Poezijos ir muzikos vakarai
Rugpjūčio 8 dienos vakarą birštoniečiai susirinko į pirmąjį pamėgto literatūrinių-muzikinių renginių ciklo „Po žvaigždėtu rugpjūčio dangum“ renginį. Šį projektą Birštono viešoji biblioteka vykdo jau treti metai, jį pamėgo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir miesto svečiai.
Pirmasis susitikimas buvo skirtas 1863 metų sukilimui paminėti ir vadinosi „Lietuva, Tėvyne mano, mielesnė už sveikatą“ (A. Mickevičius).
Pristatydama vakaro programą aktorė, nuolatinė birštoniečių viešnia ir renginių režisierė Virginija Kochanskytė pastebėjo, kad šis susitikimas yra skiriamas ne tik pačiam sukilimui ir jo 150 metų sukakčiai bei sąlyčiui su Birštonu paminėti. Žiūrovai bus supažindinti su sukilimo įvykių priešistore, sukilimo vadais, jų tikėjimu, kad bus iškovota laisvė. Aktorė pakvietė visus į kelionę per garsaus muziko, kompozitoriaus, polonezų ir mazurkų autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimą.
M. K. Oginskis istorinėje plotmėje žinomas ne tik kaip kompozitorius ir muzikas, išgarsėjęs polonezu „Atsisveikinimas su Tėvyne“, bet ir kaip kunigaikštis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 metų sukilimo vadų.
M. K. Oginskis, kilęs iš garbingos Lietuvos kunigaikščių giminės, gimė 1765 metų rugsėjo 25 dieną Lenkijoje. Politinę karjerą pradėjo dar būdamas labai jaunas, vos 21 metų, kai tapo Seimo nariu nuo Trakų vaivadijos. Vėlesnis jo gyvenimas taip pat buvo glaudžiai susietas su politiniu gyvenimu, veikla ir nuolatine kova už Abiejų Tautų laisvę.
1794 m. M. K. Oginskis dalyvavo Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime, buvo Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys, organizavo kavalerijos diviziją ir netgi buvo kai kurių apskričių sukilėlių vadas. Po sukilimo ir Trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės perdalijimo buvo svetima pavarde pasitraukę iš Lietuvos ir slapstėsi. Kaip spėjama, tuo metu ir buvo parašyta garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“.
1802 m. caras Aleksandras I atleido M. K. Oginskiui jo prasižengimus ir suteikė galimybę vėl grįžti į Lietuvą ir valdyti Rietavo seniūniją.
M. K. Oginskis daugiausia gyveno savo rezidencijoje Zaliesėje. Jau 1810 metais jis tapo slaptuoju caro patarėju. Prieš prasidedant Rusijos karui su Napoleonu, buvo sumanęs atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip autonominę Rusijos imperijos dalį. Caro pritarimas lyg ir buvo gautas, Oginskis netgi buvo paskirtas senatoriumi nuo Lietuvos, bet pasikeitus tarptautinei padėčiai, sumanyto plano įgyvendinti nepavyko.
Nemažą dėmesį V. Kochanskytė skyrė ir M. K. Oginskio asmeniniam gyvenimui, kuris irgi buvo gana įdomus ir permainingas. Kunigaikštis buvo vedęs du kartus. Pirmąja jo žmona 1789 metais tapo Izabelė Lasocka, su kuria susilaukė dviejų sūnų – Tado ir Pranciškaus Ksavero. 1802 m. nutraukęs su ja santuoką, M. K. Oginskis vedė Žemaitijos didiko Kajetono Nagurskio našlę dainininkę Mariją de Nari, kilusią iš Venecijos. Su antrąja žmona jis sugyveno 3 dukras (Amalija, Ema, Ida) ir sūnų Irenijų Kleopą.
Ne visus politinius tikslus pavyko pasiekti ir realizuoti sumanymus, tačiau daugelis M. K. Oginskio idėjų po jo mirties buvo įgyvendintos Lietuvoje, jo buvusiame Rietavo dvare. Čia M. K. Oginskio sūnus Irenėjus1835 m. panaikino baudžiavą, vėliau įsteigė pirmąją Lietuvoje žemės ūkio mokyklą, o vaikaitis Bogdanas1872 m. atidarė pirmąją Lietuvoje šešiametę muzikos mokyklą.
Muzikos ir poezijos vakaro metu nemažai buvo kalbama apie muziką, M. K. Oginskį išgarsinusius polonezus ir mazurkas. Nepaprastus romansus ir polonezus, kurie skambėjo prie Nemuno krantinės, atliko dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė Giedrė Zeicaitė ir pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Vaiva Purlytė.
Vakarai, kurie vyksta nuostabioje kurorto gamtoje, yra laukiami ir gausiai lankomi. Kiekvienais metais renginių ciklas prasidėdavo pirmosiomis rugpjūčio dienomis, tad ir šiemet jau buvo teiraujamasi, kada jie bus rengiami. Tik pirmas literatūrinės kompozicijos ir muzikos vakaras vyko ne penktadienį, o ketvirtadienį. Kiti renginiai taip pat vyks ne savaitgaliais.
Visą rugpjūtį vyks savotiška keturių vakarų kelionė: rugpjūčio 8 d. – vakaras, skirtas 150-osioms1863 m. sukilimo metinėms, rugpjūčio 14 d. – muzikinė literatūrinė programa pagal Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureačių eiles, rugpjūčio 23 d. – „Kišenėj pavasarių šimtas“, skirtas 120-osioms Kazio Binkio gimimo metinėms, o paskutinis susitikimas su publika bus skirtas Tarmių metams.
Kiekvienais metais, atsižvelgiant į LR Kultūros rėmimo fondo finansuojamus prioritetinius planus, yra numatoma konkreti tema, kurią siūloma paminėti kultūriniais renginiais. Birštoniečiams ir miesto svečiams yra puiki galimybė pabūti gamtoje ir pasiklausyti žinomų aktorių, muzikų, dainininkų bei poetų, daugiau sužinoti apie savo krašto kultūrinį gyvenimą.
Stasė Asipavičienė
