Pamąstymai Miškininkų dienos išvakarėse
Praėjusiais metais Lietuva buvo pripažinta kaip geriausiai miškus sauganti valstybė pasaulyje. Tai aukštas mūsų šalies miškininkų darbo įvertinimas.
Kasmet Jeilio universitetas (JAV) skelbia Aplinkos gerovės indeksą, kuris sudaromas išanalizavus 132 pasaulio valstybių aplinkosaugą. Vienas iš jo rodiklių – miškų išsaugojimas. 2012 metais, vertinant 1995-2010 m. laikotarpio miškininkystės veiklą, pagal šį rodiklį Lietuvai pripažinta pirmoji vieta pasaulyje (Latvijai – 32, Lenkijai – 42, Rusijai – 50, Švedijai – 64), nors įvairūs ekspertai primygtinai siūlo sekti Latvijos ir Švedijos miškininkystės modeliais.
Pasaulio mokslininkų įvertinimas – tarsi apdovanojimas visiems, puoselėjantiems žaliąjį mūsų krašto turtą. Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvos valstybinių miškų sistema funkcionuoja puikiai, o žalieji šalies ištekliai – miškų plotai ir medienos tūriai nuolat didėja, nes medienos kertama gerokai mažiau (apie 50 proc.) negu priauga, iškirsti miškai atsodinami ir prižiūrimi, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas.
Mokslininkų skaičiavimu, jau vien dėl to, kad buvo neiškertamas visas medienos prieaugis ir atkuriami bei sodinami nauji miškai, per pastaruosius 10 metų Lietuvos valstybinių miškų vertė padidėjo milijardu litų. Anot Lietuvos mokslininkų išvadų, valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra 16 proc., t. y. didžiausia. Tai patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto ir prof. Antano Buračo vadovaujamos grupės mokslo tiriamųjų darbų medžiaga.
Kai pasaulinė ekonominė krizė pasiekė Lietuvą, miškininkai pirmieji valstybėje susiveržė diržus – 30 proc. buvo sumažinti darbuotojų atlyginimai ir kitos išlaidos bei peržiūrėtos investicijos. Siekiant įvykdyti miškų žinybai nustatomus pelno, kapitalo grąžos ir kitus ekonominius rodiklius, atlyginimai iki šiol dar nepasiekė 2008 metų lygio. Jei ir kitose valstybės įmonėse būtų tvarkomasi taip, kaip valstybiniuose miškuose, tai ir visa Lietuva, ne tik jos miškai, būtų pirmaujanti pasaulyje.
2010 metų vasarą VĮ Prienų miškų urėdijos miškus nusiaubė škvalas, buvo pažeista apie3010 hamedynų, o išverstos ir išlaužytos medienos kiekis siekė per 90 tūkst. kub. m. Vėjovartomis buvo užversta keliasdešimt kilometrų vietinės reikšmės ir miško kelių, nutrauktos elektros perdavimo linijos, atskirti miško lankytojai ir poilsiautojai. Audros padarinių likvidavimui Prienų miškų urėdija sutelkė visus turimus resursus ir dar teko pasikviesti papildomų rangovų iš visos Lietuvos ir iš Lenkijos medienos ruošos firmų. Škvalo padarinius likviduoti pavyko laiku, kol neprisiveisė medienos kenkėjų, o pagaminta mediena buvo laiku ir pelningai parduota.
Gaila, kad taip garsiai deklaruota Europos Sąjungos parama stichijos padariniams likviduoti VĮ Prienų miškų urėdiją pasiekė tik iš dalies. Niekas neatsižvelgė į tai, jog visus darbus reikėjo atlikti kuo skubiau ir ekstremaliomis sąlygomis, tad buvo neįmanoma suspėti laiku įvykdyti visų sudėtingų biurokratinių reikalavimų, kuriuos reglamentuoja LR Viešųjų pirkimų įstatymas. Nors situacija miškuose buvo ekstremali, LR Vyriausybė škvalo nepaskelbė stichine nelaime, tad ir viešųjų pirkimų procedūras reikėjo atlikti įprastine tvarka. Apmaudu, kuomet miškų urėdija, visas pastangas skyrusi konkretiems audros padarinių likvidavimo darbams kuo skubiau atlikti, dėl smulkių viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų gavo tik dalį prašytos paramos.
Pastaraisiais metais miškų urėdijos į šalies biudžetą sumoka net 16 kartų daugiau, lyginant su 1996 metais (atitinkamai 114 mln. ir 7 mln. Lt).
VĮ Prienų miškų urėdija 2011 metais į šalies biudžetą sumokėjo 6720 tūkstančių Lt, arba 45,4 proc. nuo visų pajamų.2012 m. atitinkamai – 4591,7 tūkst. Lt arba 8,1 proc. 2013 m. I pusmetį jau sumokėta 26 tūkst. Lt mokesčių arba 42 proc. nuo visų pajamų. Iš jų 627,1 tūkst. Lt sudaro privalomojo socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis.
VĮ Prienų miškų urėdijoje nuolat dirba apie 90 darbuotojų, o dar 20 darbininkų papildomai įdarbinami pavasario-vasaros laikotarpiu miško želdymo, priežiūros, sodmenų išauginimo darbams. Miškų urėdijos vykdoma veikla pelninga. Kasmet urėdija gauna apie 500 tūkstančių litų grynojo pelno (2011 m. – 1850.6 tūkst. Lt; 2012 m. – 435.9 tūkst. Lt, o šiais metais planuojama gauti 735.3 tūkst. Lt).
Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir geras darbo sąlygas, kasmet daugiau nei milijonas litų nuosavų lėšų skiriama investicijoms:2011 m. – 1371.1 tūkst. Lt;2012 m. – 1845.9 tūkst. Lt;2013 m. planuojama 1405.0 tūkst. Lt. Už šias lėšas įsigyjama moderni medienos ruošos bei gabenimo technika, atnaujinami girininkijų pastatai, automobilių parkas, diegiamos naujos informacinės technologijos, atnaujinama miškų rekreacinė struktūra.
Su Miškininko diena sveikinu visus miškininkus bei dirbančiuosius, linkėdamas ir ateityje būti geriausiais, auginti ir puoselėti Lietuvos miškus bei protingai juos tvarkyti.
Prienų miškų urėdas Robertas Judickas
