Administracijos direktorė J. Zailskienė: apie praėjusius metus, ateities planus ir naujus išbandymus
Su Prienų rajono savivaldybės administracijos direktore Jūrate Zailskiene kalbėjomės apie 2021-aisiais nuveiktus darbus, džiaugsmus ir problemas, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, lūkesčius ir naujus išbandymus, užgriuvusius pastarosiomis dienomis.
Kokie buvo praėjusieji metai? Kokiais darbai galite pasididžiuoti?
Metai tikrai nebuvo lengvi, nes prie kasdienių darbų, įtemptos darbotvarkės prisidėjo ir COVID-19 pandemijos valdymas, siautusių audrų padarinių šalinimas, bet labai džiaugiuosi geru biudžeto surinkimu, atliktais suplanuotais darbais.
Ar yra dėl ko apgailestauti, kad nepavyko? Kas tie skauduliai?
Labai apgailestauju, kad kolegos iš Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono, Varėnos, Lazdijų rajonų savivaldybių nusprendė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre“ panaikinti valdybą. Mes su Birštono savivaldybe likome mažumoje ir netekome galimybės atidžiau stebėti įmonės veiklą.
Pernai nebuvo įsisavinta maždaug 1,4 mln. eurų? Kodėl?
Prienų rajono savivaldybės administracija tiesiog surinko daugiau lėšų, o ne neįsisavino. Surinktos didesnės pajamos persikėlė į šiuos metus. Galutinai biudžeto surinkimo skaičiai paaiškėja metų pabaigoje, kai jau negalima tikslinti biudžeto, o ir darbų gruodžio mėnesį jau nebepadarysi. Tad reikia tik pasidžiaugti, kad 2021 metai finansiškai buvo tikrai sėkmingi.
Dėl ko pernai sulaukėte daugiausiai kritikos ir dėl ko pagyrų?
Kritikos sulaukiame dėl gruntinių kelių, ypač po lietaus, sniego, priežiūros. Tai labai opi problema, nes vien gerų norų neužtenka. Gerai kelių priežiūrai kartais trukdo orai, būna tai per sausa, tai per šlapia, o ir pinigų neužtenka. Jei būtų mano valia, pirmiausiai, ką padaryčiau – išasfaltuočiau visus kelius.
Dėl pagyrų nelabai norėčiau plėstis, bet labai džiugina, kai paskambina gyventojai ir tiesiog pasako ačiū, pagiria dėl vieno ar kito sprendimo.
Kokie svarbiausi darbai laukia šiais metais?
Šiais metais, kaip ir kasmet, suplanuota daug darbų. Toliau bus remontuojamos ir atnaujinamos savivaldybei priklausančių pastatų (mokyklų, seniūnijų) patalpos, socialiniai būstai. Visame rajone numatoma tiesti naujas gatves ir šaligatvius, remontuoti senus, taip pat plėsti gatvių apšvietimą, rengti naujas vaikų žaidimo aikšteles, tvarkyti apleistus pastatus. Toliau tęsime vandentiekio tinklų bei vandens gerinimo įrenginių statybos Naujosios Ūtos kaime darbus, o Veiveriuose, parengę projektą, pradėsime įgyvendinti Veiverių viešųjų erdvių sutvarkymo projektą. Planuojame įrengti prieplauką ties Revuonos parku, todėl labai viliuosi, kad pavyks atgaivinti vandens turizmą Nemunu. Jiezne, be kita ko, planuojama padidinti paplūdimio zoną prie ežero ir įrengti valčių nuleidimo vietą. Taip pat tikimės, kad bus įvesta Prieniečio kortelė, su kuria Prienų rajono gyventojai turės galimybę gauti nuolaidų iš vietos verslininkų.
Ką Prienams atneš švietimo ir sveikatos sistemų reformos?
Manau, kad dabartinė Vyriausybė, planuodama švietimo ir sveikatos sistemų reformas, visai negalvoja apie gyventojus, kuriuos šios reformos palies tiesiogiai. Labai apmaudu, kad, bent kol kas, visai nereaguojama į savivaldybių pastabas. Jau šiais metais dėl I. Šimonytės Vyriausybės priimto sprendimo yra privaloma reorganizuoti Šilavoto pagrindinę mokyklą, nes joje neliko 60 mokinių. O žiūrint į ateitį – Vyriausybė numatė labai griežtus kriterijus ilgosioms gimnazijoms (mūsų rajone jų yra trys – Jiezne, Stakliškėse ir Veiveriuose), kurios nuo 2024 metų praktiškai neturi šansų išlikti. Nemanau, kad yra protinga versti jaunuolius kasdien važinėti po 20–30 km į mieste esančią gimnaziją.
