. Šeštadienį pakilimas atšauktas dėl stipraus vėjo atmosferoje. Sekmadienį į kosmosą pakilo raketa „Antares“, sverianti beveik 300 t, gabenanti dar 2010 m. NASA‘i pažadėtą, beveik 4 t sveriančią keturvietę daugkartinio skraidymo kosminio erdvėlaivio Cygnus kopiją ir tris mažus, į „LitSat-1“ panašius mažus palydovus. Sudeginusi 155 t skysto deguonies bei 80 t aviacinio žibalo, raketa per mažiau nei 4 minutes pakilo į 100 km aukštį, dar po mažiau nei 5 min raketa savo krovinį pristatė į 250 km Žemės orbitą. Šis sėkmingas „Antares“ paleidimas patvirtino ir garantavo tolimesnį kontrakto su NASA vykdymą. NASA, nutarusi daugiau dėmesio skirti kosmoso tyrimams, nusprendė visus aptarnaujančius ir krovinių gabenimo skrydžius perduoti komercinėms privačioms kompanijoms. Pagal susitarimą, „Orbital Sciences Corp“ iki 2016 m. atliks 8 misijas ir į kosmosą bei Tarptautinę kosminę stotį pristatys 20 t krovinių, už ką NASA sumokės beveik 5 mlrd. Lt. Lietuvių sukurtas palydovas „LitSat-1“ bus pirmasis šio kontrakto krovinys. Kitas skrydis numatomas ateinančių metų vasaros viduryje. Virdžinijos valstijoje esančioje Valopso paleidimo aikštelėje turėtų kilti krovininiai erdvėlaiviai iki pat 2016 m.

Kosminių palydovų istorija prasidėjo 1957 m. spalio 4 d., kuomet į kosmosą buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas „Sputnik 1“. Tai padarė TSRS mokslininkai. Pirmasis dirbtinis Žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas buvo sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą. Šiuo palydovu buvo nustatytas Žemės atmosferos sluoksnių tankumas keičiantis orbitai. Palydovas skriejo apie 30 000 km per valandą greičiu ir skleidė radijo signalus, kuriuos galėjo priimti mokslininkai ir radijo mėgėjai visame pasaulyje. „Sputnik 1“ signalus skleidė iki 1957 m. spalio 26 d., kol išseko siųstuvo baterijos. Palydovas 1958 m. vasario 4 d. sudegė patekęs į Žemės atmosferą. Aplink Žemę jis nuskriejo apie 60 mln. km.

O viena pirmųjų žinių, pasiųstų į kosmosą apie mūsų planetą, yra prieštaringai vertinamas 1936 m. vasaros olimpinių žaidynių Berlyne atidarymas. Būtent šių olimpinių žaidynių atidarymas ir Adolfo Hitlerio atidarymo kalba buvo pirmoji profesionali televizijos transliacija, kurios signalas pasiekė kosmoso erdvę ir keliauja vis toliau į gilųjį kosmosą.

Bene žymiausi kosminiai aparatai, nešantys žinią apie Žemę, yra „Pioneer 10“ bei du „Voyager“ kosminiai laivai.

1969 m. patvirtinus „Pioneer“ programą, „Pioneer 10“ ir jo „dvynys“ „Pioneer 11“ buvo sukurti taip, kad patvirtintų savo vardą (liet. pradininkas). Tai buvo pirmieji kosminiai laivai, surinkę informaciją apie asteroidų žiedą ir nufotografavę Jupiterį iš arti. „Pioneer 10“ buvo ypač lengvas kosminis zondas, svėręs 260 kg, iš kurių 30 kg – įvairūs prietaisai, o 27 kg – degalai. Kosminis laivas buvo varomas radioaktyviųjų izotopų termoelektriniu varikliu, kuriame buvo plutonio-238. Šis variklis buvo įmontuotas toliau nuo įvairių instrumentų, taip juos apsaugant nuo radiacijos. Į „Pioneer 10“, kaip ir į „LitSat-1“, buvo įtaisyta metalinė plokštė, tik „Pioneer 10“ esanti informacija buvo skirta nežemiškoms civilizacijoms. „Pioneer 10“ tapo pirmuoju erdvėlaiviu, praskriejusiu pro Jupiterį 1973 m. Zondas atliko daug vertingų tyrimų, kol 1997 m. kovo 31 d. baigė savo misiją. Silpni „Pioneer 10“ signalai buvo sekami „Deep Space Network“ radioteleskopu. Paskutinis labai silpnas „Pioneer 10“ signalas buvo užfiksuotas 2003 m. sausio 23 d., tada šis zondas buvo už 12 milijardų km nuo Žemės. „Pioneer 10“ keliauja link Aldebarano Tauro žvaigždyne. „Pioneer 10“ šią žvaigždę pasiektų per 2 mln. metų.

JAV kosminių tyrimų erdvėlaivis „Voyager1“ paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d. Jo svoris – 733 kg. Šis zondas aplankė Jupiterį ir Saturną, taip pat pirmasis nufotografavo šių dviejų planetų didžiuosius palydovus. „Voyager 1“ yra tolimiausias nuo Žemės žmonių sukurtas aparatas, skriejantis bene didžiausiu greičiu iš visų šiandien eksploatuojamų zondų. Nors „Voyager 1“ identiškas erdvėlaivis „Voyager 2“ ir paleistas mėnesiu anksčiau, jis niekada neaplenks savo „dvynio“. 2007 m. balandžio 4 d. palikdo Saulės sistemą ir pradėjo skrydį tarpžvaigždinėje erdvėje, kur dar šiek tiek jaučiama Saulės gravitacinė įtaka. 2011 m. vasario 17 d. „Voyager 1“ buvo maždaug 17 mlrd. km nuo Saulės. Radijo signalai iš jo Žemę pasiekia per 16,14 val. 2010 m. „Voyager 1“ ėmė trūkti energijos, todėl palaipsniui atjungiama jo įranga. „Voyager 1“ energijos ištekliai turėtų visiškai išsekti apie 2025 m.

Gruodžio 15 d. pakilsiantis pirmasis Lietuvos palydovas yra žingsnis vėl bandant sugrąžinti kosmonautiką į Lietuvą, po pirmojo Lietuvos kosmonauto Rimanto Stankevičiaus žūties 1990 m.

Parengė Mantvydas Prekevičius