Kardinalūs eismo pokyčiai Birštone neliko nepastebėti

Balandžio 8 d. Birštono saugaus eismo komisijoje buvo nuspręsta Birštono savivaldybės administracijai pateikti rekomendacijas riboti motociklų eismą Birštone, tačiau šis sprendimas sulaukė neigiamo motociklininkų bendruomenių atgarsio.

Daug metų turistų laukiantis Birštono kurortas ne kartą į savo gamtos ir mineralinio vandens šaltinių apsuptį priėmė ir „laisvuosius keliautojus“ – visame pasaulyje po gamtos platybes nardančius dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojus ir keleivius. Birštonas ne kartą tapo ne tik tradicinio per visą Lietuvą vingiuojančio „Motoralio“ dalimi, bet ir pirmojo moterų motociklininkių sąskrydžio sostine. Atsitiktinių keliautojų „plieniniai žirgai“ nuolat džiugindavo ir masindavo smalsiausius – mažuosius kurorto lankytojus. Tiesa, po ilgojo velykinio, ir viruso epidemijos karantino suvaržyto, savaitgalio, tai taps neįmanoma, bent jau kažkuriam laikui.

Birštono savivaldybės administracijos direktorės sprendimu, dėl Saugaus eismo komisijoje apsvarstytų gyventojų nusiskundimų dėl motociklų skleidžiamo triukšmo Birštone išdygo motociklų eismą draudžiantys ženklai. Nors motociklininkai gali įvažiuoti į patį Birštoną, tačiau jų viešnagė kurorte trunka neilgai. Įvažiavę pro vadinamuosius Birštono vartus motociklininkai gali važiuoti beveik iki įvažiavimo į Pušyno gatvę, tačiau jiems draudžiama sukti į gyvenamąsias zonas. Draudžiama įsukti ir į gatvę, vedančią į „Vytautas Mineral SPA“. Tiesa, motociklininkai gali važiuoti B. Sruogos gatve iki pat Birštonui šilumą tiekiančios katilinės. Kaip numatyta Birštono savivaldybės administracijos, visi keliautojai motociklais savo „plieninius žirgus“ gali palikti prie prekybos centro „Norfa“ esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje ir po kurortą kelionę tęsti pėsčiomis. Toks sprendimas, pasak administracijos, turėjo sustabdyti visų motociklų eismą bei jų skleidžiamą triukšmą Birštone.

Balandžio 1-ąją prasidėjęs laikotarpis, kai galima keliauti dviratėmis transporto priemonėmis (šaltuoju metų laiku jomis nekeliaujama dėl itin mažos žieminių padangų motociklams pasiūlos), į gatves išleido vėjo ir laisvės išsiilgusius šių transporto priemonių savininkus. Tiesa, kartu su jais į gatves sugrįžo ir didesnis triukšmas. Dėl motociklų variklių struktūros šios transporto priemonės yra triukšmingesnės nei dalis lengvųjų automobilių. Suprantama, dažnai didesnio triukšmo kaltininku tampa spartesnis variklio darbas, leidžiantis motociklams keliais ir gatvėmis riedėti greičiau. Atsakomybė už variklio darbą tenka, žinoma, motociklo vairuotojui.

Atšilus orams ir pagerėjus automobilio ratų sukibimui su kelio danga į gatves išvažiuoja ne tik kultūringi, bet ir nutrūktgalviai vairuotojui. Pastarieji vairuoja ne tik motociklus, bet ir lengvuosius automobilius, mikroautobusus, autobusus ar net sunkvežimius. Taigi į gatves atkeliauja žmogžudiškas greitis ir ausis rėžiantis triukšmas. Visgi dažniausiai triukšmui įtakos turi ne priemonė, o jos valdymas.

Kultūrą ir supratingumą pasaulyje ugdo ne kas kitas, o bendruomeniškumas. Bendruomenių puoselėjama subkultūra dažniausiai susijungia su kitomis subkultūromis ir išauga į plataus masto kultūrą.

Panašią kultūrą kuria ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje bei kitose šalyse itin populiarūs motociklininkų-baikerių klubai. Tokie klubai jau dešimtmečius veikia ir Lietuvoje. O pirmąjį dešimtmetį ne per seniausiai atšventė ir Prienų bei Birštono motociklininkus vienijantis klubas „Raptorial MCC“, kuriam sprendimas uždrausti motociklų eismą Birštone, kaip ir daugeliui kitų Lietuvos motociklininkų, pasirodė perteklinis.

Motociklininkai iš visos Lietuvos internetinėje erdvėje jau lieja pyktį dėl naujojo draudimo ir žada Birštono kavines, į kurias su savo „plieniniais žirgais“ atvykdavo pavalgyti ar išgerti kavos, iškeisti į Druskininkų ar kitų Lietuvos miestų kavines.

Apie pokyčius Birštone kalbiname „Raptorial MCC“ vedlį Artūrą Juočiūną.