Dėl planuojamos sveikatos reformos yra labai daug neaiškumų. Sveiku protu sunku suvokti Sveikatos apsaugos ministerijos matymą, kad sergantys gyventojai turi būti ne guldomi į ligoninę, o gauti dienos stacionaro paslaugas, kitaip sakant, ryte važiuoti į gydymo įstaigą Prienuose, o vakare grįžti namo. Sveikatos ministerijos atstovų paklausus, ar jūs manote, kad kasdienės kelionės, kurias dar net neaišku kas turės organizuoti, pagerins sveikatą – atsakymo nesulaukta. Negana to, Sveikatos ministerijos vadovai kalba apie finansinį paskatinimą toms įstaigoms, kurios sutiks būti reorganizuojamos, bet nekalba apie reformos pasekmes gyventojų sveikatai ir apie gydymo paslaugų prieinamumo sumažinimą. Mūsų Savivaldybė tikrai daro viską, kad Prienuose būtų išsaugotas esamas gydymo įstaigų tinklas.
Kokios didžiausios problemos seniūnijose? Kuo galime pasidžiaugti?
Seniūnijų darbuotojai yra arčiausiai mūsų gyventojų. Nuo jų supratingumo, kompetencijų labai priklauso, kaip gyventojai vertina visos Savivaldybės darbą. Didžiausios problemos, kaip ir visoje Lietuvoje – prasta kelių būklė, jų priežiūra, gyventojų mažėjimas, didėjantis socialiai remtinų gyventojų skaičius. Žinoma, seniūnai artimai bendrauja su vietos ūkininkais, verslininkais, kurie padeda tvarkant kelius, organizuojant renginius ir pan. Smagu, kad seniūnai kartu su bendruomenėmis, seniūnaičiais dalyvauja įgyvendinant įvairiausius projektus – nuo renginių organizavimo iki infrastruktūros gerinimo.
Veiverių, Jiezno, Stakliškių seniūnijoms jau nupirkta traktorių, kurie palengvina aplinkos tvarkymo darbus, šiais metais suplanuota nupirkti traktorius Balbieriškio ir Pakuonio seniūnijoms.
Iki naujų savivaldos rinkimų liko kiek daugiau nei metai. Ar neplanuojate kandidatuoti į mero postą?
Laikas lekia labai greitai, o artėjančių rinkimų rezultatai parodys, ar gyventojai pasitiki socialdemokratais, ar gyventojus tenkina mūsų komandos darbas. Dėl kandidatavimo į merus sunku pasakyti, nes sprendimai dar nepriimti.
Kokie praėjusieji metai buvo Jums asmeniškai ir ko tikitės iš 2022-ųjų?
2021 metai buvo visokie. Buvo daug nuostabių akimirkų (kelionės, susitikimai su šeima ir pan.), tačiau gyvenimas siuntė ir išbandymų. Bet, kaip sakoma, išbandymai tik sustiprina.
Jau dabar žinau, kad 2022 metai bus sunkūs. Visiems. Dėl karo, dėl ekonomikos nuosmukio. Bet kaip Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovė tikiu, kad su iššūkiais bendromis jėgomis susidorosime.
Praėjusį ketvirtadienį staiga pasikeitė viso pasaulio gyvenimas. Kokių veiksmų jau ėmėtės?
Karo veiksmai paskatino mus veikti labai greitai. Jau pirmąją dieną, kilus karui, aptarėme, kaip sujungti bendram darbui mūsų įstaigas, įmones ir gyventojus. Surinkome informaciją iš seniūnijų, mokyklų, socialinių įstaigų apie galimybę apgyvendinti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Jau dabar galime savo patalpose patogiai priimti apie 90 karo pabėgėlių. Pakvietėme gyventojus, verslininkus pasiūlyti pagalbą. Galiu tik pasidžiaugti ir padėkoti – mūsų krašto žmonės per kelias dienas jau pasisiūlė priimti per 80 ukrainiečių, 15 verslo įmonių pasiūlė apgyvendinti 12–13 šeimų, o 22 įmonės – įdarbinti apie 55 iš Ukrainos atvykusius asmenis. Visos mokyklos pasirengę mokyti ukrainiečių vaikus, o savivaldybės gydymo įstaigos, įskaitant ir privačią įmonę „Veiveriečių sveikata“, teikti medicininę pagalbą. Turime ir pasiūlymą gydyti naminius gyvūnus, jei tik to prireiks. Prienų ligoninė visiškai pasirengusi dirbti ir dingus elektrai, o Prienų PSPC planuoja įsigyti generatorių, kad esant ekstremaliai situacijai nestrigtų darbas.
Į Prienų rajono savivaldybę jau atvyko trys ukrainiečių šeimos, kurias priėmė savanorių šeimos iš Prienų miesto ir Veiverių seniūnijos. Per Savivaldybės organizuotą akciją paaukota daug drabužių, patalynės, avalynės. Didžioji dalis vyriškų drabužių ir patalynės, kartu su dovanotu mūsų ūkininkų kuru, jau išgabenta į Ukrainą. Mes nežinome, kiek Prienų krašto įmonių pervedė finansinės paramos kariuomenei stiprinti, bet tikrai žinome, kad tokių yra.
Savivaldybės Operacijų centro nariai jau pasiskirstėme sritis, kas už ką atsakingas, atnaujiname civilinės saugos planus, renkame ir tiksliname maksimaliai visą informaciją, kurios prireiks priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos.
Ačiū už pokalbį.