Kiek motociklininkų vienija jūsų klubas „Raptorial MCC“?

Prienų baikerių klubas „Raptorial“ vienija 20 motociklininkų.

Ar dažnai keliaujate po Lietuvą, Europą? Kokias šalis esate aplankę?

Keliaujame dažnai, ypač po Lietuvą. Taip pat esame apkeliavę didžiąją dalį Europos. Aplankėme Albaniją, Austriją, Baltarusiją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Čekiją, Estiją, Graikiją, Italiją, Juodkalniją, Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Norvegiją, Prancūziją, Rumuniją, Rusiją, Serbiją, Slovakiją, Šiaurės Makedoniją, Švediją, Šveicariją, Vengriją, Vokietiją.

Ar dažnai jūsų klubas arba jo nariai lankėsi Birštone?

Birštone lankėmės dažnai. Vienas iš klubo narių yra birštonietis.

Ar esate anksčiau girdėję priekaištų iš gyventojų arba Birštono savivaldybės administracijos dėl motociklų keliamo triukšmo?

Niekada nesame girdėję priekaištų nei iš gyventojų, nei iš Birštono savivaldybės administracijos.

Esate apkeliavę daug šalių ir daug miestų, keliuose iš jų teko susidurti su motociklų eismo draudimais?

Iš tiesų esame apkeliavę daug šalių ir miestų, tačiau niekur nesame susidūrę su motociklų eismo draudimais. Priešingai, daugelyje šalių vyrauja motociklizmo kultūra. Pavyzdžiui, muitinėse motociklai nestovi bendrose eilėse, automobilių vairuotojai palieka vietos motociklams pravažiuoti, tokiu būdu nestabdomas viso transporto srautas, motociklus galima statyti prie lauko kavinių, nes jie užima mažai vietos.

Daugelis motociklininkų nepalieka motociklų be priežiūros, nes motociklai traukia praeivių akį, norisi atsisėsti pačiam arba pasodinti vaiką. Niekas nesusimąsto, kad galima susižaloti prisilietus prie karšto duslintuvo, kad nuverstas motociklas gali prispausti. Beje, nuvertus motociklą galima padaryti žalos motociklo savininkui, nes motociklai yra brangios transporto priemonės.

Jau daug metų Birštonas ir jo merė palaikydavo įvairius motociklininkų renginius ir jų laukdavo Birštone. Kodėl šiemet ši Birštono pozicija staiga pasikeitė? Tai galėjo būti tikslingas sprendimas ar sprendimas, iki kurio prieita per daugelį metų?

Tai sprendimas, priimtas remiantis keliais gyventojų nusiskundimais, kurie gali būti paremti asmeniniais įsitikinimais, tačiau ne visada teisiškai pagrįsti. Mūsų nuomone, antipatijomis pagrįstas sprendimas vertintinas kaip diskriminacinis. Objektyviai neįvertintos visos aplinkybės. Kai kurių motociklų keliamas triukšmas yra mažesnis nei kitų transporto priemonių. Apribota Birštono mieste dirbančių, bet kituose miestuose gyvenančių, poilsiauti atvykstančių asmenų laisvė ir teisė pasirinkti transporto priemonę. Pavyzdžiui, kas atsakingas už „Norfos“ stovėjimo aikštelėje palikto motociklo apsaugą, kai savininkas apsistoja Birštono sanatorijoje 3 dienoms?

Suprantama, kiekvienoje bendruomenėje yra pozityvių bei neigiamų asmenų, kurie triukšmauja arba gadina bendruomenės įvaizdį. Ne kartą žiniasklaidoje rašyta ir kalbėta, jog motociklininkų (baikerių) klubai turi įvairių taisyklių, tačiau dažniausiai baikerių įvaizdį griauna pavieniai motociklininkai, nesivadovaujantys jokiomis etiketo taisyklėmis. Kaip galvojate, ar Birštonas galėtų kitaip spręsti triukšmą keliančių transporto priemonių problemą?

Birštonas – ne išimtis. Kaip ir kiti miestai, Birštonas atsakomybę turi taikyti tiesiogiai nedrausmingiems ir techninių reikalavimų neatitinkančių (įskaitant leistiną triukšmo dydį viršijančių) transporto priemonių valdytojams. Viešąją tvarką užtikrina ir sankcijas skiria policija.

Linkime, kad ateityje Birštonas būtų gražus, šiuolaikiškas ir motociklams draugiškas kurortas.

Dėkoju už atsakymus.

Bendruomenėse augant diskusijai dėl eismo draudimo, Birštono savivaldybės administracija pradėjo internetinę apklausą, kad išsiaiškintų birštoniečių bei kitų respondentų nuomonę dėl šio sprendimo. Reikia tikėtis, jog ši apklausa (nors, ko gero, turėjo būti atlikta prieš priimant tokį sprendimą) atskleis, kokia yra daugumos pozicija šiuo klausimu.

G